Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, teista: 2017-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 677,88 Eur bauda, baudą sumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji 2018-03-18 apie 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu keturis smūgius sūnui F. Z. į nosį, ko pasėkoje ją praskeldama, taip sukeldama F. Z. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamoji M. M. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, įvykio dieną su vyru buvo išgėrusi alaus, po to vyras su sūnumi išėjo į barą, o ji liko namuose miegoti. Jiems grįžus atidarė duris ir pamatė policijos pareigūnus. Matydama sūnaus būseną, nenorėjo jo įleisti į namus, prašė pareigūnų pagalbos, tačiau pareigūnai užtikrino, kad viskas bus gerai, todėl sūnų į namus įleido. Sūnus pradėjo kabinėtis, stumdydamasi sūnui sudavė. Tiksliai neatsimena, bet galėjo suduoti keturis smūgius. Galimai neatsimena dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Sūnui iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis iškvietė pareigūnus. Teigė, kad sūnaus nosis buvo sužalota dar prieš savaitę, jį slaugė. Buvo atvejų, kai policijos pareigūnai buvo kviečiami į namus dėl vykusių konfliktų, tačiau tokie apsistumdymai su sūnumi vykdavo nedažnai. Paaiškino, kad su vaiku gyvena viename bute, su juo nesusigyvena, sūnus dažnai juos (ją ir vyrą) provokuoja. Sūnus nori, kad jie (ji ir vyras) gyventų taip kaip jis nori, aiškina jiems kaip gyventi. Paskutiniu metu su sūnumi bendrauja mažai, konfliktų nebeturi, šiuo metu sūnus yra išvykęs į užsienį. Su sūnumi susitaikė dar tyrimo metu. Pripažino, kad nesuvaldė situacijos, dėl savo elgesio gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai, jos gynėjui, prokurorei, pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis F. Z. (F. Z.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018-03-18 19.30 val. grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu su tėčiu I. Z. (I. Z.). Jie kalbėjosi kartu kambaryje, vėliau išėjo pasiimti telefono pakrovėjo virtuvėje. Nuėjus į virtuvę, ten buvo mama M. M., kuri pradėjo konfliktuoti dėl to, kad ji prieš tai nenorėjo įleisti į namus tėčio ir prieš tai reikėjo kviesti policiją, kad jį įleistų. Mama buvo visiškai neblaivi, konfliktavo dėl ankščiau įvykusių įvykių. Konflikto metu mama jam nieko nesakiusi trenkė keturis kartus kumščių į nosį, jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą. Iškart po įvykio iškvietė policiją. Dėl smurto artimoje aplinkoje policija kviesta ne kartą, tačiau ankščiau jie susitaikydavo.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis F. Z. nurodė, kad 2018-03-18 apie 19.30 val., jis grįžo su tėčiu namo, tačiau negalėjo patekti į vidų, kadangi mama buvo namie ir buvo palikusi raktus spynoje, todėl jie negalėjo atrakinti durų. Skambinant į buto duris, mama prie durų nepriėjo, todėl jis pradėjo spardyti į duris, kad mama išgirstų ir juos įleistų. Mama priėjusi prie buto durų už uždarų durų pasakė, kad ji jų į namus neįleis. Todėl jis buvo priverstas kviesti policiją. Ir tik atvykus policijos pareigūnams, mama atrakino buto duris. Jis iki šiol nežino kodėl mama jų nenorėjo įsileisti. Tėvas buvo visiškai girtas, mama jau kelias dienas gėrė alkoholį, todėl taip pat buvo neblaivi. Namie tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog ji neatidarė durų ir jam teko kviesti policiją. Būnant virtuvėje ir konfliktuojant su mama, staiga mama jam nieko nesakydama sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį, po to antrą smūgį ir jam pasipylė kraujas. Jis pradėjo sakyti mamai, kad ji gali dar trenkti, jei jai nuo to pasidarys geriau ir tada mama dar du kartus kumščiu jam sudavė į nosį. Jis mamai pasakė, kad šį kartą ji prisižaidė ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip jam mama smūgiavo į nosį, matė jo tėvas, tačiau atvykusiems pareigūnams tėvas užstojo mamą ir pasakė jiems, kad jis pats susižalojo nosį, mama jo nemušė. Jis taip pasakė mano todėl, kad jis mano, jog mama yra teisi ir kad jis neturėjo teisės dėl įvykusio konflikto kviesti policiją, kadangi jis iškvietė policiją, tai mano tėvas dėl to pyko ant jo ir pasakė pareigūnams, jog mama jo nemušė. Mama jam sudavė keturis smūgius į nosį, dėl ko jam po antro suduoto smūgio pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Į gydytojus jis nesikreipė. Nuo med. tyrimo atsisako, kadangi jis nepageidauja, jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas, taip pat nepageidauja, jog mama būtų iškeldinta iš buto, jis sutinka, jog ji grįžtų namo. Jokių pretenzijų jis neturi. Vaizdo įraše matyti kraujas ant lūpų, šis kraujas buvo nuo kraujo iš nosies, jam į lūpas smūgis suduotas nebuvo (b. l. 26–29).

Liudytojas I. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena kartu su žmona M. ir sūnumi F. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai dviejų kambarių butas, iš kurių viename gyvena F., o kitame – jis su žmona. Tai jų bendras vaikas. F. nuo pat mažens buvo lepinamas, mokėsi privačioj mokykloj, po to įstojo į jūreivystės mokyklą. F. nieko gyvenime netrūko, motina jį labai myli, pinigų jam niekada netrūko. Iš to gero gyvenimo F. buvo pradėjęs rūkyti „žolę“. Dėl to mama labai pyko. F. pradėjo su mama nesutarti, jis pradėjo jiems nurodinėti, ką turi daryti, kaip turi elgtis, namie prasidėjo nesutarimai ir triukšmai, tad jau ne pirmą kartą buvo kviečiama policija. Tačiau jokio smurto namie nebuvo, nors F. mėgina įrodinėti atvirkščiai, sakydamas, kad jie kaip tėvai yra niekam tikę, kad pastoviai prieš jį smurtauja. Įstojus į trečią kursą, F. neužteko balų nemokamam mokslui, todėl jie sumokėjo už pusmetį 750 eurų, tačiau F., pasibaigus sesijai, neišlaikė egzaminų ir buvo pašalintas iš mokslų. Dvi savaites jis niekur nedirbo ir nesimokė. Mama taip pat pradėjo sakyti F., kad jis yra jų išlaikomas, kad jam jau 23 metai, tad galėtų pradėti dirbti ir nereikalauti jų išlaikymo. Taip tarp F. ir mamos prasidėjo nesutarimai. Tačiau jokio smurto prieš F. nei jis nei M. nenaudoja. 2018-03-18 vakare jis buvo išėjęs į barą, F. buvo išvažiavęs prie jūros pasivaikščioti. Namie buvo labai įtempta situacija, F., po to kai jį pašalino iš mokslų, buvo labai priekabus, viskuo nepatenkintas. Jis būdamas bare nutarė paskambinti F. ir pasiūlė jam užeiti į barą, norėjo draugiškai pasikalbėti. Atėjus F., jie gėrė alų ir apie 18–19 val., tikslaus laiko negalėjo pasakyti, grįžo namo. M. tuo metu miegojo ir nedarė jiems durų, todėl F. pradėjo spardyti į duris. Namie F. pradėjo konfliktuoti su mama. Taip įvyko tarp jų žodinis konfliktas. Tuo metu jie, t. y. jis su M. buvo virtuvėje kai atėjo F., jam iš nosies bėgo kraujas. F. pareiškė, kad dabar jis iškvies policiją ir pasakys, kad M. jam sužalojo nosį. M. jokio smūgio F. nesudavė. Ji ir nebūtų galėjusi jo taip sužaloti, kadangi F. yra suaugęs vyras, 1,89 m ūgio, o M. tik 1,65 m ūgio. F. pats kažkaip susižalojo namie, nematė kaip, ir atėjęs į virtuvę pareiškė, kad dabar jis tyčia iškvies pareigūnus ir pasakys jiems, kad būtent M. jį sužalojo. Jis buvo piktas ant mamos ir nutarė jai taip atkeršyti. Kaip susižalojo F. – jis nematė. Kai F. iš kambario atėjo į virtuvę kur jis su M. rūkė, jam jau bėgo kraujas iš nosies, nors prieš nueinant į kambarį F. kraujas nebėgo. Virtuvėje ant grindų buvo daug kraujo. Kai atvyko pareigūnai, kuriuos iškvietė pats F., jis ir pasakė, kad F. pats susižalojo į duris, nes jis pagalvojo, kad jis turbūt, norėdamas atkeršyti mamai, ir trenkėsi sau su durimis į nosį, kad pradėtų bėgti kraujas. Pareigūnai su savimi išsivežė M. ir F.. Vėliau F. parašė jam sms žinutę, klausdamas ar gali grįžti namo, tačiau jis tuo metu miegojo ir neperskaitė žinutės. F. namo negrįžo. Kur jis yra, jis nežino. Ryte mėgino jam skambinti, tačiau jis į skambutį neatsilipė. Jis pageidauja, jog M. grįžtų namo, nes tai jų namai. Tai būtent F. pradeda konfliktą su mama, mėgina ją išprovokuoti, tačiau nei jis nei M. prieš F. nesmurtauja. Jie jam yra sakę, jei jau jam nepatinka gyventi su jais, tai gali išeiti iš šių namų (b. l. 45–48).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2018-03-18 apie 20.05 val. buvo gautas pranešimas, jog vyksta smurtas artimoje aplinkoje tarp motinos ir sūnaus. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-03-18 apie 20.00 val. įvyko žodinis konfliktas tarp neblaivių šeimos narių motinos M. M. ir sūnaus F. Z. dėl neaiškių aplinkybių, sūnui atėjus į virtuvę, motina jam 4 kartus ranka trenkė į veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 22–25).

2018-03-19 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2018-03-18 vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip F. Z. nurodo, kad nuo motinos M. M. gavo 4 smūgius į veidą. Taip pat užfiksuotas M. M. neblaivumas (girtumas) – 1,72 promilės alkoholio. (b. l. 49-51)

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamoji M. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieš savo šeimos narį – sūnų F. Z., suduodama kumščiu keturis smūgius jam į nosį, ko pasėkoje ją praskeldama, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkei tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininkės asmenybę.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji M. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sūnų, jų bendroje gyvenamojoje vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis jai atleido. M. M. nėra anksčiau šiuo pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir pripažinta pavojinga recidyviste. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę: anksčiau teista, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausta administracine tvarka, be to, tiek kaltinamoji teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis ir liudytojas apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviesta policija, nėra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad kaltinamoji nedirba bei nesiregistruoja darbo biržoje, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, ir jai, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami draudimas ir įpareigojimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajai M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos (1 vnt.), esanti voke, baudžiamosios bylos gale, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jai skirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu skirti M. M. draudimą vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę ji turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę ji turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2018-03-18 20.03 val. iki 2018-03-19 14.52 val. – 1 parą, ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skaitmeninę laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.