Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-17 · Byla Nr. ATP-1162-785/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
ATP-1162-785/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pažeidėjas
O. N.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1162-785/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04035-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktosios O. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties O. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. N. surašytas už tai, kad ji 2014 m. balandžio 23 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namo laiptinėje įžeidžiamai kibo prie kaimynės R. K., sakydama jai necenzūrinius žodžius, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pripažino, kad O. N. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir nubaudė ją 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties Lt) bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde O. N. prašo šį Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis tik R. K. ir S. L. parodymais, duotais teisme, o liudytojos J. Č. parodymus visiškai nepagrįstai pripažino nepatikimais, kaip duotus artimos draugės. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas pilnai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai atliko bylos baigčiai reikšmingų įrodymų vertinimą, neišreikalavo teismo posėdyje prašytos išreikalauti filmuotos medžiagos, o taip pat neteisingai ir labai formaliai vertino ATPK 20, 30, 30² bei 174 straipsnių taikymą. Taigi, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

O. N. apeliacinis skundas netenkintinas

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą, patikrinęs visus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog O. N. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.

ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N438-59/2011).

Nagrinėjamu atveju O. N. nubausta už tai, kad 2014 m. balandžio 23 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namo laiptinėje įžeidžiamai kibo prie kaimynės R. K., sakydama jai necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliantė neigia minėtą dieną naudojusi necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjusi kaimynę R. K.. Jos manymu, R. K. ir S. L. prieš ją susimokė ir meluoja. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų R. K. ir S. L. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, ir laikė juos patikimais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais, o O. N. versiją laikė gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad liudytojų R. K. ir S. L. parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems dėl esminių aplinkybių. O liudytojos J. Č. parodymais apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi tik tiek, kiek šie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl O. N. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje yra nepilnai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi nebuvo apklausiami kiti kaimynai bei nebuvo išreikalauta filmuota medžiaga. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-32-2013). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog O. N. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl papildomai apklausti kitus jos kaimynus, tiesiogiai nedalyvavusius konkrečiame konflikte, nebuvo būtinybės.

ATPK 174 straipsnio objektas yra visuomeninio pobūdžio santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, todėl O. N. pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis elgesys, sprendžiant kilusį ginčą, pažeidė ne tik R. K. interesus, bet, pirmiausia, viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą, ramią ir patikimą aplinką, todėl apeliantė savo elgesiu įžeidė ne tik R. K., bet sutrikdė ir kitų visuomenės narių rimtį ir orumą. Dėl šių priežasčių apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nepakeistą ir O. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius