- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- A5.-4175-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03407-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Vilniaus skyriaus vyriausiajam inspektoriui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, 2019 m. liepos 17 d. 13.35 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos A. K. įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko. A. V. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką (b. l. 2). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Giedrius Kriūnas parodė, kad Valstybinė darbo inspekcija gavo anoniminį pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje veikiančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirba darbuotoja. Buvo suformuota užduotis ir 2019 m. liepos 17 d. 13.35 val. atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. yra neįdarbinta. Patikrinimo metu ji plovė grindis virtuvėje. A. K. duodama paaiškinimus teigė, kad atėjo pasibandyti, ar jai tinka darbas, atėjo pasibandyti nuo 8.00 val. ryto. Teisės aktai nenumato tokio „pasibandymo“, yra reglamentuota darbo sutartis su bandomuoju laikotarpiu, tačiau darbo sutartis turi būti sudaroma. Darbo sutartis su A. K. buvo sudaryta tuoj po patikrinimo ir apie tai informuota Sodra, t. y. 2019 m. liepos 17 d. 17.09 val. Atkreipė dėmesį, kad A. V. jau yra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad A. V. atžvilgiu priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas, 2019 m. kovo 7 d. nutarimas. Prašo A. V. pripažinti kaltu ir skirti nuobaudą lygią sankcijos vidurkiui.
Iš administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esančio A. V. rašytinio paaiškinimo matyti, kad su protokolu susipažino. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 2).
Šalies argumentai
A. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog A. yra indų plovėja, atėjusi pagal darbo skelbimą išbandyti plovėjos pareigų, įdarbinta nebuvo. Apie šią situaciją A. V. nieko nežinojo, kadangi į darbą atvyko 13 val. Pažymėjo, jog skelbimų ir darbuotojų apskaitą prižiūri administratorė G. R., o už darbo sutarties pasirašymą yra atsakingas A. V. (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
A. V. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Iš 2019 m. liepos 24 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai G. K. ir K. B. patikrino barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, jog A. K. nėra įmonės darbuotojų sąraše. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuota, kad A. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), direktoriumi neužtikrino, kad A. K. dirbtų pagal darbo sutartį ir nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie socialinio draudimo pradžią. Pažymėjo, jog A. V. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus (b. l. 3-4).
A. K. rašytiniame paaiškinime parodyta, kad darbo skelbimą rado internete. Atėjo apie 8 val., kad galėtų išbandyti siūlomas pareigas. Tarėsi su G., jog iki 14 val. bandys dirbti, o tada nuspręs ar jai tinkamos pareigos. Dėl atlygio už darbą tartasi nebuvo, darbo sutartis nepasirašyta. Pažymėjo, jog vadovas žinojo, kad A. K. atėjo pabandyti dirbti (b. l. 6).
Iš G. R. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad A. K. 2019 m. liepos 17 d. atėjo išbandyti savęs virtuvėje, vietoj kitos darbuotojos, kuri piktybiškai neina į darbą. Dėl A. K. atėjimo buvo susitarta telefonu. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi turėjo pabandyti dirbti iki pietų (b. l. 7).
Iš pateiktos 2019 m. liepos 17 d. darbo sutarties nustatyta, kad A. K. ir darbdavys MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas mažosios bendrijos vadovo A. V. sudarė darbo sutartį pagal kurią susitarė dėl darbo funkcijų ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Pridėtas prašymas priimti į darbą, įsakymas (b. l. 8-11).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasirašytą pranešimą apie A. K. draudimo pradžią nuo 2019 m. liepos 17 d. Duomenys buvo pateikti 2019 m. liepos 17 d., 17.09 (b. l. 12).
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas yra A. V. (b. l. 15).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos. ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V., tiek G. R. ir A. K. paaiškinimuose teigia, jog A. K. minėtame objekte tik bandė darbus (b. l. 5-7). Išbandymo laikotarpis yra skirtas abiem šalims (darbuotojui ir darbdaviui) pasitikrinti, ar jie gali tęsti darbą sutartomis sąlygomis. Šiuo atveju, darbdavio pasiūlymas dirbti ir pasibandyti, o tik tada sudaryti sutartį, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma dar prieš bandomąjį laikotarpį. Išbandymo laikotarpis yra ne prieš sudarant darbo sutartį, o sutarties sudarymo pradžioje (DK 36 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju su A. K. bandomuoju laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“ 8.00 val. ryto ir dirbo virtuvėje, plovė grindis ir nešė šiukšles.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), A. V. 2019 m. liepos 17 d. paaiškinimą (b. l. 5), G. R., A. K. rašytinius paaiškinimus (b. l. 6-7), darbo sutartį (b. l. 8-9), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktą informaciją (b. l. 12), Juridinių asmenų registro išrašą (b. l. 15) ir kitą byloje surinktą medžiagą), kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog A. V. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
A. V. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šį faktą patvirtino pats A. V. bei Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. A. V., kaip įmonės vadovas, 2019 m. liepos 17 d. buvo atsakingas už A. K. įdarbinimą MB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido įmonėje 2019 m. liepos 17 d. dirbti A. K. Šiais savo veiksmais A. V. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. V. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. A. V. būdamas baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pakartotinai padarė numatytą pažeidimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Vertintina ir tai, kad nors ir yra pateikta darbo sutartis, kuri sudaryta 2019 m. liepos 17 d., tačiau A. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad A. K. patikrinimo metu nebuvo įdarbinta. Tai rodo, kad A. K. dirbo nelegaliai, dėl ko į valstybės biudžetą buvo nesumokėti mokesčiai.
Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina A. V. asmenybę – dirbantis, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis padaręs analogiško pobūdžio pažeidimą ne vieną kartą (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas, 2019 m. kovo 7 d. nutarimas). Įvertinus anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui, akivaizdu, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas A. V. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, pažeidinėjo įstatymus.
Teismas sprendžia, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos vidurkiui, t. y. 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.