Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-27 · Administracinė byla Nr. I-5211-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
I-5211-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01161-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon energo“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5211-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01161-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15; 5.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon energo“ atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon energo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė „Epsilon energo“ (toliau – ir UAB „Epsilon energo“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. V3-7; 2) Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir nurodė su sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, nesutinkanti, kadangi jis nepagrįstas objektyviais įrodymais (duomenimis), parengtas vadovaujantis prielaidomis.

2018 m. vasario 7 d., nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, UAB „Epsilon energo“ registruotu laišku išsiuntė Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prieštaravimus dėl patikrinimo akto Nr. 15982085. Pateiktame prieštaravime UAB „Epsilon energo“ išdėstė visas aplinkybes, su kuriomis teko susidurti atlikto patikrinimo metu, nurodė išankstinį patikrinimą atlikusio vyriausiojo specialisto N. J. nusistatymą ir įmonės vertinimą vengiančia mokėti nustatytus mokesčius. Prieštaravime įmonė teigė, kad atlikto patikrinimo akte Nr. 15982085 yra nurodyta daug informacijos, kuri neatitinka faktinių aplinkybių, ir prašė panaikinti sprendimą skirti didesnį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifą.

Tačiau 2018 m. kovo 27 d. el. paštu buvo gautas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. V3-7, kuriuo buvo patvirtintas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 15982085.

Gautame sprendime yra nurodyta, kad įvertinus tai, jog UAB „Epsilon energo“ nepateikė jokių rašytinių pastabų dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085, patikrinimo aktas yra patvirtinamas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 7 d., nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, UAB „Epsilon energo“ registruotu laišku išsiuntė Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prieštaravimus dėl patikrinimo akto Nr. 15982085. Darytina išvada, jog tiek sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo, tiek pačiame patikrinimo akte Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė į faktines aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Dėl tokio pažeidimo ginčijami sprendimas ir aktas naikintini.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) su pareiškėjos skundu sutinka iš dalies. Atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjai patikrinimo aktas buvo išsiųstas su 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. (10.4)-V8-17 „Dėl patikrinimo akto“. Iš siuntos istorijos matyti, kad siunta Nr. RS030988336LT, kuria buvo siunčiamas 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. (10.4)-V8-17 „Dėl patikrinimo akto“, pareiškėjai buvo įteikta 2018 m. sausio 8 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085 gavo 2018 m. sausio 8 d., todėl pastabų pateikimo terminų nepraleido. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų (Lietuvos pašto kvito Nr. 111784, pašto siuntos Nr. RN474197725LT įvykių) matyti, kad Prieštaravimas dėl patikrinimo akto Nr. 15982085 Alytaus RAAD buvo išsiųstas (perduotas paštui) 2018 m. vasario 7 d. Alytaus RAAD minėta siunta buvo gauta 2018 m. vasario 12 d. ir užregistruota bendrojoje dokumentų valdymo sistemoje.

Alytaus RAAD 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. V3-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085. Sprendime nurodyta, kad UAB „Epsilon energo“ rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto Alytaus RAAD nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėja rašytines pastabas pateikė nepraleidusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto pastabų teikimo termino, todėl Alytaus RAAD neturėjo pagrindo nenagrinėti ir nevertinti pateiktų pastabų ir priimti sprendimo.

Pagal MAĮ 132 straipsnio 2 dalies nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Tačiau ši teisė priimti bet kurį iš paminėtų sprendimų nėra absoliuti, turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos) (MAĮ 132 str. 1 d.). Taigi mokesčių administratorius privalo sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo aptarti mokesčių mokėtojo rašytinių pastabų nagrinėjimą, analizę ir vertinimą (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1305/2008).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija, Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Kartu pabrėžtina, kad nors MAĮ 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija, Nr. 21, 2011 m., p. 254–263). Taigi, MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. V3-7 ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085 teisėtumo.

Nustatyta, kad 2018 m. vasario 7 d. UAB „Epsilon energo“ registruotu laišku išsiuntė Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prieštaravimus dėl patikrinimo akto Nr. 15982085. Pateiktame prieštaravime įmonė nurodė, kad atlikto patikrinimo akte Nr. 15982085 yra nurodyta daug informacijos, kuri neatitinka faktinių aplinkybių, ir prašė panaikinti sprendimą skirti didesnį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifą. 2018 m. kovo 27 d. el. paštu buvo gautas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. V3-7, kuriuo buvo patvirtintas Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 15982085. Gautame sprendime yra nurodyta, kad įvertinus tai, jog UAB „Epsilon energo“ nepateikė jokių rašytinių pastabų dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085, patikrinimo aktas yra patvirtinamas.

Pareiškėja prašo panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085. Teismas pažymi, kad, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085 turinį, daro išvadą, jog šis aktas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti ginčo dalyku administraciniuose teismuose. Ginčijamame akte pareiškėjai nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, todėl šis aktas pats savaime nesukelia jai teisinių pasekmių. Nors MAĮ 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija, Nr. 21, 2011 m., p. 254–263). Taigi, MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinės bylos dalis dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085 panaikinimo nutrauktina.

Mokesčių už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D-213 „Dėl Mokesčių už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punkte nustatyta, kad jei nustatoma, kad buvo nuslėpti į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis, ir (ar) sunaudoti degalai ir (ar) jų kiekis mobiliuose taršos šaltiniuose, ir (ar) į Lietuvos vidaus rinką išleisti apmokestinamieji gaminiai, ir (ar) pakuotė ir (ar) neteisingai taikyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientai, mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į aplinką išmestą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų mobiliuose taršos šaltiniuose, ir (ar) į Lietuvos vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės kiekį apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir Mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir įforminama patikrinimo akte vadovaujantis MAĮ 128 straipsniu. Patikrinimo aktas patvirtinamas MAĮ nustatytais terminais RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. Dl-692 „Dėl sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo formos patvirtinimo“. Sprendimo kopiją su nurodyta mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma ir mokėjimo terminais RAAD per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos persiunčia mokėtojui, jam atstovaujančiai licencijuotai organizacijai, nurodytai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 343 straipsnyje, jei tokia yra, ir AVMI, kurioje yra registruotas mokėtojas.

Dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdai ir momentas reglamentuoti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą.

Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojų registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą).

MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pagal MAĮ 132 straipsnio 4 dalį, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio MAĮ 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabas dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gauna.

Pareiškėjai patikrinimo aktas buvo išsiųstas 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. (10.4)-V8-17 „Dėl patikrinimo akto“. Iš siuntos istorijos matyti, kad siunta Nr. RS030988336LT, kuria buvo siunčiamas 2018 m. sausio 3 d. raštas Nr. (10.4)-V8-17 „Dėl patikrinimo akto“, pareiškėjai buvo įteikta 2018 m. sausio 8 d. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085 gavo 2018 m. sausio 8 d., todėl pastabų pateikimo terminų nepraleido. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų (Lietuvos pašto kvito Nr. 111784, pašto siuntos Nr. RN474197725LT įvykių) matyti, kad Prieštaravimas dėl patikrinimo akto Nr. 15982085 Alytaus RAAD buvo išsiųstas (perduotas paštui) 2018 m. vasario 7 d. Alytaus RAAD minėta siunta buvo gauta 2018 m. vasario 12 d. ir užregistruota bendrojoje dokumentų valdymo sistemoje.

Alytaus RAAD 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. V3-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 15982085. Sprendime nurodyta, kad UAB „Epsilon energo“ rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto Alytaus RAAD nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja rašytines pastabas pateikė nepraleidusi MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto pastabų teikimo termino, todėl Alytaus RAAD neturėjo pagrindo nenagrinėti ir nevertinti pateiktų pastabų ir priimti sprendimo.

Pagal MAĮ 132 straipsnio 2 dalies nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Tačiau ši teisė priimti bet kurį iš paminėtų sprendimų nėra absoliuti, turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Šis sprendimas priimamas, atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos) (MAĮ 132 str. 1 d.). Taigi mokesčių administratorius privalo sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo aptarti mokesčių mokėtojo rašytinių pastabų nagrinėjimą, analizę ir vertinimą (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1305/2008). Iš esmės tokių aplinkybių atsakovas neginčija.

Teismas daro išvadą, jog padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir sutrukdė atsakovui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikintinas.

Pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, teismas negali peržengti pareikšto skundo ribų, išskyrus tam tikrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir neprašo įpareigoti atsakovą atlikti reikiamus veiksmus. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą ir tik panaikinus ginčijamą sprendimą, teismo nuomone, ginčas iki galo nebus išspręstas, kadangi pati pareiškėja pateikė atsakovui 2018 m. sausio 31 d. pastabas dėl gauto patikrinimo akto ir iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos siekis – kad gautos pastabos atsakovo būtų išnagrinėtos ir įvertintos. Atsakovas atsiliepime prašo įpareigoti išnagrinėti gautas pareiškėjos pastabas ir priimti naują sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir siekiant ginčą išspręsti iki galo, teismo nuomone, tikslinga įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 31 d. pastabas dėl patikrinimo akto ir priimti sprendimą, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta, taip ginčas bus išspręstas iki galo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon energo“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. V3-7 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 31 d. pastabas dėl patikrinimo akto ir priimti sprendimą.

Administracinės bylos dalį dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. 15982085 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė