Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1300-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e1-1300-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02489-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1300-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02489-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. 2020 m. sausio 16 d. apie 16.25 val., Kauno rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi link Kauno, (duomenys neskelbtini) kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6” valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,55 promilės etilo alkoholio neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 16 d., pirmoje dienos pusėje, jam dirbant (duomenys neskelbtini), paskambinęs brolis R. pasakė atvykti į pastarojo namus dėl darbo pasiūlymo. Kaltinamasis taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur R. padavė jo draugės B. B. automobilio „Audi A6“ raktelius, kadangi pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir yra praradęs teisę vairuoti, kuriuo kaltinamasis nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę. Kavinėje kalbėdami dėl darbo išgėrė vyno taurę. Praėjus apie 10 minučių, kartu su broliu išvažiavo pas jį į namus, tačiau jiems važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, apie 150 km/h greičiu, netoli Kauno miesto, staiga priešais iš pirmos eismo juostos į antrąją persirikiavo lengvasis automobilis „VW Golf“. D. K. nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priešais važiavusio automobilio galinę dalį, o po to į kelio atitvarą ir sustojo. Tuo metu buvo lengva dulksna, tačiau kelio danga sausa. Praėjus maždaug 40 minučių į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai du kartus tikrino alkotesteriu kaltinamojo girtumą (b. l. 81–82).

Liudytojas V. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 16 d., maždaug apie 16.20 val., jis, kartu su broliu D. Š. ir draugo motina E. T. važiavo automobiliu VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant pirmoje juostoje, priešais važiavo krovininis vilkikas su puspriekabe, kurį, įsitikinęs jog tai daryti saugu, nes iš paskos važiavęs automobilis buvo toli, nusprendė aplenkti, ką darė tolygiu, apie 100 km/h, greičiu. Privažiavus ties vilkiko viduriu, per galinio vaizdo veidrodėlį staiga pamatė automobilio šviesas, kurios artėjo ir dūmus (kurie kilo iš artėjančio automobilio padangų), todėl sugriebęs vairą padidino greitį, tikėdamasis išvengti smūgio, tačiau staiga pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Po smūgio automobilį išlaikė tiesioje kryptyje ir apvažiavęs minėtą vilkiką sustojo dešiniajame kelkraštyje. Iš paskos sustojo ir minėtas vilkikas. Išlipęs pamatė maždaug apie 200 metrų atsilikusį automobilį, kuris savo priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilio užpakalinę dalį. Paprašęs brolio nueiti pažiūrėti ar nėra sužeistų, jis iškart bendravo su E. T., kuriai buvo sutrenkta galva, tikėtina dėl nuo daiktų buvusių ant galinės automobilio palangės. Priėjęs prie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė du akivaizdžiai neblaivius asmenis, kurie nesiorientavo aplinkoje ir negalėjo pastovėti ant kojų, kelyje vaikščiojo keldami pavojų kitiems vairuotojams. Dėl to iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę po 15 minučių iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir antrą policijos pareigūnų ekipažą, o kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo išvežtas ant tralo, nes jis buvo neeksploatuojamas. Daugiau įvykio metu niekas nenukentėjo, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Lietuvos draudimą (b. l. 58).

Liudytoja B. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo beveik nenaudojamas, juo kartais leisdavo naudotis R. sūnėnui. Ji gyveno kartu su R. K., pastarasis žinojo, kur yra laikomi automobilio rakteliai, tačiau jo brolis to žinoti negalėjo, dėl to mano, kad raktelius kaltinamajam perdavė R. K.. 2020 m. sausio 16 d., jai būnant darbe, apie 17.00 val. paskambinęs R. K. pasakė, kad kartu su jos automobiliu pateko į eismo įvykį, kurį vairavo kaltinamasis, o vėliau sužinojo ir tai, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, tačiau kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis liudytoja nežino (b. l. 64).

Liudytojas R. K. atsisakė duoti parodymus apie 2020 m. sausio 16 d. eismo įvykį, kuriuo padarymu yra kaltinamas jo brolis D. K. (b. l. 62).

Iš 2020 m. sausio 16 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Kauno rajone, kelio (duomenys neskelbtini), krypties link Kauno, (duomenys neskelbtini) kilometre, kur įvykio kelių eismo įvykis – transporto priemonių susidūrimas (b. l. 63–69).

Iš 2020 m. sausio 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad jose užfiksuoti automobilių „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (b. l. 73–86).

Iš 2020 m. sausio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matuokliu Alkotest 6810 Nr. ARFM-0365, D. K., 2020 m. sausio 16 d., 17.00 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 17.20 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas (b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant 2.5 TDI Quattro“, 1997 metų laidos, kaina Lietuvoje yra 1 116,00 eurų be PVM (b. l. 17–18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G429/2020(02), matyti, kad E. T. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra (b. l. 52–53).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. sausio 16 d., apie 16.25 val., Kauno rajone, kelio (duomenys neskelbtini), kryptimi link Kauno, (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo B. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,55 promilės girtumas, kol automobiliu atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio galinę dalį, po ko atsitrenkęs į kelio atitvarą sustojo šalikelėje.

Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir būdamas apsvaigęs nuo jo, 2020 m. sausio 16 d., Kauno rajone esančio miestelio kavinėje vartojęs alkoholinį gėrimą – vyną, tam neturėdamas teisės (jos neįgijęs) sąmoningai sėdo už liudytojai B. B. priklausančio automobilio vairo ir važiuodamas magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini), netoli Kauno miesto, 16.25 val., nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, kuomet priešais važiuojantis automobilis persirikiavo į jo važiuojamą antrą eismo juostą, dėl ko kaltinamasis atsitrenkė į automobilio galinę dalį, o po to ir į kelio atitvarą.

Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo V. Š. parodymai apie tai, jog 2020 m. sausio 16 d. apie 16.20 val., jis, kartu su broliu D. Š. ir draugo mama E. T. važiuodamas link Kauno, keliu (duomenys neskelbtini), nusprendė aplenkti priešais važiuojantį vilkiką, todėl įsitikinęs kad tai daryti saugu, nes iš paskos važiuojantis kaltinamojo automobilis buvo toli, persirikiavo iš važiuojamos pirmos eismo juostos į antrą ir tolygiu, apie 100 km/h greičiu, atlikinėjo manevrą, kai jo nebaigęs pastebėjo artėjančias automobilio šviesas ir rūgstančius dūmus, todėl padidino greitį, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau kaltinamasis automobiliu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, o po to į kelio atitvarą ir sustojo. Liudytojas ir iš paskos važiavęs vilkikas taip pat sustojo, o priėjęs prie kaltinamojo, kuris kartu su kitu asmeniu – liudytoju R. K., elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai apsvaigę, dėl ko pastarasis iškvietė policijos pareigūnus, kurie, atvykę į įvykio vietą kaltinamajam alkotesteriu nustatė 2,55 promilės girtumą, kas patvirtinta kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., kelio (duomenys neskelbtini), kryptimi link Kauno, (duomenys neskelbtini) kilometre, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, o jų apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolais bei neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad kaltinamajam 17.00 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 17.20 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis D. K. būdamas neblaivus, tam neturėdamas teisės (jos neįgijęs) sąmoningai sėdo už liudytojai B. B. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiuodamas Kauno r. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, nespėjęs sustabdyti vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio „WV Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, o po to atsitrenkęs į kelio atitvarą sustojo šalikelėje, apie ką liudytojas pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, o atvykę policijos pareigūnai alkotesterio matuokliu kaltinamajam nustatė 2,55 promilės girtumą, tai yra sunkų girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims).

Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu ir prašė paskirtą baudą leisti sumokėti per 2 (du) metus (b. l. 89–91).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 72), administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 75), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 77), yra pakaltinamas, vykdo individualią veiklą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti D. K. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teismo laikomam neteistam, administracine tvarka nebaustam, dirbančiam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltininką, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 75 MGL (3 750,00 eurų) dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 50 MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudos bausmė.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas ir administracine tvarka nebaustas, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo padidintos rizikos transporto priemonę ir jos nesuvaldęs bei atsitrenkęs į priešais važiuojantį automobilį ir kliudęs magistralinio kelio atitvarą sukėlė eismo įvykį, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kartu keliavusio ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų 5 (penkių) metų terminą.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam turi būti skiriama minėta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau sprendžiant dėl jos trukmės turi būti vertinama aplinkybių visuma, atsižvelgiama į proporcingumo principą.

Nors D. K. ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, ir tai padarė neįgijęs teisės vairuoti, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad anksčiau jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus aptariamą pažeidimą, nėra baustas. Be aptariamojo įvykio aplinkybių, kurios neabejotinai liudija kaltinamojo tyčią ir visuomenėje priimtų moralės normų ignoravimą, pavojingo vairavimo faktą, D. K. nėra charakterizuojamas neigiamai ir piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti, o dėl jo sukelto eismo įvykio sunkių padarinių nekilo. Tuo tarpu pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, D. K. asmenybę, tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam 5 (penkių) metų terminui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui, dėl to nustatytinas 3 (trijų) metų terminas, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 116,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika) eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė D. K., buvo įvykdytas vairuojant B. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nutarta jai gražinti (b. l. 37). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso jo brolio draugei – B. B., kuri jam nebuvo davusi leidimo naudotis automobiliu ir apie tai nežinojo, tačiau jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant, jį sugadino. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „Audi A6“, 1997 m. laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 1 116,00 (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiolika) eurų (b. l. 17–18). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1 116,00 (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiolika) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83–85, 86–88), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje (b. l. 98), gražintina D. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–39), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas neribotoje B. B. nuosavybėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. K. paskirti 50 MGL (2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) baudą.

Įpareigoti D. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 98), gražinti D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš D. K. išieškoti konfiskuotino turto – B. B. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini)9, vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 116,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika) eurų.

D. K. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 116,00) eurų teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–39), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotoje B. B. nuosavybėje.

D. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis