- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 2-9951-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00289-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- Ž. N.
- Atsakovas
- A. B.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui A. B. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, taip pat išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–4) prašydama:
- nustatyti jos – ieškovės Ž. N. – ir atsakovo A. B. nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su ja – motina;
- nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukterimi K. B. bei dalyvavimo ją auklėjant tvarką – tėvas su dukterimi bendrauja ir ją lanko dukters gyvenamojoje vietoje, apie dukters lankymo datą ir trukmę informuojant dukters motiną prieš dvi dienas;
- priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukteriai K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametei dukteriai skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ją – motiną – ieškovę Ž. N.;
- priteisti iš atsakovo A. B. visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. N. ir atsakovas A. B. pateikė teismui 2018 m. liepos 2 d. sudarytą taikos sutartį (b. l. 86), kuria išsprendė dalį ginčo – sutarė dėl nepilnametės dukters K. B. gyvenamosios vietos ir dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos. Šalys prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir dalį civilinės bylos nutraukti.
Šalių taikos sutartis patvirtintina ir civilinės bylos dalis pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui A. B. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo nutrauktina.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą užbaigti taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, teismas daro išvadą, jog teismui pateikta ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. B. 2018 m. liepos 2 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui ir nepažeidžia šalių bei jų nepilnametės dukters teisių ir interesų, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla, nagrinėjamu atveju – civilinės bylos dalis – nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tačiau, atsižvelgiant į šios civilinės bylos pobūdį ir dalyką, šalims išaiškintina, kad sutarta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka.
Ieškovei Ž. N. ir atsakovui A. B. taikiai išsprendus dalį ginčo dėl nepilnametės dukters K. B. gyvenamosios vietos ir dėl tėvo bendravimo su ja bei dalyvavimo ją auklėjant tvarkos, spręstinas tik šalių ginčas dėl tėvo nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo.
Ieškovės Ž. N. reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo grindžiami šiais ieškinyje nurodytas (b. l. 1–4) ir teismo posėdžio metu ieškovės palaikytais bei patikslintais argumentais: nuo 2018 m. pradžios ji – ieškovė Ž. N. – kartu su mažamete dukterimi K. B., gimusia (duomenys neskelbtini)., nebegyvena kartu su mažametės dukters tėvu – atsakovu A. B.. Išsiskyrus, atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. nebeteikia išlaikymo mažametei dukteriai – neatlieka tėvo pareigos išlaikyti vaiką, – dėl ko ji kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kadangi jai vienai išlaikyti jų mažametę dukterį yra labai sunku. Šiuo metu ji nedirba, nes augina mažametę dukterį, pragyvena tik iš gaunamos bedarbio pašalpos ir valstybės mokamų pinigų vaikui, iš viso: maždaug 250,00 Eur per mėnesį (b. l. 11–12). Kitų pajamų neturi, dirbti negali, nes neturi kam palikti prižiūrėti dukters – iki šiol negauna mergaitei vietos darželyje. Transporto priemonių neturi (b. l. 8), turi nesenai dovanų gautą butą Kaišiadoryse, kuriame gyvena su mažamete dukterimi (b. l. 5–6, 44–46). Turi ir kito nekilnojamojo turto – paveldėtą žemės sklypą ir 1/2 dalį jame esančio gyvenamojo namo (b. l. 9–10), – tačiau juo nesinaudoja ir pajamų iš jo negauna. Dėl pinigų stygiaus kartais jai su mažamete dukterimi išgyventi būna labai sunku, dėl ko prie jų gerovės prisideda jos motina: ir daiktais, ir maistu, ir pinigais. Mergaitė sparčiai auga. Jai augant, natūraliai didėja ir jos poreikiai. Teks mergaitę leisti į darželį, vėliau – į mokyklą. Jau dabar pirko dukteriai lovą. Pinigų reikia ne tik būstui, maistui, rūbams, vaistams (mergaitė dažnai serga, nors specialių poreikių ir negalios neturi), bet ir dukters ugdymui, lavinimui, kokybiškam laisvalaikiui. Dukters poreikių tenkinimą patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai – kasų kvitai, pinigų priėmimo kvitai, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai (b. l. 87–102). Tam, kad šiuo metu būtų patenkinti šalių mažametės dukters poreikiai, jos išlaikymui kas mėnesį turi būti skiriama maždaug apie 300,00 Eur (b. l. 94; maistas – 80,00–100,00 Eur; vaistai – iki 40,00 Eur, žiūrint kuo serga; apranga ir avalynė – 30,00 Eur ir daugiau; higienos prekės – 50,00 Eur (sauskelnės, drėgnos servetėlės, muilas, šampūnas ir panašiai); žaislai, knygutės – 20,00–30,00 Eur; pramogos, transportas – 20,00–50,00 Eur (vežama pramogauti į Kauną: į kiną, į teatrą ar panašiai); mergaitei tenkanti būsto išlaidų dalis – 30,00 Eur ir daugiau, ypač žiemą, šildymo laikotarpiu). Kadangi abiejų tėvų pareigos yra lygios, šiuo atveju iš tėvo – atsakovo A. B. – priteistinas išlaikymas jų mažametei dukteriai K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametei dukteriai skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ją – motiną – ieškovę Ž. N.. Paklausta, ieškovė Ž. N. atsakė, jog šiuo metu santuokos nėra sudariusi ir naujos šeimos nėra sukūrusi. Daugiau išlaikomų asmenų neturi, taip pat neturi ir kreditorinių įsipareigojimų. 2018 m. pradžioje sudarė dukters draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, metams, mėnesinė draudimo įmoka – 32,28 Eur (b. l. 89). Mano, kad atsakovo A. B. turtinė padėtis jam leidžia jų mažametei dukteriai teikti jos prašomo dydžio išlaikymą – 150,00 Eur kas mėnesį.
Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad mažametei dukteriai K. B. išlaikymo neteikia nuo 2018 m. kovo 1 d. ir su ieškovės Ž. N. reikalavimu dėl išlaikymo jų mažametei dukteriai teikimo iš dalies sutiko – teigė galintis jų dukteriai teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, bet ne po 150,00 Eur, nes jo turtinė padėtis nėra tokia gera. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 m. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (b. l. 28, 79) – transporto priemonių remontu, – jo gaunamos pajamos kiekvieną mėnesį nėra tokio pat dydžio, priklauso nuo atliktų darbų – suteiktų paslaugų: 600,00–1000,00 Eur (b. l. 65–67). Kitų pajamų neturi, santaupų taip pat neturi. 2017 m. mirus jo buvusiai sutuoktinei, augina jų mažametę dukterį A. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–57, 103–104). Mergaitė sveika, specialių poreikių ar negalios neturi. Santuokos nėra sudaręs ir naujos šeimos nėra sukūręs. Daugiau išlaikomų asmenų neturi. Pragyvena tik iš jo gaunamų pajamų ir valstybės mokamų pinigų vaikui (30,00 Eur). Šiuo metu mergaitė našlaitės pensijos negauna – tebetvarkomi dokumentai, yra sunkumų, kadangi jos motina buvo kitos valstybės pilietė ir mirė užsienyje. Kiek kiekvieną mėnesį jis išleidžia dukters išlaikymui, nežino – tiek, kiek reikia. Nusimato papildomos išlaidos, kadangi mergaitė pradės lankyti mokyklą. Paklaustas, atsakovas A. B. paaiškino, kad turi vieną transporto priemonę – dešimties metų senumo „M. B.“, – šių metų pavasarį įsigijo 0,05 ha žemės sklypą Kaune su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais. Šio turto įsigijimui jis ėmė 38000,00 Eur dydžio kreditą dvidešimt penkerių metų laikotarpiui, visas šis turtas įkeistas kredito įstaigai (b. l. 59–64, 71–78). Kreditą grąžina dalimis – kas mėnesį po 200,00 Eur. Be to, šiuo metu įsigytą gyvenamąjį namą remontuojasi – pritaiko jo ir dukters poreikiams, – kam taip pat reikia piniginių lėšų. Pinigų reikia ne tik jo ir kartu su juo gyvenančios dukters maistui, rūbams, laisvalaikiui, bet turimo nekilnojamojo turto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams, transporto priemonės išlaikymui, kurui ir patalpų, kuriose verčiasi individualia veikla, nuomai (b. l. 69; patalpų nuomos vienam mėnesiui kaina yra 157,30 Eur), kartais tenka pirkti jo veiklai reikalingų įrankių ar detalių. Atsakovas A. B. nurodė, jog dar turi butą Kaune, kuriame šiuo metu neatlygintinai gyvena jo motina. Kai tik susiremontuos gyvenamąjį namą, motina persikels gyventi pas jį ir jis butą parduos ar nuomos.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktą išvadą (b. l. 36–37): su motina gyvenančiai šalių mažametei dukteriai K. B. tėvo teiktino išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgus į mergaitės poreikius/ interesus ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės Ž. N. reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur.
Ieškinys tenkintinas.
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kitą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.
Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 400,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir panašiai Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).
Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė Ž. N. prašo teismo priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei jų dukteriai K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalys nesutaria tik dėl kas mėnesį periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo dydžio.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. B. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo A. B. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės Ž. N., nes bylos nagrinėjimo teisme nustatyta, kad:
- ieškovė Ž. N. kartu su mažamete šalių dukterimi K. B. (b. l. 7) gyvena nesenai dovanų gautame bute Kaišiadoryse (b. l. 5–6, 44–46). Turi ir kito nekilnojamojo turto – paveldėtą žemės sklypą ir 1/2 dalį jame esančio gyvenamojo namo (b. l. 9–10), – tačiau juo nesinaudoja ir pajamų iš jo negauna. Šiuo metu ieškovė santuokos nėra sudariusi ir naujos šeimos nėra sukūrusi. Nuo 2018 m. kovo 1 d. šalių mažametę dukterį ieškovė išlaiko viena, atsakovas A. B. neprisideda, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Daugiau išlaikomų asmenų ieškovė neturi. Šiuo metu ieškovė nedirba – augina mažametę dukterį, – pragyvena tik iš gaunamos bedarbio pašalpos ir valstybės mokamų pinigų vaikui, iš viso: maždaug 250,00 Eur per mėnesį (b. l. 11–12). Kitų pajamų neturi, dirbti negali, nes neturi kam palikti prižiūrėti dukters – iki šiol negauna mergaitei vietos darželyje. Mergaitė dažnai serga, nors specialių poreikių ir negalios neturi. Ieškovė transporto priemonių neturi (b. l. 8), taip pat neturi ir kreditorinių įsipareigojimų. Kas mėnesį mažametės dukters poreikių patenkinimui ji išleidžia apie 300,00 Eur, ką patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai – kasų kvitai, pinigų priėmimo kvitai, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai (b. l. 87–102). Ieškovės gaunamų pajamų tam nepakanka, dėl ko prie šalių mažametės dukters poreikių patenkinimo prisideda ir ieškovės motina: ir daiktais, ir maistu, ir pinigais. Teismui nėra pagrindo netikėti ieškove Ž. N., o ir atsakovas A. B. neginčija šių aplinkybių;
- atsakovas A. B. nuo 2015 m. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (b. l. 28, 79) – transporto priemonių remontu, – jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 600,00–1000,00 Eur (b. l. 65–67). Kitų pajamų neturi, santaupų taip pat neturi. 2017 m. mirus jo buvusiai sutuoktinei, augina jų mažametę dukterį A. B., gimusią 2010 m. (b. l. 47–57, 103–104). Mergaitė sveika, specialių poreikių ar negalios neturi. Santuokos nėra sudaręs ir naujos šeimos nėra sukūręs. Daugiau išlaikomų asmenų neturi. Pragyvena tik iš jo gaunamų pajamų ir valstybės mokamų pinigų vaikui (30,00 Eur). Šiuo metu mergaitė našlaitės pensijos negauna. Kiek kiekvieną mėnesį jis išleidžia kartu su juo gyvenančios dukters išlaikymui, nežino – tiek, kiek reikia. Su dukterimi gyvena 2018 m. balandį įsigytame gyvenamajame name, esančiame Kaune. Atsakovas taip pat įsigijo ir žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas, bei ten esančius pagalbinius statinius. Šio turto įsigijimui jis ėmė 38000,00 Eur dydžio kreditą dvidešimt penkerių metų laikotarpiui, visas šis turtas įkeistas kredito įstaigai (b. l. 59–64, 71–78). Kreditą grąžina dalimis – kas mėnesį po 200,00 Eur. Be to, šiuo metu įsigytą gyvenamąjį namą remontuojasi – pritaiko jo ir dukters poreikiams. Be to, atsakovas A. B. dar turi butą Kaune, kuriame šiuo metu neatlygintinai gyvena jo motina. Kai tik susiremontuos gyvenamąjį namą, motina persikels gyventi pas jį ir jis butą parduos ar nuomos. Taip pat atsakovas turi vieną transporto priemonę – dešimties metų senumo „M. B.“.
Nors atsakovas A. B. teigia turintis daug išlaidų (jo ir kartu su juo gyvenančios dukters maistas, rūbai, laisvalaikis, kredito grąžinimas, turimo nekilnojamojo turto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai, transporto priemonės išlaikymas, kuras, patalpų, kuriose verčiasi individualia veikla, nuoma, veiklai reikalingų įrankių ar detalių įsigijimas) ir negali mažametei dukteriai K. B. teikti ieškovės Ž. N. prašomo dydžio išlaikymo – 150,00 Eur kas mėnesį, – teismas daro išvadą, jog atsakovas yra pajėgus ir gali teikti būtent tokio dydžio išlaikymą savo jaunesniajai dukteriai, nes dar 2018 m. pavasarį, atsakovas A. B., žinodamas apie savo gaunamas pajamas ir verslo galimybes, taip pat turimus išlaikomus asmenis – dvi mažametes dukteris, – sąmoningai paėmė 38000,00 Eur dydžio kreditą ir įsigijo vertingą nekilnojamąją turtą Kaune, t. y. prisiėmė didelį finansinį įsipareigojimą planuodamas ateitį, įvertindamas savo finansines galimybes ir manydamas galįs su juo susidoroti. Pažymėtina, kad finansiniai įsipareigojimai neatleidžia tėvų nuo jų pareigų vykdymo savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas A. B. šiuo metu vienas išlaiko motinos netekusią vyresniąją dukterį A , tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti ir jaunesniąją dukterį K.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, taip pat į šalių dukters K. B. amžių (pustrečių metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę ir poreikius, teismas daro išvadą, jog ieškovės Ž. N. nurodyti mažametės dukters poreikiai iš esmės yra pagrįsti, atitinka protingus šalių dukters amžiaus vaiko poreikius, – vaikui kas mėnesį teiktinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas (b. l. 94; maistui – 80,00–100,00 Eur; vaistams – iki 40,00 Eur, žiūrint kuo serga; aprangai ir avalynei – 30,00 Eur ir daugiau; higienos prekėms – 50,00 Eur (sauskelnės, drėgnos servetėlės, muilas, šampūnas ir panašiai); žaislams, knygutėms – 20,00–30,00 Eur; pramogoms, transportui – 20,00–50,00 Eur (vežama pramogauti į Kauną: į kiną, į teatrą ar panašiai); mergaitei tenkančiai būsto išlaidų daliai – 30,00 Eur ir daugiau, ypač žiemą, šildymo laikotarpiu; draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokai – 32,28 Eur (b. l. 87–102). Pažymėtina ir tai, kad šalių mažametė duktė gyvena su motina – ieškove Ž. N., – t. y. šalių vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad iš atsakovo A. B. nepilnametei dukteriai K. B. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukters motiną – ieškovę Ž. N. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė Ž. N., reikšdama ieškinį, yra sumokėjusi 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (b. l. 17), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 70,00 Eur – už šiuos reikalavimus yra atleista teismo (b. l. 18–19). Be to, ieškovė Ž. N. yra įstatymo atleista nuo pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje iš viso mokėtinas 154,00 Eur dydžio žyminis mokestis: 100,00 Eur už reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (150,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šios civilinės bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 6,95 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75,00 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
- patvirtinus ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. B. 2018 m. liepos 2 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukus civilinės bylos dalį pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui A. B. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, ieškovei Ž. N. grąžintini 75,00 procentai jos sumokėto 30,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 17);
- patenkinus ieškovės Ž. N. reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, iš atsakovo A. B. priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
- vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 285–286 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. Patvirtinti Ž. N. ir A. B. 2018 m. liepos 2 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:
1. Nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina – Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Tėvas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukterimi K. B., gimusia (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant lankydamas ją jos gyvenamojoje vietoje arba kitoje tėvų sutartoje vietoje apie dukters lankymo datą, trukmę ir vietą pranešant dukters motinai Ž. N. prieš dvi dienas.
II. Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-9951-840/ 2018 dalį pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui A. B. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
III. Atsižvelgus į nagrinėtos civilinės bylos pobūdį ir dalyką, šalims išaiškintina, kad sutarta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka.
IV. Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo 2018 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukters motiną – Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
V. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
VI. Grąžinti Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 (septyniasdešimt penkis) procentus 2018 m. kovo 26 d. AB „Lietuvos Paštas“ Kaišiadorių pašte sumokėto 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) žyminio mokesčio.
VII. Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.