Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. P. patraukino baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal J. S. skundą dėl D. P. patraukino baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 straipsnio 1 dalį teismas motyvo tuo, kad skunde nurodytus veiksmus D. P. galimai atliko eidama savo tarnybines pareigas. Tokiu atveju dėl D. P., kaip prokurorės, galimai nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu užtikrinamas prokuroro, kaip specialaus subjekto, turinčio valstybės pareigūno statusą, neliečiamumas. Nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėtų spręsti, ar vykdydama savo profesines pareigas, pasisakydama priėmimo metu, prokurorė D. P. viršijo įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nutartį grindė BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, tačiau nemotyvavo kodėl baudžiamasis procesas negalimas. BK 30 nepasisakyta, kad prokuroras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikaltimą. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė šias įstatymų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Skunde pažymima, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. S. nuo 1995 m. iki 2001 m. dirbo kartu su prokurore D. P. Klaipėdos prokuratūroje. Pareiškėjo manymu, tai įtakojo jam nepalankaus sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pranešta apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką, tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas pažeidė jo procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. S. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo J. S. skundą, konstatavęs, kad privataus kaltinimo bylų procesas prieš prokurorę, kaip specialų subjektą, negali būti pradėtas.

Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada. Iš J. S. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo matyti, kad jis prašo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę D. P., kaltindamas ją pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, tuo, kad ji 2013 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūroje priėmimo metu buvo šiurkšti, elgėsi neetiškai, provokuojamai bei viešai, girdint S. S., užgauliai jį pažemino, pasakydama žodžius: „jūs smirdite“. J. S. skunde nurodytus veiksmus prokurorė D. P. galimai atliko darbo metu, eidama savo tarnybines pareigas, todėl dėl jos, kaip prokurorės, galimai padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu užtikrinamas prokuroro, kaip specialaus subjekto, turinčio valstybės pareigūno statusą, neliečiamumas.

Skundžiama nutartimi, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal pareiškėjo J. S. skundą, teismas tinkamai vadovavosi 412¹ straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Viena iš šiame skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių yra profesinių pareigų vykdymas. BK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėtų spręsti, ar vykdydama savo profesines pareigas, prokurorė D. P. viršijo įstatymų jai suteiktus įgaliojimus, tai pat ar yra pagrindas dėl jos veiksmų pradėti baudžiamąjį procesą.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pranešta apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką, tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas pažeidė jo procesinę teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Pagal BPK 412¹ straipsnį atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį, kurios nuorašas siunčiamas skundą ar pareiškimą padavusiam asmeniui. Priimant nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą įstatymas nereikalauja iš anksto pranešti skundą padavusiam asmeniui apie skundo nagrinėjimą. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nutarties nuorašas J. S. išsiųstas, todėl Klaipėdos apygardos teismas BPK 412¹ straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad teismo sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą įtakojo tai, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. S. nuo 1995 m. iki 2001 m. dirbo kartu su prokurore D. P. Klaipėdos prokuratūroje. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą teismas priėmė vadovaudamasis įstatymu ir skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius tokio sprendimo motyvus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartyje išdėstytų išvadų, bei neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.