Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-04-20 · Byla Nr. PK-18-448/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
PK-18-448/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Privataus kaltinimo byla Nr. PK-18-448/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.1. 2.9.7
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 20 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, susipažinusi su N. R. privataus kaltinimo skundu, kuriame A. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 154 straipsnyje ir 168 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

N. R. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriame A. J. prašoma pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal LR BK 154 str. ir 168 str. dėl to, kad 2015-02-26 A. J., Alytaus m. savivaldybės kontrolierius, duodamas interviu Alytaus radijui FM99, pateikė tikrovės neatitinkančią, šmeižikiško pobūdžio informaciją apie jos skundus Alytaus m. savivaldybės kontrolieriui bei Alytaus m. savivaldybės tarybai, interviu A. J. taip pat išplatino informaciją apie jos asmeninį gyvenimą.

Pagal N. R. skundą privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Iš gauto N. R. skundo turinio matyti, kad yra aiški LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Pareiškėja prašo patraukti į baudžiamąją atsakomybę A. J. už šmeižimą ir neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą.

Žinių paskleidimas tretiesiems asmenims apie N. R. formaliai atitiktų LR BK 154 str. 1 d., informacijos apie jos privatų asmeninį gyvenimą atskleidimas- LR BK 168 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius, bet pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Taigi ne bet koks paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimas daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.

Analizuojant N. R. skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuojama, kad privati kaltintoja nepateikė jokių duomenų, kad A. J. veiksmai yra tiek pavojingi, kad užtrauktų jam net baudžiamąją atsakomybę. A. J., nurodydamas informaciją apie N. R., vadovaujasi nuogirdomis (jis interviu radijuje metu žinias, susijusias su metu su N. R., įvardino nuogirdomis; žiniomis, kurias jam suteikė kiti asmenys).

Ne visada ir ne bet kokia veika gali būti pripažįstama nusikalstama ir užtraukti netgi baudžiamąją bausmę. Apie tai pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę-kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši įstatymo aiškinimo nuostata yra aktuali nustatant tiek BK 154 str. , tiek 168 str. požymius.

Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Šios normos yra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, nebūtinai būtent jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teismų praktikoje šios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“- kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo manymu, pažeistas savo teises. Sankcijų, įtvirtintų baudžiamuosiuose įstatymuose, turi būti imamasi tik tada, kai kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis neįmanoma ginti ir apginti pažeidinėjamų interesų.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai gali būti sprendžiami ir civilinės teisės nustatytomis priemonėmis, kadangi privati kaltintoja jos manymu pažeistas teises-savo garbę ir orumą, privatų gyvenimą-gali efektyviai apginti pasinaudodama civilinės teisės numatomomis galimybėmis.

Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1d. 1 p.), o tai sudaro pagrindą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą (LR BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl N. R. privataus kaltinimo skundo, kaltinant A. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. ir 168 str., padarymo.

Nutarties nuorašą siųsti skundą padavusiam asmeniui N. R..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė