- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2-30-829/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Gvidas Byčius
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui T. L., ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovo T. L. priešieškinį ieškovei J. G. dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikdama ieškinį prašė teismo nustatyti sūnų N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. G., priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnų N. L. ir P. L. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-10-01 iki jų pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant J. G.. Susipažinus su ekspertizės išvada ir išklausius genominę ekspertizę atlikusios ekspertės J. K. paaiškinimus, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovė ieškinį atsiėmė, ieškinį prašė paliktiną nenagrinėtą, su atsakovo priešieškiniu sutiko.
Atsakovas T. L. su ieškiniu nesutiko ir palaikydamas priešieškinio reikalavimus prašė teismo nustatyti, kad atsakovas nėra nepilnamečių N. L. ir P. L. biologinis tėvas. Atsakovas T. L. paaiškino, kad su ieškove pradėjo draugauti (duomenys neskelbtini). 2014 m. pradžioje sužinojo, kad ieškovė laukiasi ir (duomenys neskelbtini) pagimdė (duomenys neskelbtini). Ieškovei įtikinėjant, kad atsakovas yra vaikų tėvas, jis pripažino tėvystę, su ieškove pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, tačiau nuo 2015 m. liepos mėnesio gyvena skyrium. Atsakovas nurodo, kad jis negali būti N. L. ir P. L. tėvas, kadangi tą ne kartą sakė pati ieškovė. Atsakovas sutiko su ieškovės prašymu dėl ieškinio atsiėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas, priešieškinys tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo įrašytas kaip vaiko tėvas ar motina. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės sūnūs N. L. ir P. L.. Jų tėvu įrašytas atsakovas T. L. (b. l. 5-6). Ieškovei pateikus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, atsakovas pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nurodė, kad jis nėra ieškovės vaikų tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016-04-22 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. L. nėra vaikų N. L. ir P. L. tėvas (b. l. 63-67).
Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šiuo atveju atlikus byloje ekspertizę, buvo nustatyta, kad atsakovas nėra ieškovės nepilnamečių vaikų tėvas. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada bei ekspertės J. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kitų faktinių duomenų, patvirtinančių atsakovo tėvystę nėra, todėl laikytina, kad atsakovo T. L. tėvystė nuginčyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisėti prioritetiniai interesai, kadangi tarp atsakovo ir mažamečių vaikų nebuvo susiformavę artimų santykių, todėl pripažintina, jog atsakovas T. L. nėra vaikų N. L. ir P. L. tėvas. 2014-10-10 gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvą (įrašo Nr. 235) ir 2014-10-10 gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvą (įrašo Nr. 234) yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.149 - 3.151 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir pripažino priešieškinį, atsakovas sutiko su ieškovės prašymu dėl ieškinio atsiėmimo, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo priimtinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas, o priešieškinys tenkintinas.
Byloje yra pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos, kuriuose nurodoma, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas atleistini 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 387-392, 394-399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį palikti nenagrinėtą. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Nuginčyti atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę ir nustatyti, kad T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), tėvas.
Panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-10-10 gimimo metrikų įrašo (duomenys neskelbtini) dalį dėl T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.
Panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-10-10 gimimo metrikų įrašo (duomenys neskelbtini) dalį dėl T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašymo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.
Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl tėvystės nuginčijimo įregistravimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.