Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujancio teisejo Evaldo Gražio, teiseju Svetlanos Jurgaitienes, Reginos Cemnolonskienes, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai R. D., jos gynejui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentejusiajai E. P., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios (dalyje išteisintosios) R. D. ir nukentejusiosios E. P. apeliacinius skundus del Jonavos rajono apylinkes teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteista pagal BK 140 str. (2009-06-21 veika) 6 menesiams laisves apribojimo bausme; pagal BK 140 str. 1 d., (2009-12-02 veika) 8 menesiams laisves apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutine subendrinta bausme 11 menesiu laisves apribojimo. R. D. pagal BK 155 str.1d. išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo sudeties. R. D. ipareigota be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisves apribojimo laikotarpi nuo 22 val. iki 6 val. buti namuose, jei tai nesusije su darbu, nuosprendžiui isiteisejus, per 5 menesius atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala.

Iš R. D. nukentejusiajai E. P. priteista padarytai 452,83 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt proceso išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. D. nuteista pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2009-06- 21, apie 20 val., namo, adresu Ralio g. 12, Jonavos m., laiptineje, ivykusio konflikto metu sumuše E. P. suduodama kumšciu viena smugi jai i smilkini, tuo jai sukeldama fizini skausma.

Be to, ji nuteista pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2009-12-02, apie 8.40 val. namo, adresu Ralio g. 12 Jonavos m., laiptineje, kumšciu trenke E. P. i veida, pataikydama i lupu dešine puse, tuo sukeldama jai fizini skausma bei padarydama jai kuno sumušima pasireiškusi kraujosruva viršutines lupos pogleivyje ir tuo padarydama jai nežymu sveikatos sutrikdyma.

Be to, ji buvo kaltinama nusikalstamos veikos pagal BK 155 str. 1 d. padarymu, kuri numato atsakomybe už viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulu žmogaus pažeminima, t.y. tuo, kad 2009-06- 21, apie 20 val., namo, adresu Ralio g. 12, Jonavos m., laiptineje, ivykusio konflikto metu ji ižeide E. P.. Apylinkes teismas R. D. pagal ši straipsni išteisino, nesant jos veikoje nusikaltimo sudeties. Teismas nustate, kad byloje duomenu ir irodymu, kad R. D. butu viešai pažeminusi E. P. surinkta nebuvo.

Atsikirtimais i apeliacini skunda R. D. prašo neatsižvelgti i E. P. nora patenkinti pilnai civilini ieškini. Taip pat nurodo, kad savo kaltes ji nepripažino, todel ir neatsipraše nukentejusiosios, o teisme pareiške nora susitaikyti, taciau nukentejusioji nurode, jog susitaikys, jeigu jai bus sumoketa 3000 Lt. Sudaužyti akiniai - vienintelis daiktinis irodymas, teismui pristatytas nebuvo, o buvo pristatytas tik kvitas už nauju akiniu isigijima. Nei vienas liudytojas nera mates išmuštu dantu, todel reikalavimas žalos už išmušta danti ir apmoketi už gydyma yra nepagristas.

Teiseju kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešima, nuteistaja R. D. ir jos gyneja prašiusius nuteistosios apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiosios skunda atmesti, nukentejusiaja prašiusia R. D. skunda atmesti, o jos apeliacini skunda tenkinti, prokurore, prašiusia apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistosios ir nukentejusiosios apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo baudžiamaja byla, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, pagristai kvalifikavo nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1d. ( del 2009-06-21 ir 2009-12-02 padarytu veiku), teisingai paskyre bausme bei išsprende civilinio ieškinio klausima, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normu, reglamentuojanciu žalos atlyginima. Esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu nenustatyta.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, privataus kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinejimo teisme metu turejo lygias teises teikti irodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, gincyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reikšmes jos teisingam išsprendimui. Teiseju kolegija nenustate, jog pirmosios instancijos teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, grista prielaidomis ar pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principa ir kitus istatymo reikalavimus.

Nuteistosios kalte patvirtina teisiamajame posedyje ištirti ir nuosprendyje išdestyti irodymai. Pirmos instancijos teismas ištyre visas, tiek apeliante kaltinancias, tiek ir ja teisinancias bylos aplinkybes ir prieme teiseta bei pagrista nuosprendi. R. D. parodymai, kad ji nepadare minetu nusikalstamu veiku, yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais irodymais.

Byloje nustatyta, kad R. D. 2009-12-02, apie 8.40 val. namo, adresu Ralio g. 12 Jonavos m., laiptineje, kumšciu trenke E. P. i veida, pataike i lupu dešine puse, tuo sukeldama jai fizini skausma bei padarydama kuno sumušima, pasireiškusi kraujosruva viršutines lupos pogleivyje. Iš karto ir po šio konflikto, ta pacia diena E. P. kreipesi del sumušimo i medikus, buvo apžiureta. Specialisto išvadoje Nr. G 3725/09(02) konstatuota, kad E. P. padaryta kraujosruva viršutines lupos pogleivyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus lupu sriti, galimai tiriamosios nurodomu laiku, t. y. 2009-12-02. Sužalojimas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma (T.1. b.l. 8). Iš greitosios medicinines pagalbos kvietimo korteles matyti, kad 2009-12-03 9.11 val. buvo gautas iškvietimas del E. P. sumušimo. Ligone nurode, kad ja sumuše kaimyne. Objektyviai užfiksuota, kad prakirsta viršutine lupa – žaizdele apie 0,5cm, truputi kraujuoja (T.1 b.l. 197). Ivykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. J., kuri nurode, kad 2009 m. gruodžio menesi vykusio incidento ji nemate, taciau motina jai paskambino i darba ir pasake, kad R. D. ja vel sumuše. Atvažiavusi i namus mate, kad motinai sumušta lupa, nuskiles dantis. Buvo iškviesta GMP, policija. Kaip matyti iš liudytojos A. S. parodymu, ji laiptineje išgirdusi triukšma atidare duris ir pamate verkiancia E. P., kuri skundesi, kad jai skauda danti, pasake, kad ja sumuše butent R. D.. Liudytojas B. S. taip pat patvirtino, kad budamas namuose laiptineje išgirdo triukšma, kuri kele moterys. Mate, kaip R. D. rankos kumštimi trenke E. P. i veida, kuri nuo gauto smugio atsitrenke i savo buto duris. Konfliktas vyko prie E. P. buto duru. Jis dar bande vytis R. D., taciau ji pabego i namus ir užsitrenke duris.

Pirmosios instancijos teismas neturejo jokio pagrindo netiketi ar abejoti nukentejusiosios E. P. parodymais, kadangi ji tiek budama pas medikus, tiek atliekant tyrima del sužalojimo, apklausiant ja teisme, dave nuoseklius parodymus, nuodugniai išdestydama visada tas pacias ivykio aplinkybes. Specialisto išvadose del 2009-06-21 ir 2009-12-02 padarytu veiku teigiama, jog duomenu, prieštaraujanciu nukentejusiosios nurodytam traumu laikui bei aplinkybems, nera. Todel teismas padare teisinga išvada, kad specialisto išvados patvirtina nukentejusiosios parodymus. Nukentejusiosios parodymus taip pat patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo korteles. Teismui taip pat nebuvo pagrindo netiketi ir liudytoju R. J., B. S., A. S. parodymais, nes ju parodymai neprieštarauja bylos duomenims. Apeliante teigia, jog šiu liudytoju parodymais negalima gristi apkaltinamojo nuosprendžio, nes liudytojai ivykio nemate, apie ivyki sužinojo iš nukentejusiosios ir duoda neteisingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apklaustu asmenu parodymus, lygino juos su kitais byloje esanciais irodymais ir tik patikrines juos irodymu visete, padare išvada, jog netiketi jais pagrindo nera, nepaisant to, kokiuose santykiuose apklaustieji yra su ginco šalimis.

Tuo paciu teismas turejo pagrindo netiketi pacios apeliantes parodymais ir juos vertinti kritiškai, kadangi irodymu visetas patvirtina, jog tarp R. D. ir nukentejusiosios E. P. ne vienerius metus vyksta nesutarimai ir konfliktai. Tai pripažino pati R. D.. Byloje nustatyta, kad jog niekas kitas, o tik R. D. ivykiu dienomis (2009 m. birželio 21 d. ir 2009 m. gruodžio 2 d.) konfliktavo su nukentejusiaja ir byloje nera jokiu duomenu, kad kas nors kitas be kaltinamosios galejo padaryti nukentejusiajai nustatytus sužalojimus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo posedžio metu apklausti liudytojai D. J., R. M., V. R. ir J. M. parode, jog niekada nemate sumuštos nukentejusiosios, kad E. P. yra melage, kuri siekia apeliantei atkeršyti yra atmestini. Visu pirma, šie liudytojai patvirtino, kad konfliktiniu situaciju tarp R. D. ir E. P. jie nemate. Antra, kaip matyti del 2009-06-21 suduoto smugio nukentejusiajai ir nebuvo padarytas sužalojimas – del suduoto smugio jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. O 2009-12-02 padarytas sužalojimas – kraujosruva viršutines lupos pogleivyje, nera toks kuris akivaizdžiai matomas. Todel minetu liudytoju parodymai neprieštarauja Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžiu nustatytoms aplinkybems. Juolab, kad pati liudytoja R. M., pildydama medicinines korteles, užfiksavo paraudima ties kaire ausimi (2009-06-21) ir tai, kad prakirsta viršutine lupa (2009-12-02).

Skundo tvirtinimas, kad E. P. del 2009-06-21 sumušimo kreipesi i medikus tik 2009-08-28, yra atmestinas, nes tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybems. Greitoji medicinos pagalba iškviesta iš karto po ivykio, 2009-06-21 20.31 val., o iškvietimo korteleje užfiksuotas paraudimas ties kairiaja ausimi (T.1 b.l. 196). Taigi i medikus ji kreipesi tuoj pat po ivykio. Tik specialisto išvada atlikta 2009-08-28 (b.l. 9-10 T. 1).

