Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M., atstovaujamos advokatės G. S., ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Mačiūnas atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, atvykęs į teismo posėdį su ieškiniu sutiko iš dalies (sutiko dėl pavardės, nutraukti santuoką), priešieškinio nereiškė, advokato paslaugomis naudotis atsisakė. Atsakovo teigimu jis 2009 m. išvažiavo į užsieny, kad uždirbtų daugiau pinigų šeimai, kiek galėdavo paremdavo šeimą (po 200 Lt tris kartus išsiuntė). 2009 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, kur susipažino su V. L., tačiau jo teigimu intymių santykių su ja neturėjo. Atsakovas teigia, kad ieškovė pati su kitais vyrais prasidėdavo. Kadangi atsakovą Anglijoje apgavo ir užsidirbti jam nepavyko, buvo grįžęs į Lietuvą keliems mėnesiams, o 2010 m. balandžio mėn. išvyko gyventi į Norvegiją. Šiuo metu grįžęs į Lietuvą, gyvena Gargžduose tos pačios moters, kur susipažino Anglijoje, bute, moka už butą mokesčius. Teigia, kad ieškovė jį išvarė iš namų. Atsakovas pripažįsta, kad žemę (duomenys neskelbtini), ieškovė iš valstybės išpirko už jos tėvo investicinius čekius, pripažįsta, kad atsakovas prie žemės įsigijimo neprisidėjo. Atsakovo teigimu nors pastatai tame žemės sklype ieškovės įgyti iki santuokos, bet jis atliko daug darbų juose – klojo plyteles, įvedė vandentiekį, dujas, pastatė tualetą, kriaukles, pečių, namo vertė gerokai padidėjo, todėl nenori būti išmestas į gatvę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. M. ir G. M. santuoka įregistruota 1985-03-16 Šiaulių m. CMS, įrašo Nr. 225 (4 b.l.). Santuokoje gimusi A. M. šiuo metu pilnametė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jo elgesys gyvenant šeimoje neatitiko pareigingo, atsakingo, lojalaus kitam sutuoktiniui ir šeimai asmens elgesio standarto. Nuo 2007 m. pabaigos atsakovo elgesys šeimoje tapo nepakenčiamas: nuolat būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai neišlaikė šeimos, uždirbtus pinigus išleisdavo tik savo reikmėms ir iššvaistydavo. Atsakovas pripažino, kad šeimos beveik nerėmė. 2009-04-30 atsakovas paliko šeimą ir jau 4 metai kaip ieškove visiškai nebesirūpina, neatlieka santuokinių pareigų. Atsakovas neginčija, kad vartodavo alkoholį, kad galimai smurtavo prieš sutuoktinę. Ieškovė teigia, kad atsakovas išvyko į užsienį pas kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol tos moters bute Gargžduose. Kad išvykęs į Angliją susipažino su kita moterimi ir kad dabar gyvena jos bute atsakovas neginčijo. Nors neigia, kad su šia moterimi turi intymių santykių, tačiau negalėjo paaiškinti kokie kiti santykiai galėtų juos sieti – darbiniai ar kiti. Atsakovas šios moters, kad būtų paneigta jo neištikimybė žmonai, į teismą liudytoja nekvietė. Įvertinęs tai, kad atsakovas daug metų yra pažįstamas su V. L., jo bendravimas šia moterimi nenutrūko nei jam gyvenant užsienyje, nei grįžus į Lietuvą, dabar atsakovas gyvena šios moters bute, o ne su sutuoktine, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepaneigė savo neištikimybės sutuoktinei su kita moterimi fakto. Be to, atsakovas pats neginčija, kad yra palikęs ieškovę ir šeima nesirūpina keturis metus, o tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas dėl ko galima preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, jos neištikimybės faktų neįrodė jokiomis proceso leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, nuotraukomis ar kt.).

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas su kita moterimi, paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, smurtavo prieš sutuoktinę, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, šalims paliekant santuokines pavardes (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., 3.69 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovė neturtinės žalos iš atsakovo neprašo. Šalys išlaikymo viena iš kitos sau neprašo.

Dėl turto dalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė V. M. iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo 316/1000 dalis gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), po 35/100 dalis ūkinių pastatų u/n (duomenys neskelbtini) ir u/n (duomenys neskelbtini) bei po 35/100 dalis garažų u/n (duomenys neskelbtini) ir u/n (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., kuriuose ji gyvena, moka mokesčius (5-8 b.l.). Santuokos metu V. M. vardu remiantis 1998-04-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgytos 459/1584 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1584 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.). Nekilnojamo turto registruoto atsakovo vardu nėra (11 b.l.). Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (12, 13 b.l.). Šalys posėdžio metu patvirtino, kad kito dalintino turto, taip pat kreditorinių įsipareigojimų neturi.

LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. numatyta, kad civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.). Atsakovas nors ir žino, kad gyvenamas namas su pastatais ieškovės įgytas iki santuokos, tačiau teigė, kad jis padėjo šį turtą remontuoti, prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, norėtų ir toliau jame gyventi. Atsakovas nereiškė priešieškininių reikalavimų pripažinti minėtą turtą bendrąja jungtine nuosavybe iš esmės pagerinus jo lėšomis ar darbu, be to, nepateikė teismui jokių jo teiginius dėl turto iš esmės pagerinimo pagrindžiančių rašytinių įrodymų (kvitų už jo asmeninėmis lėšomis įgytas medžiagas, apmokėtus darbus), jo teiginių nepatvirtino jokie liudytojai. Priešingai, ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji pirko turtą savo vardu, be to jos motina A. J. 2007 m. padovanojo dukrai 10 000 Lt pagerinti gyvenimo sąlygas, kurie buvo panaudoti namo rekonstrukcijai, o remiantis prie ieškinio pridėtomis sutartimis ir ieškovės atstovės paaiškinimais po statinių (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo, ieškovės turima nuosavybės dalis, atvirkščiai, sumažėjo (14-18 b.l.). Nekilnojamo turto vertė nuo 1981 m., kai ieškovė jį įsigijo, turėjo pakisti, be to, per tiek laiko namą reikėjo remontuoti. Nenustatyta, kad atsakovas iš esmės daugiau uždirbdavo už ieškovę, kad buvo paveldėjęs ar gavo dovanų kokį turtą, kurį galėjo investuoti į ieškovės vardu registruotą turtą. Atsakovui gyvenant kartu su ieškove gyvenamajame name tuo adresu, šis turėjo pareigą prisidėti prie mokesčių mokėjimo, prisidėti prie būsto remonto, kuriame jis gyveno su šeima – sutuoktine ir dukra.

Pagal CK 3.90 str. turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kadangi ieškovei priklausančių pastatų dalys įgytos iki Mačiūnų santuokos sudarymo, todėl šis turtas yra asmeninė V. M. nuosavybė ir tarp sutuoktinių nėra dalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas į šį turtą investavo asmenines lėšas, tuo iš esmės pagerindamas turtą, tenka atsakovui, ko atsakovas nepadarė (CPK 178 str.). Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. nuostatas, be to, tokio reikalavimo atsakovas ir nereiškia.

Ieškovė prašo teismo 1998-04-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 459/1584 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas V. M. vardu, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad šis žemės sklypas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, t.y. ieškovė šio sklypo dalį privatizavo, sumokėdama už žemę per kelis kartus (mokėjimus), savo vardu už jos tėvo J. J. jai pagal susitarimą pervestas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius). Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (19-21 b.l.), to neginčija ir atsakovas, kuris į žemės sklypo dalį nepretenduoja. Kadangi dėl to byloje nėra ginčo, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir minėtą santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypo dalį, įgytą už ieškovės asmenines lėšas, pripažįsta jos asmenine nuosavybe (CK 3.89 str., 3.127 str.).

Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad kito dalintino turto neturi, taip pat kad neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 str. nuostatomis, t.y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (22-23 b.l.), nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ji buvo atleista. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 250,00 Lt už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio bei 668,90 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Valstybės biudžetui 6,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10,00 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti V. M. (ikisantuokinė pavardė J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1985 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. M. kaltės. Palikti santuokines pavardes – M., M.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - 1998-04-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 459/1584 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotą V. M. vardu, pripažinti V. M. asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio bei 668,90 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 90 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.