Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas G. S. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovo 1 190,90 Eur turtinės žalos, 800 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys teisme priimtas 2023 m. gegužės 30 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis 2021 m. lapkričio 3 d. pasirašė nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) dėl požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas). Ieškovas nurodytu adresu laikė savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo laikomi ir šie daiktai: televizorius LG Smart TV, kurio kaina 429,90 Eur; dviratis PANTERA sidabrinės spalvos, kurio vertė – 240 Eur; šaldytuvas CANDY, kurio kaina – 344,90 Eur; dvi IKEA gamybos taburetės, kurių kaina – 96 Eur; metalinė drabužių kabykla, kurios kaina – 30 Eur; maži mediniai padėkliukai (10 vnt.), kurių kaina – 50 Eur; viso nurodyto turto (toliau – Turtas, Daiktai) vertė – 1 190,90 Eur. Ieškovas kreipėsi pagalbos į atsakovą G. N. (toliau – atsakovas), kuris prižiūrėjo Garaže saugomą Turtą. Atsakovas 2020-2021 metų žiemą ieškovui žinute nurodė, kad pardavė tam tikrus daiktus, tarp kurių buvo nurodytas ir Turtas. Ieškovas nesuteikė teisės atsakovui pardavinėti ieškovo Turto, todėl atsakovas, pardavęs Turtą, padarė ieškovui 1 190,90 Eur turtinę žalą, kurios iki šiol nėra grąžinęs bei negrąžino Turto.

Paaiškina, kad remdamasis nuotraukomis (po patikros) ieškovas nustatė, kad Garaže neliko ieškovo Turto, todėl ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo atlyginti jo patirtą 800 Eur neturtinę žalą. Nustačius, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų (kaltų) veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo neturtinė žala apima visumą dvasinių, psichologinių bei moralinių išgyvenimų, jų tarpusavio koreliacijos bei pasekmių. Šiuo atveju tai ieškovo patirti nepatogumai ir išgyvenimai neradus Turto Garaže ir prisipažinus pačiam atsakovui, kad šis Turtas atsakovo iniciatyva buvo parduotas savavališkai. Ieškovas pažymi, kad jis iki šios dienos prisimina dvasinius išgyvenimus, jį nuolat persekioja pesimistinės mintys dėl atsakovo nesąžiningų poelgių, ieškovas nepasitiki asmenimis, parduodančiais turtą. Paaiškina, kad papildomai susirašinėjo su atsakovu dėl Turto grąžinimo, tačiau atsakovas nesiekė išspręsti šio ginčo taikiai ir po to tik ignoravo ieškovą. Atsakovas daugiau nebendravo su ieškovu ir negrąžino jokios sumos net dalinai. Ieškovas papildomai nurodo, kad kreipėsi į policijos komisariatą, kuriam pateikė visą turimą informaciją apie atsakovą bei situaciją. Ieškovas gavo 2022 m. birželio 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi atsakovas aiškiai pripažino, kad ieškovo Turtą pardavė, tačiau pinigų jam už juos nėra grąžinęs, nutarime nurodyta, kad ieškovas privalo šiuos klausimus spręsti civiline tvarka.

A. G. Norvaišas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, tačiau sutinka sudaryti taikos sutartį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovu anksčiau palaikė labai gerus santykius. Kai kraustė ieškovo parduotuvę daiktų išsiuntimui bei išvežimui į saugojimo vietas, ieškovas daug kartų sakė, kad reikės parduoti daiktus, kuriuos veš į Garažą – sudarydamas įspūdį, kad nori jų greičiau atsikratyti, nes sandėliavimo kaštai nėra nemokami. Ieškovas nurodė daiktus, kuriuos reikės parduoti, kurių negalima parduoti, taip pat pasiūlė nedidelį atlygį už parduotus daiktus. Šalys tai aptarinėjo visą laikotarpį, kol kraustė parduotuvę (apie vieną savaitę). Atsakovas padėti ieškovui norėjo ir iš geros valios, žinoma ir žinodamas, jog gali papildomai užsidirbti, siekė nepriekaištingai įgyvendinti jų žodinį susitarimą - parduoti daiktus: televizorių, šaldytuvą, serviravimo lenteles, dviratį bei dvi kėdes. Daiktai, savaime suprantama, nebuvo nauji, nes ieškovas juos yra naudojęs skirtingose savo ofisų vietose. Šaldytuvas buvo su šaldiklio defektu, dvi kėdės turėjo kosmetinių pažeidimų. Taigi daiktus pardavinėjo kaip naudotus, prieš tai pasitikrindamas tokių pačių daiktų kainas internete (tiek naujų daiktų kainas, tiek žmonių patalpintų skelbimų portaluose, tokiuose kaip (duomenys neskelbtini)), kad galėtų lengviau įvertinti kainų nusidėvėjimą. Su ieškovu bendravo „Whatsapp“ programėle. Vieną dieną (negali tiksliai nurodyti kurią) paskambino ir pasakė, kad pardavė daiktus, kuriuos ieškovas leido parduoti. Pokalbis vyko sklandžiai iki tol, kol pasakė, už kokią kainą pardavė. Tą patį vakarą ieškovas piktinosi, kad prieš parduodant kiekvieną daiktą reikėjo pasikonsultuoti su juo ir viskas būtų buvę gerai, nors prieš tai apie kainų konsultaciją nebuvo nė kalbos. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Kitą dieną susisiekus vėl per „Whatsapp“ programėlę kalbėjo apie tai ir pasiūlė visus gautus pinigus (tikslios sumos neprisimena) sumokėti, tuomet prašė ieškovo banko sąskaitos, jog nesipyktų ir išspręstų šį nesusipratimą kaip įmanoma taikiai, netgi klausinėjo, kiek jis norįs už visus daiktus pinigų, tačiau ieškovas patikino, kad jam nereikia iš atsakovo pinigų, bet reikia jo daiktų. Kadangi vis dar turėjo raktus ir jautėsi prastai dėl susiklosčiusios padėties, nusprendė nupirkti tokios pačios vertės daiktus ir grąžinti į Garažą prieš tai informuodamas ieškovą. Situacija vystėsi vis blogyn. Bendravimas tapo vis sunkesnis, ieškovas nesuteikė progos atsiskaityti ir vis grasino skirtingomis instancijomis, skambindavo per „Whatsapp“ po 2-5 kartus per dieną, atsakovo draugų prašė pasakyti, kur atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), keldavo spaudimą reikalaudamas jam grąžinti jo Daiktus, atsakovui atsakius, kad neįmanoma važiuoti pas žmones ir iš jų atpirkti parduotus daiktus. Atsakovas jautė didelį spaudimą ir stresą visą laikotarpį. Atsakovas priėmė sprendimą tiesiog nutraukti bendravimą, nes dalis Daiktų buvo atpirkta (atitinkamo lygmens ir atitinkamomis kainomis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tam tikru laikotarpiu Lietuvoje vykdė verslą, buvo įsteigęs įmonę, turėjo parduotuvę, kurią nutarė uždaryti, dėl ko 2020 m. pabaigoje prireikė iš parduotuvės patalpų, jas atlaisvinant, išvežti ten esančius daiktus. Padėti sukrauti daiktus ant palečių ir juos išvežti jis pagalbos paprašė atsakovo, kurį per bendrus pažįstamus buvo sutikęs anksčiau. Daiktų kraustymas vyko apie savaitę, dalis daiktų buvo pakuojami siuntimui į (duomenys neskelbtini) (ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis), dalis kraustomi į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp į Garažą iš parduotuvės atvežtų daiktų taip pat buvo televizorius LG Smart TV, dviratis PANTERA, šaldytuvas CANDY, dvi IKEA gamybos taburetės, matelinė drabužių kabykla, maži mediniai padėkliukai (10 vnt.). Šių aplinkybių atsakovas byloje neginčijo.

Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po daiktų iš parduotuvės perkraustymo į Garažą, pats ieškovas iš Lietuvos išvyko į (duomenys neskelbtini), pas atsakovą palikdamas vieną Garažo raktų komplektą. Kitas Garažo raktų komplektas buvo pas B.B., kuri 2021 m. vasario mėn. sutiko atsakovą Garaže. Netrukus po to, atsakovas ieškovą žinute informavo, kad jis pardavė Daiktus. Tarp šalių kilo konfliktas dėl Daiktų pardavimo, nes, ieškovo teigimu, jis nesuteikė teisės atsakovui pardavinėti Daiktų, atsakovas gi teigė, kad daiktų kraustymo iš parduotuvės į Garažą metu ieškovas visą laiką kalbėjo apie ketinimą/būtinybę parduoti Daiktus, ką jis suprato, kaip leidimą juos parduoti. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, kad parduodamas Daiktus jis nederino jų kainos su ieškovu, o apie jų pardavimą ir gautą sumą ieškovą informavo tik po to, kai Daiktai jau buvo parduoti.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas, 2021 m. vasario mėn. sužinojęs, kad atsakovas pardavė Daiktus, reikalavo atsakovą juos grąžinti ieškovui. A. D. ieškovui negrąžino, nes jie jau buvo perduoti tretiesiems asmenims. Konfliktui stiprėjant, atsakovas 2021 m. kovo mėn. bendravimą su ieškovu nutraukė. Dėl savavališkai parduotų ieškovo Daiktų ieškovas pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriui, kuris 2022 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame nutarime nurodoma, kad policijos pareigūnų apklausiamas atsakovas pripažino, kad jis pardavė Daiktus už 500-800 Eur. Šios aplinkybės atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, pažymėdamas tik tai, jog jau tuo metu atsakovas neatsiminė tikslios kainos, už kurią Daiktai buvo parduoti, todėl nurodė minimalios-maksimalios sumos ribas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teise – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (1 dalis). Perduoti nuosavybės teises gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). CK 4.93 straipsnis įtvirtina, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (1, 2, 3 dalys). Pagal CK 4.39 straipsnį nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisių apribojimo visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (1, 2 dalys).

Byloje ieškovas teigia, kad jis nesuteikė teisės atsakovui pardavinėti Daiktus. Į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų – rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kurie liudytų priešingai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tokio leidimo nepatvirtina ir atsakovo į bylą 2023 m. spalio 6 d. pateiktas susirašinėjimas su ieškovu. Jo turinys liudija ne tik tai, kad susirašinėjimas vyko jau po to, kai atsakovas informavo ieškovą apie Daiktų pardavimą (atsakovas susirašinėjime nurodo „atsiprašau, už tai, kad pardaviau, jei ne taip supratau“), bet ir tai, kad ieškovas nedavė sutikimo pardavinėti Daiktus atsakovui (atsakydamas į tai, ieškovas nurodo „neturėtum pardavinėti daiktą, jei nežinai jo kainos, ir netiesa, kad man apie tai sakei“). Nors procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad parduotuvės kraustymo metu ieškovas visą laiką kalbėjo apie poreikį vėliau parduoti Daiktus, ką jis suprato, kaip atitinkamų įgalinimų jam suteikimą, vien tik atsakovo paaiškinimų, kuriuos kategoriškai neigia ieškovas, tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įgaliojimas paprastai yra įforminamas rašytiniu dokumentu, įgaliotojo duodamu kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnis 1 dalis). Jame paprastai yra aptariamos ir teisės, suteikiamos įgaliotiniui įgaliotojo. Tuo atveju, jei atstovo teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, jis turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti ir turto priežiūrai (CK 2.137 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo paaiškinimų apie jam ieškovo žodžiu suteiktą leidimą parduoti Daiktus, taip pat šalių neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas atsakovui paliko Garažo raktus, ko tikslą kiekviena iš šalių suvokė skirtingai (ieškovas nurodė tai padaręs užtikrindamas galimybę patekti į Garažą, jam grįžus į Lietuvą, nes kiti raktai buvo ne pas jį, o pas B. B., atsakovas tai siejo su Daiktų, esančių Garaže, pardavimu) nepakanka ne tik nustatyti aplinkybę, jog ieškovas apskritai suteikė teisę (davė įgaliojimą) atsakovui veikti jo vardu, bet ir nustatyti, jog ieškovas davė atsakovui konkrečius įgaliojimus, susijusius ne su Daiktų, esančių Garaže, priežiūra ir išsaugojimu, o su jų pardavimu.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Daiktus pardavė atsakovas. Todėl esant byloje nustatytai aplinkybei, kad Daiktus atsakovas pardavė neturėdamas tam ieškovo suteiktų įgaliojimų (leidimo), teismas konstatuoja, kad atsakovui nagrinėjamu atveju kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovo Daiktų netekimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis).

Vertindamas atsakovo teismo posėdžio metu naujai išsakytą abejonę dėl ieškovo nurodomų IKEA taburečių pardavimo, teismas pažymi, kad į bylą pateiktose Garažo fotonuotraukose yra matomas ne tik dviratis, šaldytuvas, bet ir dvi taburetės, kurias mini ieškovas. Kažkokių jų defektų fotonuotraukose nematyti, jos neatrodo sulūžę, nenaudotinos pagal paskirtį. Tai sudaro pagrindą atsakovo naujai pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad jis abejoja pardavęs Garaže buvusias IKEA taburetes, pripažinti nepatikimais: tokių aplinkybių atsakovas nenurodė nei policijos pareigūnams, jiems atliekant tyrimą pagal ieškovo skundą, tokių aplinkybių atsakovas nenurodė ir atsiliepime į ieškinį. Tuo tarpu ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo nuosekliai nuo pat pradžių, o teikdamas paaiškinimus teismui teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad būtent atsakovo nurodytų kaip parduotų IKEA taburečių ir televizoriaus kaina ieškovui kėlė abejonių atsakovo sąžiningumu, nes šias taburetes atsakovas nurodė pardavęs už 30 Eur kiekvieną, tuo tarpu televizorių tik už 150 Eur.

CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovas jo patirtą žalą dėl Daiktų netekimo apskaičiuoja pagal Daiktų vertę, už kurią jis galėtų šiuo metu įsigyti analogiškus daiktus, nurodydamas, kad televizoriaus LG Smart TV vertė yra 429,90 Eur, dviračio PANTERA vertė – 240 Eur, šaldytuvo CANDY vertė – 344,90 Eur, dviejų IKEA taburečių vertė – 96 Eur, metalinės drabužių kabyklos vertė – 30 Eur, o mažų medinių padėkliukų (10 vnt.) vertė – 50 Eur. Tokią Daiktų vertę ieškovas grindžia viešai prieinama informacija apie panašių daiktų vertę, nes Daiktų įsigijimo dokumentų jis išsaugojęs neturi. Panašaus turėtam televizoriui LG Smart TV vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. parduodamo televizoriaus LG verte, įvertindamas ir tai, kad tai kaina su nuolaida (be nuolaidos 573,84 Eur), jo turėtas televizorius nebuvo senas, buvo įsigytas prieš tris mėnesius, jis jam buvo ir taip brangus, nes buvo pirktas iš sūnaus dovanotų pinigų. Panašaus turėtam dviračio PANTERA vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 2 d. parduodamo mažai naudoto analogiško dviračio PANTER kaina, kuri yra 240 Eur. Panašaus turėtam šaldytuvui CANDY vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) parduodamo naujo šaldytuvo CANDY verte, kuri yra šiek tiek didesnė 410 Eur, lyginant su jo ieškinyje nurodoma, įvertinus tai, kad jo šaldytuvas buvo naudotas, tačiau be defektų. Panašių turėtoms IKEA gamybos taburetėms vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. parduodamų panašių kėdžių verte, kurios vienos kaina lygi 45 Eur. Panašios turėtai kabyklai vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. parduodamos reguliuojamos kabyklos verte, kuri yra šiek tiek didesnė 35,55 Eur, lyginant su jo ieškinyje nurodoma, nes ji buvo naudota, bet be defektų. Mažų medinių padėkliukų vertę ieškovas grindžia (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. parduodamų panašių stalo padėkliukų verte, kuri lygi 4,99 Eur (kaina be nuolaidos 5,99 Eur).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, abejoti tokio dydžio ieškovo patirtais nuostoliais dėl Daiktų netekimo teismas neturi pagrindo, nes priešingų įrodymų byloje nėra. Priešingai, ieškovo pateiktuose įrodymuose esantys papildomai nurodyti duomenys ir apie kitokių tokio pačio pobūdžio daiktų kainas (pvz., apie galimybę įsigyti televizorių ir už 579,99 Eur, 729,99 Eur, ar šaldytuvą už 489,99 Eur, 589,99 Eur, 1 159 Eur), leidžia spręsti, kad netektų Daiktų vertę ieškovas nustatinėjo atsakingai, siekdamas surasti daiktus, pagal jų savybes panašius į jo turėtus.

Byloje atsakovas neginčijo fakto, kad Daiktai, kuriuos jis pardavė, buvo ieškovo. Įrodymų, leidžiančių patikimai suabejoti tokiu faktu, be kita ko, įvertinus tai, kad jie buvo kilnojamieji, po parduotuvės iškraustymo tvarkomi ieškovo ir saugomi jo išnuomotame Garaže, byloje nėra. Atsakovas byloje teigė tik tai, kad ieškovas šiuos daiktus įkainojo nepagrįstai didele suma, nes jis faktiškai gavo žymiai mažesnę sumą. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio atsakovo paaiškinimų apie sumą, gautą už parduotus Daiktus, aplinkybei, už kiek jis konkrečiai pardavė Daiktus ar kiekvieną iš Daiktų, nustatyti nepakanka. Vien tai, kad atsakovas nurodo, jog jis kainas nurodė ieškovui žinute, ką patvirtino ir ieškovas, teikdamas paaiškinimus teismui, tokios išvados nekeičia. Viena vertus, konkretus susirašinėjimas šiuo klausimu, kurio dalyviai buvo tiek ieškovas, tiek atsakovas, į bylą nėra pateiktas. Tokių duomenų neišsaugojimas/neturėjimas negali lemti aplinkybių, kurias, atsakovo teigimu, patvirtintų minėti įrodymai, nustatymo, nes įstatymas draudžia sprendimą grįsti prielaidomis. Priešingai, tokių dokumentų neišsaugojimas/ neturėjimas ir nepateikimas į bylą vertintinas tos šalies nenaudai, kuriai tenka pareiga pagrįsti tokią jos nurodomą kaip reikšmingą aplinkybę. Kita vertus, atsakovo paaiškinimas, kiek jis konkrečiai gavo už parduotus Daiktus, ar tai būtų jo nurodymas žinute atsakovui, ar nurodymas policijos pareigūnams, nagrinėjant ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriui pateiktą prašymą, pats savaime apskritai negali būti pakankamas konstatuoti, kad įrodymais pagrįsta ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netektų Daiktų vertė yra nepagrįsta.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio dėl Daiktų netekimo nėra reikšmingos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis atpirko du daiktus – televizorių ir šaldytuvą, nes ieškovas nuo pat konflikto su atsakovu pradžios nurodė atsakovui, jog pageidauja tik jam priklausančių, o ne analogiškų ar panašių Daiktų grąžinimo, o, atsakovui nutraukus bendravimą su ieškovu, jų vertės pinigais atlyginimo. Todėl dėl faktinės aplinkybės, ar Garaže atsakovas paliko kitą televizorių ar šaldytuvą, teismas plačiau nepasisako.

CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra labai plačiai išaiškinta, kad prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala nukentėjusiojo turtui ar asmeniui, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už padarytą žalą, o kartu ir pati prievolė dėl žalos padarymo, galima tik esant įrodytoms visoms keturioms nurodytoms sąlygoms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos faktus tenka ieškovui, o paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, tenka atsakovui.

Kadangi ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus – ieškovo Daiktų perleidimą tretiesiems asmenims be jo sutikimo, patirtą žalą ir jos dydį, atitinkantį prarastų Daiktų vertę, ryšį tarp atsakovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, o atsakovas nepaneigė jo kaltės dėl Daiktų pardavimo, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 190,90 Eur turtinę žalą pripažįsta pagrįstu ir tenkina. Pagal CK 6.248 straipsnį laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, kuomet jis neturėdamas raštu ar kitu būdu aiškiai išreikšto sutikimo dėl ne jam priklausančių daiktų pardavimo tretiesiems asmenims, to sąlygų (kainos), negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir apdairus asmens elgesys (CPK 185 straipsnis).

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo taip pat neturtinę žalą, kurią vertina 800 Eur suma. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ieškovas jo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, jog sužinojęs apie Daiktų perleidimą tretiesiems asmenims be jo sutikimo ieškovas išgyveno, patyrė neigiamas emocijas, stresą, turėjo nepatogumų. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad ieškovas, 2021 m. vasario mėn. sužinojęs apie tai, kad atsakovas perleido Daiktus be jo sutikimo tretiesiems asmenims, išgyveno, patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, turėjo nepatogumų. Tokias aplinkybes patvirtina tiek išsamūs, nuoseklūs ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, pablogėjusios savijautos jis 2021 m. kovo mėn. kreipėsi į gydytojus, jam buvo išrašyti vaistai. Byloje nėra įrodymų apie kitus veiksnius, galėjusius lemti ieškovo nurodomus neigiamus išgyvenimus, savijautą, poreikį kreiptis dėl to į gydytojus pagalbos. Priešingai, pačio atsakovo paaiškinimai apie ieškovo reakciją (atsakovo įvardijamą ieškovo pasiutimą, rėkimą, šaukimą, siekį daryti spaudimą, vėliau surasti atsakovą per bendrus pažįstamus), jam nurodžius žinute, kad jis Daiktus perleido tretiesiems asmenims, liudija, kad šie atsakovo neteisėti veiksmai tikėtina tikrai sukėlė ieškovui jo nurodomas neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus. Ieškovo paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija ir ieškovo patirtus nepatogumus, nes siekdamas atgauti Daiktus ar jų vertę, o atsakovui nustojus bendrauti su ieškovu (tą pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu) ieškovas turėjo ieškoti kitų būdų jo pažeistoms teisėms apginti, dėl ko kreipėsi į policiją, galiausiai pateikė ieškinį teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovo nuosavybės teisę į Daiktus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad tokį teisės pažeidimą atsakovas atliko tyčia, siekdamas padaryti žalos ieškovui. Priešingai, atsakovas tokį pažeidimą padarė dėl neatsargumo, būdamas klaidingai įsitikinęs (supratęs), kad ieškovas nori šiuos daiktus parduoti, ir šios jo suprastos valios pas ieškovą nepasitikslinęs. Teismas sutinka su ieškovu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas prarado Daiktus, tačiau teismas privalo įvertinti ir tai, kad netektų Daiktų vertė nėra itin didelė (1 190,90 Eur), visi Daiktai yra kilnojamieji, pakeičiami, tai yra neišsiskiriantys ypatingomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, išskyrus tuo, kad vienas iš jų - televizorius LG Smart TV buvo pirktas iš sūnaus dovanotų pinigų. Be to, teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nei nagrinėjant ieškovo skundą policijos pareigūnams, nei nagrinėjant bylą teisme, neneigė aplinkybės, kad Daiktus perleido jis, iš esmės sutiko, kad jam tenka pareiga atlyginti Daiktų vertę, tik nesutiko su iš jo prašoma priteisti Daiktų verte, teigdamas, kad ji yra per didelė. Iš ieškovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad nors nepatogumai, susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais trunka jau kuris laikas, nes atsakovas jo patirtos turtinės žalos neatlygino iki šiol (atsakovo pasiteisinimai, kad jam nėra žinoma ieškovo banko sąskaita, ją suteikti ieškovas atsakovui nesutiko nepagrįsti pakankamais įrodymais, nes šie duomenys matyti ir byloje iš ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų), visgi ieškovo dvasiniai išgyvenimai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netruko itin ilgai (apie tris mėnesius). Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, atsakovo teismo posėdžio metu nurodytą jo turtinę padėtį, taip pat tai, kad šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai yra priteista ieškovo patirta turtinė žala, teismas sprendžia, kad suma, kuria ieškovas vertina jo patirtą neturtinę žalą, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl ji mažintina iki 400 Eur.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui jam prašant iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1 590,90 Eur (1 190,90 Eur + 400 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas byloje patyrė 45 Eur žyminio mokesčio išlaidų, turėjo 750 Eur (350 Eur + 200 Eur + 200 Eur) advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 20 Eur įrodymų vertimo išlaidų, viso 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 79,90/100 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisimi 651,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 78 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurių dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 10,61 Eur, priteisiama valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Likusi dalis išlaidų iš ieškovo nepriteisiama, nes ji neviršija minimalios valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovo G. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 190,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt eurų 90 ct) turtinės žalos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 590,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 651,19 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro 19 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,61 Eur (dešimt eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.