Apylinkes teismas, vertindamas ne tik R. D. apeliaciniame skunde nurodomu liudytoju parodymus, bet ir kitu byloje apklaustu liudytoju parodymus, atsižvelgdamas i tai, ka patvirtina nukentejusios, kaltinamosios parodymai ivykiu kontekste, pagristai pripažino, kad R. D. 2009 m. birželio 21 d. E. P. suduodama kumšciu i smilkini, jai sukele fizini skausma, o 2009 m. gruodžio 2 d. R. D. suduodama E. P. kumšciu i veida, pataikydama i lupa, nukentejusiajai sukele fizini skausma ir padare nežymu sveikatos sutrikdyma.

Atsižvelgiant i R. D. nusikalstamu veiku kvalifikacija, jai paskirtoji bausme yra teisinga. Ji nera aiškiai per griežta ar pernelyg švelni, ir keisti ja pagal nukentejusios apeliacinio skundo motyvus pagrindo nera. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele žmogui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisves apribojimu, arba areštu, arba laisves atemimu iki vieneriu metu. Apylinkes teismas, skirdamas R. D. bausme, atsižvelge i visas aplinkybes, numatytas BK 54 str., teisingai ivertino kiekvienos iš ju reikšme. Teismas atsižvelge, kad R. D. padare du nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka nebausta, anksciau neteista, turi pastovia gyvenamaja vieta, nedirba, nes augina mažameti vaika. Kaltinamosios atsakomybe lengvinanciu ar atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Skiriant bausme pirmosios instancijos teismas atsižvelge ir i tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tarpusavio su nukentejusiaja nesutarimu, kurie tesiasi jau kelis metus, pagrindu. Teiseju kolegijos nuomone, teismas teisingai ivertino šiu aplinkybiu visuma, nuteistosios asmenybes bei padarytu veiku pavojinguma ir pagristai skyre sankcijoje numatytas laisves apribojimo bausmes. Skirdamas galutine subendrinta bausme teismas paskirtas bausmes subendrino BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindu ir paskyre galutine subendrinta bausme 11 menesiu laisves apribojimo. Paskirtos bausmes už kiekviena nusikalstama veika atskirai, tiek ir galutine subendrintoji bausme, savo rušimi ir dydžiu nera aiškiai per švelni ir atitinka bausmiu skyrimo pagrindus. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, todel apylinkes teismas skirti R. D. pacia griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši laisves atemima, pagrindu nenustate pagristai.

Savo apeliaciniame skunde nukentejusioji E. P. taip pat nesutinka su jai priteistos turtines ir neturtines žalos dydžiu. Priteisdamas žalos atlyginima, pirmosios instancijos teismas teisingai taike BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. nuostatas bei vadovavosi CK 6.250 str. 2 d., nuosprendžiu priteistos neturtines žalos dydis atitinka sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, o turtines žalos dydis pagristas byloje esanciais dokumentais. Nors nukentejusioji praše priteisti 2282,30 Lt turtines žalos, taciau apylinkes teismas pagristai nusprende, kad nukentejusiosios ir civilines ieškoves E. P. ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai ir jai priteise 452,83 litus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu (CK 6.249 straipsnis). Tarp nusikalstamos veikos, kuria padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi buti priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteise tik ta žala, kuri buvo patirta del nusikalstamu R. D. veiksmu. Teisingai pirmosios instancijos teismas (nors ir neteisingai motyvuodamas) netenkino civilinio ieškinio del 1700 Lt priteisimo už busima dantu protezavima. Kaip jau pamineta, tarp veikos, kuria padare R. D., ir atsiradusios žalos turi buti priežastinis ryšys. Taciau šioje byloje nera jokiu duomenu (išskyrus nukentejusiosios parodymus), kad nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais butu sužalojusi E. P. dantis – to nepatvirtina nei specialisto išvados, tai nekonstatuota ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelese.

Nepagristas ir nukentejusiosios skundo motyvas, kad jai buvo padaryta 30000 Lt neturtine žala. Priteisdamas neturtine žala ir nustatydamas jos dydi apylinkes teismas atsižvelge i žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas ivertino, kad R. D. padare du nesunkius nusikaltimus, nukentejusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje nera jokiu objektyviu duomenu apie ateityje busiancias sužalojimo, padaryto R. D., pasekmes. Kaip matyti iš esanciu medicininiu dokumentu, liudytojos R. M. parodymu, nukentejusioji E. P. sveikatos problemu turi daug seniau, nei ivyko pirmasis konfliktas su R. D.. Pati nukentejusioji niekur nedirba, augina vaika, jokiu savarankišku pajamu neturi. Atsižvelgus i visas bylos aplinkybes, kaltinamosios turtine padeti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo, nukentejusiosios E. P. pareikšta civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas pagristai sumažino ir iš kaltinamosios priteise 1000 litu neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apeliaciniu skundu motyvai yra nepagristi, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas ir teisetas, ji keisti ar naikinti nera jokio istatyminio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. D. ir nukentejusios E. P. apeliacinius skundus atmesti.