Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-370-252/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
e2A-370-252/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. B.
Civilinė byla Nr. e2A-370-252/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00081-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-24 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-805-839/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. B. 353,61 Eur negrąžinto kredito; 45,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 12,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos; 86,15 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,61 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,61 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15 Eur žyminio mokesčio; 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad BnP Finance, UAB su atsakovu L. B. (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 39 procentai) ir 108 Eur administravimo mokesčio).

3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į raginimo laiškus, todėl Sutartis buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis į atsakovo įsiskolinimą.

4. Pažymėjo, kad atsakovas nėra grąžinęs 353,61 Eur suteikto vartojimo kredito. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Lietuvos Banko nuomonę, Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir procentinę išraišką, iš atsakovo priteistinos 45,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos. Sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas Atsakovo neapmokėtas administravimo mokestis - 12,30 Eur.

5. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

6. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.

7. Pažymėjo, kad tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos.

8. Nurodė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 86,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Sutarties. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini (Sutarties nutraukimo data) iki (duomenys neskelbtini (ieškinio parengimo data), viso už 228 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies; 39 procentai mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,61 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini); 39 procentai mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 353,61 Eur nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9. Teigė, kad atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

Šalies argumentai

10. Ieškovė nurodė, kad iš skolininko pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021-03-24 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 353,61 Eur negrąžinto kredito, 12,30 Eur administravimo mokesčio paskaičiuoto iki (duomenys neskelbtini, 198,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 564,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini atsakovo L. B. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 5,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą atsakovas jai skolos nesumokėjo, todėl sprendė, kad reikalavimas priteisti 353,61 Eur negrąžinto kredito, 12,30 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas

13. Teismas pasisakė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė iki šiol nėra gavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darė išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Tačiau pažymėjo, kad pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

14. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 284,36 Eur palūkanas, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina likusi nesumokėtų palūkanų suma, t.y. 198,80 Eur, nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,61 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pažymėdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos, teismas vertino, kad toks pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas. O ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį.

16. Teismas pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po Sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo Sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl šiuo atveju taikytinos VKĮ normos, įskaitant ir 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą, numatančią, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ir ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams).

18. Teismas darė išvadą, kad ieškiniu prašomos priteisti 39 procentų negrąžinto kredito dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti netesybų dydį, jas prašoma priteisti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimą priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos teismas pripažino prieštaraujančiu imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai ir pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas nepagrįstai didelių palūkanų, apskaičiuojamų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis, CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

19. Reikalavimą CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas laikė pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-24 sprendimą už akių dėl: 1) 86,15 Eur negautų pajamų paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 86,15 Eur negautų pajamų paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 353,61 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 353,61 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini); 3) dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,61 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,61 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Tačiau spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

22. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o pagal kasacinio teismo praktiką pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

23. Nurodo, kad apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Juolab, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais.

24. Apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 procentus mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (353,61 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

25. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (86,15 Eur), kurią teismas priteisė, tačiau pritaikė savo skaičiavimo metodus.

26. Apeliantei nesuprantama kodėl jos teisėtas lūkestis siejamas su ta situacija, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Pabrėžia, kad vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

27. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108 Eur Sutarties administravimo mokestį.

28. Nesutinka su teismo vertinimu, kad reikalavimas dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 353,61 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, prilygintinas kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalies. Nurodo, kad neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Juolab, kad teisinis reguliavimas ir teismų praktika nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti įstatymai.

29. Apeliantės nuomone, pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ir po Sutarties termino pasibaigimo. Atkreipia dėmesį, kad net Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog ji turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Jos reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos.

30. Apeliaciniame skunde apeliantė dėsto negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ir nurodo kodėl taiko tokius negautų pajamų skaičiavimo metodus, pabrėžia pradinės kreditorės teisėtų lūkesčių svarbą. Taip pat nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

31. Mano, kad reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti, todėl turi būti tenkinti pilna apimtimi.

32. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesiams. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, vartojimo kredito mokestį - 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma - 39 procentai) ir 108 Eur administravimo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartyje nurodyta kredito grąžinimo data – (duomenys neskelbtini). UAB „BnP Finance“ (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties, buvo siųstas raginimas grąžinti įsiskolinimą, galiausiai, (duomenys neskelbtini) pranešimu, jis buvo informuotas, kad nevykdant Sutarties įsipareigojimų, Sutartis nutrauktina nuo (duomenys neskelbtini).

35. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

36. Nagrinėjamu atveju, Sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ir nuo šios dienos mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos ir turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

37. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

38. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vadovavosi nutrauktos Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiku. Kolegijos vertinimu, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant Sutartį bei laiku mokant įmokas. Aptarto vertinimo nekeičia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkto, reglamentuojančio bendrą vartojimo kredito kainą ir 1.31 punkto, numatančio, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo, nuostatos.

39. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (LAT 2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

40. Pati ieškovė pripažįsta, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantės tvirtinimas, kad jai turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos nėra pagrįstos jokiais skaičiavimais ar kitais duomenimis.

41. Argumentai, kad ji galėjo atsakovo negrąžintą kredito dalį perskolinti, laikytini deklaratyviais, nes į bylą nėra pateikti duomenys apie tokius ketinimus, t.y. ieškovė nepagrindė nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, dydžio, kuris viršytų Sutarties šalių aptartą palūkanų sumą, nors būtent jai, ir kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę (CPK 12, 176 - 178 straipsniai).

42. Be to, skaičiuojant negautas pajamas (nuostolius) mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su Sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, nesivadovaujant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu mokėjimo grafiku, kaip iš esmės siekia apeliantė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią pagal Sutartį objektyviai būtų galima tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Kolegijos nuomone, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovo sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

43. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, teisingai nustatė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Nors teismas sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje apibendrintai nurodė, jog priteisia 198,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), tačiau iš procesinio sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas tenkino reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties nutraukimo (45,56 Eur) priteisimo bei iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuodamas juos pagal Sutarties grafiko duomenis nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) ir pagal tai kokią dalį prievolės atsakovas yra įvykdęs.

44. Papildomai pasisakytina, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Tad reikalavimas dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, nepaisant to kaip tokį reikalavimą vertina apeliantė, tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

45. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte ją sudariusios šalys aptarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamas administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, t.y. būtent ieškovės nurodomos 39 procentų dydžio, kurios yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

46. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Todėl šio reikalavimo tenkinti teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui nebuvo.

47. Apeliantės dėstoma pozicija, kad ji nesutinka su negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo būdais ar metodais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei nustatyta skundžiamu teismo sprendimu.

48. Ieškovės argumentai susiję su pradinės kreditorės galimybėmis perskolinti gautas lėšas, jei skolininkė tinkamai būtų vykdžiusi Sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės pozicija dėl jos patirtų nuostolių yra pagrįsta. Juolab, kad ieškovė reikalavimo teises į atsakovę įgijo (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šios sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad reikalavimo dydis yra lygus skolininko negrąžintai vartojimo kredito daliai bei iki skolų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos priskaičiuotoms mokėjimo palūkanoms bei sutarties administravimo mokesčiui. Be to, reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai išdėstyta, kad pradinė kreditorė naujajai kreditorei – ieškovei reikalavimus perleidžia tik pagal nutrauktas vartojimo kredito sutartis (1.4 punktas), tad akivaizdu, jog ieškovei prisiimant įsipareigojimus pagal šią Sutartį buvo žinoma, jog ji įgyja reikalavimo teisę į skolininką, kuris nevykdo Sutarties ir kokios yra Sutarties nutraukimo pasekmės.

49. Aptartų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-24 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

51. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-24 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė