Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – J. K., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 272 straipsnyje, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

J.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Respublika, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2011-08-17 14.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 238 punktų reikalavimus.

Už šiuos administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris J. K. administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (LR ATPK 126 str. 4 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K., teigė, jog jis nevairavo transporto priemonės, o tik sėdėjo už vairo ir jį stūmė jo draugai. Nuo estakados norėjo nuvaryti automobilį, tačiau jo nesuvaldė, todėl šis nuriedėjo į griovį į pelkę. Jis nebuvo girtas, o neblaivumą atsisakė tikrintis, todėl, kad neprivalėjo to daryti, kadangi nevairavo automobilio, jis nevažiavo keliu, be to, jis negali išpūsti „triubos“, todėl ir atsisakė pūsti. Duodamas parodymus pripažino, jog privalėjo pasitikrinti neblaivumą ir tai daryti atsisakė, pripažino, jog automobilis nedraustas draudimu bei jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Dėl pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį tiksliai dienos nepamena, (duomenys neskelbtini) jis apie 12 val. ėjo į žvejybą ir susitiko (duomenys neskelbtini), kuris paprašė, kad pastumtų jo automobilį (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, dviejų durų. Tada jis padėjo stumti automobilį iki estakados. Už vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini). Užstūmus ant estakados, po kurio laiko paaiškėjo, jog reikia automobilį virinti, tada jie automobilį per stipriai pastūmė nuo estakados, (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Dar bandė iš griovio išstumti automobilį, tačiau privažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu (duomenys neskelbtini) negėrė alkoholinių gėrimų, gėrė tik Valdas ir dar kaimynas.

Teismo posėdžio metu V. A. parodė, kad tiksliai dienos nepamena apie 10 val. jam paskambino J. K. ir paprašė padėti sutvarkyti automobilį. Jis padėjo tvarkyti Jono automobilį, tačiau paaiškėjo, jog reikia automobilį pasikelti, kad pažiūrėti po apačia, tada jie automobilį nustūmė iki estakados, tuo metu už vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini). Užstūmus automobilį ant estakados paaiškėjo, jog automobilį reikia virinti, tada susiskambino, jog automobilį nutemps suvilninimui, kad būtų lengviau, jie nutarė automobilį nustumti nuo estakados. Tuo metu už vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini), pastūmus automobilį nuo estakados (duomenys neskelbtini) automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Jie dar bandė automobilį išstumti iš griovio, tačiau tuo metu privažiavo policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu A. N. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, jam paskambino J. K. ir jo paprašė nutemti virinimui automobilį. Jis pažadėjo automobilį nutempti po poros valandų. Kai atvažiavo nutempti automobilio, Jono automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio į griovį, (duomenys neskelbtini) buvo už vairo. Buvo jau atvažiavę policijos pareigūnai. Tą dieną J. K. jam neatrodė neblaivus.

Teismo posėdžio metu P. Z. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) važinėjasi baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Nuvykus į Buknaičių kaimą, dar kaimo pradžioje moteriškė nurodė kryptį, kur nuvažiavo įtariamas automobilis ir atvykę į įvykio vietą rado automobilį nuvažiavusį nuo kelio, tiesiog viskas įvyko prieš jų akis, kaip automobilis nuvažiavo nuo kelio. Jie dar padėjo J. K. išlipti iš automobilio, padavė iš bagažinės neįgaliojo vėžimėlį. Kadangi kilo įtarimas dėl vairuotojo blaivumo, nurodė pasitikrinti girtumą J. K., tačiau pastarasis niekuo nemotyvuodamas atsisakė tikrintis neblaivumą. J. K. išaiškino, jog atsisakymas pasitikrinti neblaivumą yra prilyginamas sunkiam girtumui, tačiau J. K. vis tiek atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl buvo surašytas protokolas.

Kad J. K. padarė LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus, yra įrodyta 2011-08-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 135176, vairuotojo pažymėjimo kopija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 133, bendra pažeidimo registravimo informacija, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB patrulio E. U. tarnybiniu pranešimu, pažyma apie asmens baustumą, įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis apie fizinį asmenį bei J. K., V. K., V. A., A. N., P. Z. paaiškinimais, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą (girtumą).

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje iner alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų. Kelių eismo taisyklių 18 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2009-06-17, 2008-12-03, 2007-12-27 LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 pakeitimai). Iš taisyklių matyti, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas policijos pareigūnams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, t.y. jei vairuotojas nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų. Iš šios nuostatos matyti, kad policijos pareigūnai, įtardami vairuotoją esant neblaiviu (girtu), pirmiausia turi atlikti tikrinimo veiksmus, ir tik nesant objektyvios galimybės šių veiksmų atlikti, policijos pareigūnai gali pristatyti vairuotoją į sveikatos įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinėje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog J. K. atsisakė pasitikrinti neblaivumą motyvuodamas, jog neprivalo to daryti, kadangi jis nevairavo automobilio bei yra ne ant kelio, tačiau vėliau apklaustas teismo posėdžio metu pripažino, jog privalėjo pasitikrinti neblaivumą.

Dėl transporto priemonės vairavimo (stumiant transporto priemonę).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kuriuo ir varoma transporto priemonė (administracinė byla Nr. N17-885/2006). Be to, pažymėtina, jog vairavimo samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2009 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija) 2 straipsnio 60 dalyje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63 – 3909/ 2010).

Administracinėje byloje yra nustatytas J. K. automobilio valdymas šiam judant (J. K. vairavo stumiamą transporto priemonę), tai patvirtino pats J. K., V. K. bei V. A..

Dėl mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimo

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. J. K. vienas iš padarytų pažeidimų - transporto priemonės vairavimas bei vengimas pasitikrinti blaivumą – negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo, teismų praktikoje vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuobaudą sankcijos ribose, atsižvelgia (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-08-29 nutartis, byloje Nr. N62-4348/2011). Paminėtina, kad administracinė nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. K. administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi bei pažeidimus padarė neįgalus asmuo (darbingumas 20 proc.) (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31, 32 str.).

LR ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcija numato transporto priemonės vairuotojams baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

LR ATPK 123 straipsnio 5 dalies sankcija numato transporto priemonės vairuotojams baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų.

Vadovaujantis LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, teisingumo ir protingumo principais, įvertinus visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas konstatuoja, kad J. K. kaltė dėl LR ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų yra visiškai įrodyta, jam administracinis areštas neskirtinas, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijose numatytas minimalias pinigines nuobaudas: už pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d. skirtina 100,00 Lt dydžio bauda; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. skirtina 80,00 Lt dydžio bauda; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. skirtina 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu J. K. skirtina galutinė subendrinta nuobauda, parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui.

Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis LR ATPK 326 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje.

pagal LR ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

pagal LR ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) dydžio baudą;

pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, J. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

J. K. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 57861. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr.1V-418, nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.