- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- PK-55-995/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-3-00001-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kategorijos
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama Z. S. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-08-05 Skuodo rajono apylinkės teisme gautas Z. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti B. G. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį už pareiškėjui priklausančio turto sugadinimą; pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu; priteisti iš B. G. 276 Eur turtinei žalai atlyginti už sugandintas duris, ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, pareiškėjas prašo išreikalauti iš Skuodo rajono policijos komisariato surinktą medžiagą pagal jo pareiškimą (Nr. 84-At-00181-15). Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2015-06-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu, skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo Z. S. skundu, daro išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo skunde nurodytus teiginius dėl jam padarytų sužalojimų ar sumušimų. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad iškart po įvykio išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, o medikai jį apžiūrėję, išvažiavo; tuo metu buvo matomi sužalojimai, sumušimai, kurie buvo užfiksuoti, tačiau kai kurie sumušimai užfiksuoti nebuvo, nes jie išryškėjo tik vėliau, tačiau pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ir nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių, kaip antai sužalojimus ar sumušimus patvirtinančią bei sveikatos sutrikdymo mastą kvalifikuojančią specialisto išvadą, medicininių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomus sužalojimus, ir pan.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam policijos pareigūnai nepatarė kreiptis į teismo medicinos ekspertizę ir nedavė siuntimo dėl jo galimai nusikalstama veika padarytų sužalojimų kvalifikavimo, pasakytina, kad atvejus, kuomet teisėsaugos pareigūnai savo iniciatyva turi teisę inicijuoti teismo ekspertizes numato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu (pakeistas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. I-132, aktuali redakcija nuo 2014-07-01 ), patvirtintų Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo 17 punktas, kuriame nurodyta, kad inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą rekomenduojama tik esant Lietuvos Respublikos BPK 208 straipsnyje numatytiems pagrindams ir tik tais atvejais, kai: 1) yra pagrįstų ir motyvuotų proceso dalyvių prašymų skirti ekspertizę; 2) yra proceso dalyvių prieštaringų prašymų dėl klausimų užduotyje; 3) yra esminių prieštaravimų tarp atliktų tyrimų išvadų (ekspertizių).
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, policijos pareigūnai nėra įpareigoti, nesant teisės aktų nustatytiems pagrindams, visose ikiteisminio tyrimo bylose siūlyti asmenims kreiptis į teismo medicinos ekspertus ar inicijuoti ekspertizes, tačiau pareiškėjui nėra užkirstas kelias savo iniciatyva motyvuotu ir pagrįstu prašymu kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dėl medicininės ekspertizės skyrimo arba pačiam kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Be to, pažymėtina, kad bet kuris asmuo, nukentėjęs nuo smurtinių veiksmų, bet kada, net ir praėjus dviems mėnesiams po įvykio, gali pateikti teismo medicinos ekspertams turimus medicininius dokumentus, fiksuojančius sužalojimus ar sumušimus (beje, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos medikai po įvykio užfiksavo jam padarytus sužalojimus), kuriais remiantis ekspertai turi galimybę kvalifikuoti padarytus sumušimus ar sužalojimus ir pateikti kvalifikuotą išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis dėl B. G. galimai neteisėtų veiksmų patyrė 276 Eur dydžio turtinę žalą, atsiradusią dėl sugadintų durų, tačiau nepateikė jokių šios nurodytos žalos dydį, jos vertinimo kriterijus patvirtinančių įrodymų, nors privalėjo pateikti.
Sutiktina su pareiškėju, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinės žalos padarymo faktą įrodyti bei apibrėžti jos pasireiškimo kriterijus turi asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškėjas skunde nurodo patyręs 4000 Eur neturtinę žalą, taip pat nurodo, jog įvykis sukėlė jam didelius pergyvenimus, nebesijaučia saugus namuose, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Mano, kad tai susiję su nesibaigiančiais teisminiais ginčais su jo buvusia žmona, su kuria gyvena viename bute. Pareiškėjas konkrečiai neapibūdino patirtos neturtinės žalos pasireiškimo kriterijų, savo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia formaliais išsireiškimais, nesukonkretindamas ir nepagrįsdamas jų, be to, iš skundo turinio nėra visiškai aišku, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą – pareiškėjo nusikalstamomis veikomis kaltinamo B. G. galimai neteisėti veiksmai ar tarp pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės vykstantys teisminiai procesai.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde taip pat nenurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes: liudytojų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, nes pagal Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalį tai nurodyti privaloma. Pareiškėjas, teigdamas, jog B. G. jį sumušė ir sugadino jo turtą, turėtų nurodyti liudytojus, kurie galėtų paliudyti apie tą vakarą įvykusį konfliktą, kaip antai, kaimynus, kurie galimai girdėjo ar matė įvykio aplinkybes, medicinos darbuotojus, kurie po įvykio apžiūrėjo pareiškėją ir užfiksavo jam padarytus sumušimus, policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą ir pan..
Šalies argumentai
Pareiškėjas tik nurodė teismui išsireikalauti medžiagą iš Skuodo rajono policijos komisariato, tačiau teismas pažymi, kad būtent nukentėjusysis, kuris privataus kaltinimo procese palaiko kaltinimą, turi skunde nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikti įrodymus, kuriais grindžia kaltinimą, juolab, kad iš pareiškėjo prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad jis yra atstovaujamas advokato. Šiuo atveju tai nėra padaryta, todėl teismas pareiškėjo skundo nepriima.
Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas negali pagal nukentėjusiojo Z. S. skundą pradėti asmens baudžiamojo persekiojimo, neturėdamas įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinimo ir jį pagrindžiančių duomenų.
Aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti pakankamai išsamių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės.
Pastebėtina, jog pašalinus šioje nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiojo Z. S. privataus kaltinimo skundo nepriimti ir jį gražinti skundą padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.