Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-282-30/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Informacinės technologijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Etnomedijos Intercentras“ dėl viešo konkurso komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo įvertinti ieškovo pasiūlymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo pateikta sutartis neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų (konkurso sąlygų 2.6.28 p., Konsorciumo sutarties 1 d.). Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad konkurso dokumentų 2.6.28 punktas nustato įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo sutarties, o ne iš jungtinės veiklos sutarties, nes šio punkto nuostata nustato reikalavimą Jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų atsakomybei užsakovo atžvilgiu. Nustačius, kad šis ieškovo dokumentas (sutartis) neatitinka konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų, kiti ieškovo argumentai dėl sutarties tinkamumo ir konsorciumo dalyvių atsakomybės pakeitimo ateityje, teismo teigimu, neturi esminės reikšmės, nes tiekėjo pasiūlymas turi atitikti konkurso sąlygų reikalavimus voko atplėšimo dieną. Dėl ieškovo sąžiningumo deklaracijos teismas nurodė, kad vokų atplėšimo momentu ieškovo sąžiningumo deklaracija nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių, susijusių su ieškovo sąžiningumo deklaracijoje deklaruojamu statusu. Dėl šios priežasties teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo sąžiningumo deklaracija atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir atsakovas pagrįstai jo pasiūlymą atmetė (VPĮ 3 str., 39 str. 2 d. 2 p., konkurso sąlygų 7.5.7 p.). Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t.y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovą pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė.

1. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Jungtinės veiklos sutarties 2.1, 81, 8.2 punktai aiškintini kaip reguliuojantys ieškovo ir jo partnerio tarpusavio santykius. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties šalių atsakomybė prieš užsakovą yra solidari, kaip tai numato CK 6.975 straipsnio trečioji dalis, 6.6 straipsnio trečioji dalis. Ieškovas VMI papildomai pateikė šalių pasirašytą pareiškimą dėl atsakomybės klausimų bendradarbiavimo sutartyje, kad atsakovui nekiltų jokių abejonių, jog abi jungtinės veiklos sutarties šalys savo atsakomybę prieš užsakovą suvokia kaip solidarią.

2. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.), pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartis neatitinka konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų, kai tuo tarpu šis punktas reglamentuoja būsimos sutarties su VMI, o ne jungtinės veiklos sutarties turinį. Teismo nuomonė dėl atsakomybės apribojimo prieštarauja konkurso dokumentų 2.6.28 punktui.

3. Teismas savo sprendime nemotyvuoja, kodėl nagrinėja Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto tik pradžią ir nepasisako apie šio punkto tolesnius sakinius, kurie nustato, kad Tiekėjas gali remtis santykiuose su Užsakovui (VMI) tik labai nedidele jungtinės veiklos sutarties dalimi (į kurią atsakomybės klausimai neįeina). Teismas pamini atsakovo argumentus apie jungtinės veiklos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir absoliučius negaliojimo pagrindus, tačiau motyvuose nesprendė galiojimo klausimų ir nepasisakė dėl atskirų sandorių dalių negaliojimo ir imperatyvių įstatymų normų taikymo.

4. Sąžiningumo deklaracija netinkamų veiksmų atžvilgiu apima visą laiką - praeitį ir ateitį. Jos surašymo data neturi įtakos laikotarpiui, kuriam ji taikoma. Akivaizdi rašybos klaida neturi jokios reikšmės jos galiojimui. Deklaracija įsigalioja ją pateikus ir perkančiajai organizacijai deklaraciją priėmus, šioje byloje - atplėšus vokus. Deklaracija buvo pateikta laiku kartu su visais kitais dokumentais. Kitoks situacijos aiškinimas prieštarautų logikai ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, įtvirtinančio pagrindinius pirkimų principus, 2 dalyje yra nustatyta, kad pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. To paties straipsnio pirmoji dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad viešuoju pirkimu siekiama užtikrinti kuo racionalesnį perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą bei garantuoti visų pirkime dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą, nediskriminavimą, paties pirkimo skaidrumą.

Pagal formuojamą teismų praktiką Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas gali būti panaikintas, jeigu nustatoma esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ar neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Taigi sprendimas naikinamas tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pirkimo dokumentų sąvoką apibrėžia Viešųjų pirkimų įstatymo antrasis straipsnis, kurio 20 dalimi nustatyta, kad pirkimo dokumentai – perkančios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad pagrindinis atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos LR Finansų ministerijos paskelbto viešojo pirkimo dokumentas, dėl kurio kai kurių reikalavimų esmės ir atsakovo pateikto pasiūlymo atitikimo šiems reikalavimams ir nagrinėjamas ginčas šioje byloje, yra atsakovo patvirtinti atviro Konkurso mokesčių apskaitos sistemos diegimo paslaugai pirkti dokumentai ir jų priedai, kurie, remiantis minėta Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, iš esmės yra aprašomieji konkurso dokumentai.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viešojo pirkimo komisijos 2007 m. spalio 23 d. rašto Nr. (3.11-370)-RV-283, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie sprendimą atmesti jo pasiūlymą Konkursui ir tokio sprendimo priežastis, matyti, kad atsakovo sudaryta viešojo pirkimo komisija ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymą, pateiktą atsakovo paskelbtam atviram Konkursui mokesčių apskaitos sistemos diegimo paslaugai pirkti, atmetė, padariusi išvadą, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų. Tokią išvadą atsakovo viešųjų pirkimų komisija padarė šių dviejų faktų pagrindu: 1) ieškovo pasiūlyme esančioje jo sąžiningumo deklaracijoje nurodyta deklaracijos data – 2007 m. rugpjūčio 19 d., kai tuo tarpu vokų atplėšimo procedūra vyko 2007 m. rugpjūčio 19 d., ir 2) ieškovo su pasiūlymu pateiktos 2007 m. liepos 30 d. ieškovo ir SIA ,,Lattelecom Technology sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 2.1 papunktyje nurodoma, kad šalys įsipareigojimus prisiima subsidiariai.

Atsakovo patvirtintų Konkurso mokesčių apskaitos sistemos diegimo paslaugai pirkti (toliau tekste – Konkursas) pirkimo dokumentų 3 punkto, įtvirtinančio reikalavimus konkurso pasiūlymo rengimui, 3.3.7.3 papunktyje nustatyta, kad vykdytojas (pagal pirkimo dokumentų 1 punktą – konkurse dalyvaujantis ūkio subjektas) savo pasiūlymo ,,A“ dalyje privalo pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, parengtą pagal formą, patvirtintą 2006 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-41. Motyvuodama ieškovo pateikto pasiūlymo Konkursui atmetimo priežastis, atsakovo Komisija savo 2007 m. spalio 23 d. rašte Nr. (3.11-370)-RV-283 nurodė, kad ji negali laikyti, jog vokų atplėšimo procedūrai ieškovas savo pasiūlyme pateikė tinkamą Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, ir kad deklaracija negali būti tikslinama, nes tai nėra informacija apie ieškovo kvalifikaciją. Tačiau su tokia atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, motyvacija, kaip pagrindu atmesti ieškovo UAB ,,ERP“ pateiktą pasiūlymą Konkursui, negalima sutikti.

Iš byloje esančios su ieškovo pasiūlymu pateiktos Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos nuorašo matyti, kad ši deklaracija savo forma ir turiniu visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 nustatytus reikalavimus. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad būtent tokio turinio ir formos Tiekėjo sąžiningumo deklaracija buvo pateikta kartu su ieškovo pateiktu pasiūlymu Konkursui ir buvo rasta vokų atplėšimo procedūros metu, t.y. 2007 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, akivaizdu, kad Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, savo forma ir turiniu atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, ieškovas pateikė laiku, kartu su savo pasiūlymu Konkursui.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintos deklaracijos formos prasmę, data, rašoma Tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje, reiškia tik jos sudarymo datą. Šioje deklaracijos formoje nėra numatyta, kad deklaracijoje turėtų būti rašoma ir jos įsigaliojimo data. Aptariamoje konkrečioje ieškovo deklaracijoje nėra nurodyta, kad joje įrašyta data yra deklaracijos įsigaliojimo data. Todėl akivaizdu ir tai, kad ieškovo deklaracija buvo sudaryta anksčiau, negu joje nurodyta data – 2007 m. rugpjūčio 19 d., ir ne vėliau kaip vokų atplėšimo dieną – 2007 m. rugpjūčio 10 d. Tai reiškia, kad deklaracijoje nurodyta data, turinti atspindėti deklaracijos sudarymo datą, nurodyta klaidingai. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik dėl netinkamai nurodytos deklaracijos sudarymo datos ieškovo sąžiningumo deklaracija vokų atplėšimo momentu nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių, susijusių su joje deklaruojamu statusu. Kaip pagristai nurodo apeliantas, sąžiningumo deklaracija neteisėtų veiksmų atžvilgiu apima visą laikotarpį: deklaracija patvirtina, kad tokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti iki jos sudarymo ir nebus atliekami ateityje.

Atsakovas savo 2007 m. spalio 23 d. rašte Nr. (3.11-370)-RV-283 iš esmės pagrįstai nurodo, kad deklaracija nėra informacija apie ieškovo kvalifikaciją ir ji negali būti tikslinama. Tačiau šiuo atveju joks deklaracijos tikslinimas ir nebuvo reikalingas, nes akivaizdžios rašymo klaidos taisymas negalėtų būti tapatinamas su kokių nors duomenų apie pasiūlymą pateikusį tiekėją ar jo kvalifikaciją tikslinimu.

Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovas, kaip Konkurse dalyvaujantis ūkio subjektas, deklaravo savo sąžiningumą, kartu su savo pasiūlymu Konkursui pateikdamas savo forma ir turiniu teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją ir taip įvykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei Konkurso dokumentų 3.3.7.3 papunktyje nustatytus reikalavimus. Todėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimas atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą konkursui tuo pagrindu, kad ieškovo pateiktoje Tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje yra klaidingai nurodyta jos sudarymo data, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes yra pernelyg formalus ir neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų abipusio pripažinimo, proporcingumo principų, o taip pat nepadeda siekti esminio viešuoju pirkimu siekiamo tikslo: vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos viešojo pirkimo komisija, įvertinusi ieškovo pateiktą pasiūlymą ir jį atmesdama, savo 2007 m. spalio 23 d. rašte Nr. (3.11-370)-RV-283 taip pat nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų, nes pateiktos bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutarties, sudarytos 2007 m. liepos 30 d. tarp ieškovo ir SIA ,,Lattelecom Technology“, 2.1 papunktyje nurodoma, jog, įgyvendinant jungtinės veiklos sutartį, šalys prisiima įsipareigojimus subsidiariai.

Kaip ir teigiama atsakovo 2007 m. spalio 23 d. rašte, Konkurso dokumentų 2 punkto, įtvirtinančio konkurso sąlygas, 2.6.28 papunktyje iš tiesų yra nurodyta, kad jeigu Konkurso pasiūlymą pateikia vykdytojas – jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupė, kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas užsakovui, atsirandantis iš pirkimo sutarties nuostatų, yra solidarioji šių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų prievolė užsakovo atžvilgiu. Vertindamas šią Konkurso dokumentų nuostatą bei bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutarties 2.1 papunkčio nuostatą, atsakovas ir padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų.

Tačiau atsakovas, vertindamas ieškovo pateikto pasiūlymo Konkursui atitikimą Konkurso dokumentų 2.6.28 papunkčio reikalavimams, neįvertino kitos šio Konkurso dokumentų papunkčio dalies, pagal kurią ūkio subjektas iš jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių subjektų grupės, vykdydamas vykdytojo įsipareigojimus užsakovui, atsirandančius iš pirkimo sutarties nuostatų, negali remtis užsakovo atžvilgiu jokiomis jungtinės veiklos sutarties ar kitų sandorių, sudarytų tarp jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės, nuostatomis, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės atstovavimą, tvarkant bendrus reikalus užsakovo atžvilgiu. Taigi, Konkurso dokumentai, konkrečiai šių dokumentų 2.6.28 papunkčio nuostata, įtvirtinanti jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės solidariąją prievolę prieš užsakovą (perkančiąją organizaciją), ne tik neuždraudė jungtinės veiklos subjektams tarpusavio santykiuose, įgyvendinant jungtinės veiklos sutartį, numatyti kitokias tarpusavio prievolių ir atsakomybės formas, bet ir numatė galimybę, kad šie ūkio subjektai tarpusavio įsipareigojimus numatytų ir kitaip, tačiau šie įsipareigojimai, pagal minėtą 2.6.28 papunkčio nuostatą, neturėtų įtakos šių ūkio subjektų prievolei prieš užsakovą (perkančiąją organizaciją) pagal sudarytą pirkimo sutartį ir ši prievolė vis tiek būtų solidari.

Tarp ieškovo ir SIA ,,Lattelecom Technology“ 2007 m. liepos 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad Šalys, įgyvendindamos šią sutartį, imasi pareigų subsidiariai. Sutarties 2.2 papunkčiu šalys susitarė nesudaryti solidaraus ar subsidiaraus įsipareigojimo sutarčių su bet kokia trečiąja šalimi dėl Konkurso ir neteikti individualių pasiūlymų. Sutarties 8.1 punktu šalys prisiėmė atsakomybę už kokybę ir garantavo už kokybę darbų, kurie priskirti kiekvienai pagal bendradarbiavimo sutartį, o 8.2 punktu prisiėmė visas rizikas, kurios gali iškilti, įgyvendinant viso darbo dalį, kuri priskirta jai pagal bendradarbiavimo sutartį. Taigi, bendradarbiavimo sutartimi šios sutarties šalys – ieškovas UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lattelecom Technology“, siekdamos bendrai įgyvendinti bendrą tikslą – dalyvauti Konkurse ir ieškovui Konkursą laimėjus – bendrai vykdyti pirkimo sutartį, sutartimi pasiskirstė savo pareigas, įgyvendinant pirkimo sutartį, ir sutarė atsakyti kiekviena už jai šia bendradarbiavimo sutartimi priskirtą darbų, įgyvendinant pirkimo sutartį, dalį. Subsidiarią atsakomybę pagal bendradarbiavimo sutarties nuostatas galima paaiškinti tik taip, kad, ieškovui (pagal Konkurso dokumentus – užsakovui) pareikalavus iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies bet kurios prievolės (darbų dalies) pagal pirkimo sutartį, sudarytą su konkursą laimėjusiu vykdytoju, vykdymo ar atsakomybės dėl netinkamo jos vykdymo, bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutarties šalis, įvykdžiusi šią prievolę, turėtų regreso teisę į kitą bendradarbiavimo sutarties šalį, jeigu pastaroji pagal bendradarbiavimo sutartį turėjo tą prievolę (darbų dalį) vykdyti pati. Bendradarbiavimo sutarties subjektai yra tik ją pasirašiusios šis sutarties šalys - UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lattelecom Technology“, todėl jos nuostatos reglamentuoja tik šių šalių tarpusavio santykius ir negali įtakoti šių šalių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį, kuri būtų sudaryta tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pripažintas Konkurso laimėtoju. Tai šioje byloje iš esmės patvirtino abi bendradarbiavimo sutarties šalys, įskaitant ir bendrovę SIA ,,Lattelecom Technology“ (t. 2, 3, b.l. 18-20). Tuo tarpu Konkurso dokumentų 2.6.28 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas užsakovui, atsirandantis iš pirkimo sutarties nuostatų, yra solidarioji šių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų prievolė užsakovo atžvilgiu, reiškia, kad, sudaręs sutartį su ieškovu, kaip vykdytoju, jeigu pastarasis būtų pripažintas laimėtoju, atsakovas, kuris Konkurso dokumentuose vadinamas užsakovu, turėtų teisę pareikalauti prievolės, kylančios iš sudarytos pirkimo sutarties, vykdymo ar atsakomybės už netinkamą tokios prievolės vykdymą iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies (šiuo atveju tiek UAB ,,ERP“, tiek SIA ,,Lattelecom Technology“). Būtent taip numato Konkurso dokumentai, būtent taip jungtinės veiklos dalyvių pareigą reglamentuoja ir Civilinio kodekso normos, pagal kurias solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla (CK 6.6 str. 3 d.), bei visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine veikla (CK 6.975 str. 3 d.).

Dėl šių aplinkybių negalima sutikti su atsakovo išvada, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikta sutartis neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų. Konkurso dokumentai, konkrečiai jų 2.6.28 punktas, nustato vykdytojo - susivienijusių ūkio subjektų grupės - prievolės užsakovui formą. O tai ir reiškia, kad šis Konkurso dokumentų punktas nustato reikalavimus būsimai pirkimo sutarčiai, kuri bus sudaryta su konkursą laimėjusiu vykdytoju - susivienijusių ūkio subjektų grupe. Tuo tarpu reikalavimai susivienijusių ūkio subjektų grupės tarpusavio sutarties sąlygoms Konkurso dokumentuose nėra nustatyti.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo VMI Viešojo pirkimo komisija atmetė ieškovo UAB „ERP“ pateiktą pasiūlymą atviram konkursui „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, padariusi nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų. Ši išvada prieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, padaryta netinkamai įvertinus paties atsakovo Konkurso dokumentus bei atsakovo pateiktą pasiūlymą, todėl sprendimas atmesti pasiūlymą pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nustatančias reikalavimą, kad perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką (VPĮ 31 str. 2 d., 39 str. 7 d. 1 p.), taip pat minėtame įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus (VPĮ 3 str. 1 d.), o tai yra imperatyvių teisės normų pažeidimas, sudarantis pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pateiktas pasiūlymas Konkursui. Pripažinus šį atsakovo sprendimą prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms, atitinkamai negali būti laikomas teisėtu ir atsakovo sprendimas, kuriuo, nepagrįstai atmetus ieškovo pasiūlymą, buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, kurioje Konkurso laimėtoju buvo pripažintas vienintelio likusio tiekėjo – jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Informacinės technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ – pasiūlymas. Dėl tų pačių, šioje nutartyje išdėstytų priežasčių pripažintini negaliojančias ir tarpiniai atsakovo sprendimai, kuriais buvo atmestos ieškovo pareikštos pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas H. Bersekerskas patvirtino, kad konkursas yra baigtas pirkimo sutarties sudarymu (t. 4, b.l. 17-20). Ši teiginį iš esmės patvirtina ir atsakovo pateiktas raštas (t. 4, b.l. 6). Esant tokioms aplinkybėms, laikoma, kad atsakovo paskelbtas pirkimas pasibaigė (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.). Pasibaigus pakelbtam pirkimui, negali būti įgyvendintas ieškovo pateiktas reikalavimas įpareigoti atsakovą tęsti atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, įvertinant UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Technology“ pasiūlymą. Todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tokio ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas būtų neįvykdomas ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir visiškai atmesdamas ieškovo pareikštą ieškinį, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, o taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūras bei teisinių santykių šalių prievoles bei atsakomybę, todėl bylą iš esmės išsprendė neteisingai ir minėti pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Panaikinus sprendimą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Remiantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pirmąja dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, panaikinus sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur), todėl nustačius, kad pirkimų komisijos sprendimas priimtas, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas imperatyvias teisės normas, bylą nagrinėdami teismai ex officio privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, Nr. 3K-3-416/2005).

Kaip jau minėta, šioje byloje yra nustatyta, kad Konkursas yra baigtas pirkimo sutarties sudarymu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Komisijos sprendimas atmesti UAB „ERP“ pasiūlymą pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias nuostatas, o vėlesnis Komisijos sprendimas nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, taigi ir išaiškinti Konkurso laimėtoją, negalėjo būti priimtas, konstatuojama, kad Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp atsakovo VMI ir trečiųjų asmenų UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“, atsakovo Komisijos sprendimo pagrindu, yra pripažįstama prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.). Kadangi ieškinys dėl sudarytos pirkimo sutarties negaliojimo šioje byloje nėra pareikštas, o šioje proceso stadijoje šioje byloje nėra nustatyta, ar sudarytoji pirkimo sutartis yra įvykdyta, teisėjų kolegija tik konstatuoja niekinio sandorio faktą, tačiau nesprendžia dėl jo negaliojimo pasekmių, nes tokiu atveju, jei sutartis yra įvykdyta, sprendimo dėl jos negaliojimo pasekmių bus neįmanoma įvykdyti ir toks sprendimas nesukels teisinių pasekmių.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinus didesniąją ieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 3 d., 302 str.). Iš atsakovo ieškovui priteistini 75 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį bei apeliacinį skundą, t. y. 612,75 Lt (t. 1, b.l. 6, t.3, b.l. 30, 31, t. 4, b.l. 158), taip pat iš ieškovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ pasiūlymas konkursui, negaliojančiu.

Pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kuriais atmestos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ pretenzijos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, negaliojančiais.

Pripažinti VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo ji nustatė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje yra vienintelė pozicija – tiekėjo jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių UAB „Informacinės technologijos“ – UAB „Etnomedijos Intercentras“, negaliojančiu.

Konstatuoti, kad Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Informacinės technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimo pagrindu, yra niekinė ir negaliojanti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ERP“ 612,75 Lt (šešis šimtus dvylika litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,ERP“ 8,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei.