- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1589-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15556-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Europark Vilnius“
- Ieškovas
- UAB „Tugva“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Europark Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tugva“ ieškinį atsakovui UAB „Europark Vilnius“ dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tugva“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ 123 379,95 Lt dydžio kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 429 745,50 litų sumos, t.y. 70,64 Lt per dieną nuo civilinės bylos pagal šį ieškinį iškėlimo dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo, pakeisto 2010-03-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Klaidų taisymas: 2010-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiško įvykdymo, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 220 000,00 litų sumos, t.y. 36,16 Lt per dieną nuo civilinės bylos pagal šį ieškinį iškėlimo dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 priimtu preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ ieškovui UAB „Tugva“ priteista 123379,95 Lt dydžio kompensacinės palūkanos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 429 745,50 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, pakeisto 2010 m. kovo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (klaidų taisymas: 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiško įvykdymo ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 220000,00 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo visiško įvykdymo bei 1300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 50-53).
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-16 nutartimi išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarką ir nurodė, kad atsakovo pareiga sumokėti priteistą sumą ir ieškovo pareiga perduoti aikšteles yra priešpriešinės pareigos, o priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo pačiu metu. Pripažinus 2003-03-31 generalinės rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys privalo įvykdyti viena kitai savo sutartinius įsipareigojimus tuo pačiu metu. Pažymėjo, kad nė vienai prievolei nebuvo suteikta vykdymo prioriteto. Dėl ieškovo nebendradarbiavimo ir vengimo vykdyti savo pareigą perduoti automobilių stovėjimo aikšteles, atsakovas negali įvykdyti savo pareigos sumokėti priteistas sumas. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydamas vykdyti savo sutartinę pareigą perduoti automobilių stovėjimo aikštelę.
Ieškovo atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad ieškovas nevengia ir niekada nevengė vykdyti teismo sprendimų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas pažeidė su ieškovu sutartį ir vengia vykdyti teismų sprendimus bei ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. galutiniu sprendimu nusprendė 2014-05-12 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl procesinių ir kompensacinių palūkanų priteisimo, pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe, toks reikalavimas laikytinas teisiškai pagrįstu pagal 2014-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariame sprendime nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Europark Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad:
1) teismų sprendimais pripažinta, kad tarp Ieškovo ir apelianto susiklostė subnuomos teisiniai santykiai dėl automobilių stovėjimo aikštelės virš Halės turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių eksploatuoti apeliantas negali iki šiol, nors automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta ir 2006-06-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirtos komisijos pripažinta tinkama naudoti. Tačiau apeliantui perduota nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-16 priėmė nutartį, kuria išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo vykdymo tvarką, jog UAB „Europark Vilnius“ priėmimas iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikštelių, esančių virš Halės turgavietės, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 429 745,50 Lt išieškojimas, sumokėjimas iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai turi būti vykdomi tuo pačiu metu“.
2) šalių priešpriešinės pareigos ir jų vykdymo tvarka yra esminis bylos aspektas ir byla neturėtų būti nagrinėjama neatsižvelgiant į tai, kad Ieškovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 nutartimi, t.y. nepaisant Atsakovo pastangų be Ieškovo kooperavimosi Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimas negali būti įvykdytas tinkamai, todėl kompensacinių ir procesinių palūkanų reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, priešpriešinių pareigų vykdymo tvarkos eliminavimas pažeistų teismo jau pateiktus vykdymo tvarkos išaiškinimus, kurie saisto abi ginčo šalis šios bylos atveju.
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesiaiškino Atsakovo kaltės fakto dėl Ieškovo tariamai patiriamų nuostolių. Taip pat nevertino į bylą pateiktų Atsakovo rašytinių įrodymų, t.y. Atsakovo prieštaravimų 2-10 priedų, kurie patvirtina faktą, kad Atsakovas siekė ir siekia kuo greitesnio teismo sprendimų įvykdymo visa apimtimi, taip, kad būtų užtikrintas abiejų šalių priešpriešinių pareigų įvykdymas vienu metu. Teismo sprendime liko visiškai neaptartas Ieškovo vengimas perduoti stovėjimo aikšteles Atsakovui.
4) Atsakovas šiuo metu yra sumokėjęs Ieškovui nuompinigius avansu už daug metų į priekį (1 746 400 Lt) ir iki šiol nėra nieko gavęs iš Ieškovo, todėl susidariusi situacija yra ženkliai kenkianti teisėtiems Atsakovo interesams. Esant sumokėtiems nuompinigiams, Atsakovas negali naudotis subnuomos objektu. Be to, Teismas nepasisakė dėl Ieškovo 2014-10-10 pateiktų papildomų įrodymų, o būtent Atsakovo 2013-12-31 aiškinamojo rašto, kurio 10 dalyje (įsipareigojimai), be kitų po metų mokėtinų finansinių įsipareigojimų, nurodyta, kad UAB „Tugva“ yra skolinga UAB „Europark Vilnius“ 2 417 375 Lt sumą.
5) perduoti automobilių stovėjimo aikšteles Ieškovui nėra jokių kliūčių, be to, Ieškovo teisės jam perdavus aikšteles būtų visiškai apsaugotos, kadangi Atsakovui nesumokėjus likusios nuompinigių už subnuomą sumos, Ieškovas, tame tarpe, turėtų teisę nutraukti subnuomos sutartį su Atsakovu. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad Ieškovas manipuliuoja esama padėtimi ir sąmoningai vengia perduoti automobilių stovėjimo aikštelę Atsakovui.
6) Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš Atsakovo kompensacines bei procesines palūkanas nuo Ieškovui teismo sprendimais priteistų sumų, elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tugva“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė:
1) Apeliaciniu skundu siekiama apeliacinės instancijos teismą įtikinti, kad Apeliantas neprivalo mokėti procesinių palūkanų tol, kol jam neperduotos automobilių stovėjimo aikštelės. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelės neperduotos išimtinai dėl paties Apelianto kaltės, Apeliantas siekia apeliacinės instancijos teismą įtikinti, kad jo paties neteisėti veiksmai - teismo sprendimo nevykdymas - jam turi sukurti teigiamas teisines pasekmes - pareigos mokėti procesines palūkanas nebuvimą. Tokie Apeliacinio skundo argumentai reiškia vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua unjuria propria), pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-379/2008).
2) priešingai negu teigia Atsakovas, Ieškovas UAB „Tugva“ nevengia ir niekada nevengė vykdyti teismo sprendimų. UAB „Tugva“ visada buvo ir yra pilnai pasirengusi nedelsiant perduoti automobilių aikšteles. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad UAB „Europark Vilnius“ pažeidė su UAB „Tugva“ sutartį ir vengia vykdyti teismų sprendimus bei UAB „Tugva“ atžvilgiu yra nesąžiningas inter alia.
3) aplinkybė, kad Atsakovas net 4 metus vengia įvykdyti teismo sprendimą, leidžia teigti, kad Atsakovas nėra finansiškai pajėgus vykdyti prisiimtas prievoles, o praradus interesą automobilių stovėjimo aikštelių verslui, Atsakovo akcininkai neužtikrina pakankamo pradėtų projektų finansavimo.
4) ieškovas nėra automobilių paslaugų srities profesionalas ir niekada neketino užsiimti tokia veikla, todėl nebuvo ir nėra suinteresuotas automobilių aikštelių turėjimu ir neperdavimu Atsakovui. Ieškovas yra suinteresuotas nuompinigių gavimu už aikšteles ir jų operavimo perdavimu šios srities profesionalui, kuris turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad maksimaliai efektyviai išnaudotų šį turtą ir gautų maksimaliai didelį pelną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl teismų sprendimų nevykdymo ieškovas patiria nuostolius, o teismų sprendimais nebuvo priteistos procesinės palūkanos, mokėtinos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas.
Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovui nesumokėjus aukščiau minėtų teismų sprendimais priteistų sumų, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės sumokėti skolą po teismo sprendimų priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovas šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą nuostolių atlyginimo sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, pagrįstai iš apelianto UAB „Europark Vilnius“ priteisė 6 proc. dydžio kompensuojamos palūkanos už Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi bei 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi (klaidų ištaisymo) priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2010 m. kovo 17 d. t.y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, iki 2014 m. gegužės 1 d. (iki ieškinio pateikimo dienos) ir už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2013 m. kovo 7 d., t.y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki 2014 m. gegužės 1 d. (iki ieškinio pateikimo dienos), kas sudaro 123379,95 Lt. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į teismų formuojamą praktiką, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo už nesumokėtą skolą pagrįstai tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės skolos dydis yra kintamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamas nuo priteistos 429 745,50 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, pakeisto 2010 m. kovo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (klaidų taisymas: 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) visiško įvykdymo. Ieškovui taip pat pagrįstai iš atsakovo buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamas nuo priteistos 220000,00 Lt sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-08, iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesiaiškino apelianto kaltės fakto dėl Ieškovo tariamai patiriamų nuostolių; nevertino į bylą pateiktų apelianto rašytinių įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad apeliantas siekė ir siekia kuo greitesnio teismo sprendimų įvykdymo visa apimtimi; teismo sprendime liko visiškai neaptartas Ieškovo vengimas perduoti stovėjimo aikšteles Atsakovui. Šiuo atveju Kolegija pažymi, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą – dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, taigi Ieškovo kaltė, vengimas perduoti stovėjimo aikšteles Atsakovui nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
2015 m. birželio 22 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 str. įtvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti teikiami nauji įrodymai taip pat nepagrindė priežasčių, dėl ko minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijai įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą ir nusprendus, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryti, atsisakytina prie bylos prijungti apelianto teikiamus papildomus dokumentus (CPK 314 str.), juolab kad argumentai dėl jų pateikimo būtinybės tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neįtikinantys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.