Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-667/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
II-2-667/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00945-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
D. J.
Nukentėjusysis
A. V.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-667/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00945-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 16.9.8.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. J., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 16 d. D. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad D. J. 2022 m. birželio 13 d. 15.21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baigdamas persirikiuoti, nesant priekyje jokios kliūties ir kai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl ko antroje eismo juostoje važiavęs automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kad išvengtų susidūrimo, ir atsitrenkė į minėtą BMW automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82.2, 86, 101, 104, 135.4 punktus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 D. J. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. liepos 21 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusižengimo, už kurį yra nubaustas, įrodymai yra tik privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi filmuota vaizdo iškarpa, kurios originalumas ir autentiškumas nenustatytas jokiais rašytiniais duomenimis, taip pat byloje nėra pateikta buitinio vaizdo registratoriaus techninių specifikacijų, atliktų galiojančių patikrų, kurios yra būtinos policijos pareigūnų naudojamiems vaizdo ir greičio matavimo prietaisams, todėl tuo labiau privalo būti taikomos ir privačių asmenų naudojamiems prietaisams. Jis nesutinka, kad toks prietaisas gali būti laikomas patikimu ir juo padarytas vaizdo įrašas vieninteliu neginčijamu įrodymu. Nesutinka, kad pateiktas įrašas nesuklastotas, techniškai nekoreguotas ar neapdorotas, nes pateikta tik iškirpta vaizdo įrašo dalis ir jokių autentiškumo įrodymų. Nėra pateiktas visas vaizdo įrašas, todėl nėra aišku, kokia buvo susidariusi situacija, kokios buvo aplinkybės, ar pats įrašo filmuotojas nepažeidė eismo taisyklių, neviršijo greičio, nesudarė avarinės situacijos, ar jo psichikos būklė yra stabili ir pan. Minėtos transporto priemonės vairuotojas prieš įvykstant įvykiui, maždaug apie 2,5 minutės iki avarijos ne tik kad šiurkščiai pažeidė saugaus eismo sampratą, bet sukėlė realų pavojų jo ir jo mamos sveikatai, susidūrimo išvengė tik greitos reakcijos bei garso signalo dėka. Tai paliudyti galėtų įrašas ne tik susidūrimo momento, bet kelių minučių prieš, kada ir susitiko su kito automobilio vairuotoju. Jam važiuojant žiedinėje sankryžoje, tas pats vairuotojas nepristabdęs lėkė į žiedinę sankryžą, sukeldamas avarinę situaciją. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos ir važiuodamas pirma eismo juosta ne kartą bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes toje atkarpoje pirmoje eismo juostoje priekyje prasidėjo juosta, skirta autobusų eismui. Kelis kartus pabandžius, „Toyota Prius“ vairuotojas akivaizdžiai pristabdė, savo veiksmais parodydamas, kad jis gali atlikti rikiavimosi manevrą iš pirmos į antrą eismo juostą. Tai patvirtintų pilnas vaizdo įrašas. Situacijos suvokimui abiejų vairuotojų veiksmų bei vairavimo kultūros įvertinimui, reikėtų vaizdo įrašo penkios minutės prieš eismo įvykį. „Toyota Prius“ vairuotojas atsitrenkus, net neišlipo iš automobilio, o tik rėkė per langą, kad „dabar tau bus atimtos teisės, nes aš viską filmavau“. Tai gali patvirtinti liudytoja jo mama R. J.. Jo nuomone, „Toyota Prius“ vairuotojas puikiai suvokė, ką darė ir pasinaudojo registratoriumi kaip priemone išvengti atsakomybės. Visi veiksmai atspindi „Toyota Prius“ vairuotojo elgesį kelyje ir mano, kad žinodamas registratoriaus vertinimą tyčia visa tai padarė, neva jį paauklėdamas, kad drįso pypsinti, kai jis vos nesukėlė avarinės situacijos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau su tuo nesutinka, nes jis važiavo su (duomenys neskelbtini)metų mama, jos sveikata nėra gera, mama yra religinga moteris, aktyviai dalyvaujanti (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)veikloje, todėl nenorėtų jai sukelti streso ir rizikuoti jos sveikata, todėl jį traktuoti chuliganu yra neteisinga. Taip pat jis policijai paaiškino, kad sekundės stabdymas buvo dėl to, kad išsigando į kelią bėgančio katino, nors pats matė tik judantį kontūrą, o mama riktelėjo „D., atsargiai - katinas“. Pristabdė tik sekundei ir „Toyota Prius“ vairuotojas atsitrenkė. Mano, kad argumentas, kad jis nerodė posūkio turbūt teisingas, nors yra įsitikinęs, kad rodė, bet gal deramai nepaspaudė posūkio svirtelės. Jei nerodė, tada sutinka už tai būti baudžiamas ir nuoširdžiai gailisi.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vertinti reikėtų ne tik jo elgesį, bet ir „Toyota Prius“ vairuotojo. Jis teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, todėl daug važinėja ir yra vairuotojas su patirtimi. Pareiškėjui persirikiavus, darytina išvada, kad jis galėjo numatyti, kad jam prireikus stabdyti gali kilti eismo įvykis ir priimti tinkamus įgudusiam vairuotojui veiksmus. Kai jis persirikiavo, „Toyota Prius“ vairuotojas atsitrenkė ne vieną, o du kartus, kas rodo jo vairavimo etiką bei agresyvumą. Vertintinas ir saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio apibrėžimas bei analizė. Ankstesnėse kelių eismo taisyklių redakcijose būdavo pažymima, kad atstumas metrais turi būti lygus pusei skaičiaus, kurį rodo greičio matuoklė spidometro skydelyje. Dabar tokių reikalavimų nėra, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad mašinoms važiuojant 60 km/h greičiu, tarp jų turėtų būti 2 sekundžių atstumas. Toks laiko tarpas būtų pakankamas laiku sustabdyti transporto priemonę. Kyla klausimas, kaip įgudęs (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiantis vairuotojas nesugebėjo ar nenorėjo numatyti grėsmės bei nesustabdė laiku. Mano, kad tyčia vis dėl to buvo ne pareiškėjo, o „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmuose. Pareiškėjo manymu, būtent „Toyota Prius“ vairuotojas nesilaikė kelių eismo taisyklių ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus. „Toyota Prius“ vairuotojas nesilaikė tinkamo atstumo iki priekyje važiavusios pareiškėjo transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiuojančią pareiškėjo mašiną. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturint teisės vairuoti, jo laukia bedarbystė, į ką policijos pareigūnai net neatsižvelgė. Teisės vairuoti atėmimas apsunkintų jo darbinius santykius. Nuo 2021 m. liepos 28 d. dirba transporto kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys teigiamai jį charakterizuoja ir nori tęsti darbinius santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarptautinių pervežimų kompanija, važiuojama maršrutais (duomenys neskelbtini). Jis privalo vadovauti kelių transporto priemonių eksploatacijai ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms, prižiūrėti eismo saugos procedūras. Jis yra ne tik vadybininkas, kuris patvirtina krovinio užsakymus, bet ir asmuo, kuris prižiūri transporto priemonių techninį stovį, rūpinasi remonto reikalais, prireikus privalo atlikti remonto darbus, transporto priemonei sugedus kelyje. Kartais reagavimas būtinas ypač greitas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka krovinio gabenimus autocisternomis ir dauguma krovinių yra pavojingi kroviniai, akcizinės prekės, todėl jų gabenimas turi būti greitas ir sklandus. Vairuoti teisės praradimas būtų tolygus darbo praradimui, kuris jam yra ypatingai reikalingas kitiems įsipareigojimams įvykdyti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pagrindinis įrodymas administracinio nusižengimo teisenoje esantis vaizdo įrašas. Skundo turiniu pareiškėjas abejoja jo autentiškumu, tačiau išanalizavus vaizdo įrašą matyti, kad nėra jokių trukdžių ar kokių nors kitų vaizdo koregavimų, kas galėtų sukelti abejones. Tai, kad vaizdo įraše matomas vaizdas yra realus patvirtina ir pats pareiškėjas, apibūdindamas situaciją, taip pat vaizdo įrašo aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo medžiagą galima laikyti įrodymu, įvykus eismo įvykiui ir sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą. Administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, koks asmuo yra dėl jo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymais gali būti administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, ekspertų išvados, specialistų paaiškinimai, daiktiniai įrodymai ir kt. Lietuvos metrologijos inspekcija turi teisę atlikti tik matavimo priemonių metrologinį patvirtinimą. Matavimo priemone laikomas įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Lietuvos metrologijos inspekcija turi teisę atlikti tik matavimo priemonių metrologinį patvirtinimą. Matavimo priemone laikomas įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Metrologinis patvirtinimas - visuma veiksmų, apimančių kalibravimą ir patikrą, taip pat derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, įskaitant plombavimą ir ženklinimą, skirtų nustatyti matavimo priemonės metrologinių ir techninių charakteristikų ir jos paskirties bei naudojimo reikalavimų atitiktį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vaizdo registratorius nėra laikomas matavimo prietaisu, jo tinkamumas negali būti patvirtintas metrologiškai. Be kita ko, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudimai užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog panaudodamas asmeninį vaizdo registratorių, kuriuo užfiksuotas administracinis nusižengimas, asmuo būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar šis įrodymas būtų buvęs gautas neteisėtu būdu ir neturėtų jokios įrodomosios galios.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo seka, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti laikomi asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo fiksavimas nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta - administracinis nusižengimas užfiksuotas asmens, kuris pranešė apie padarytą nusižengimą ir patvirtino nusižengimo padarymo laiką, vietą bei aplinkybes, automobiliniu vaizdo registratoriumi. Netikėti įrodymais, esančiais byloje, nėra teisinio pagrindo. Pateiktame vaido įraše matyti, kad automobilis BMW, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, nesilaikydamas saugaus atstumo, rikiuojasi iš pirmos eismo juostos į antrąją, ir be jokios aiškios priežasties stabdo, kas įtakojo, jog iš galo važiuojantis kito automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir nespėjus sustoti atsitrenkė į automobilį BMW. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, pranešimas. Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Tačiau, kaip matyti, šioje situacija eismo įvykis ir įvyko dėl to, kad buvo realiai sudaryta pavojinga situacija. Skundžiamame nutarime aprašyti kelių eismo taisyklių punktai yra bendro ir kartu privalomo pobūdžio. Juose nustatytos pareigos eismo dalyviams, kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas pripažįstamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Institucija nurodė, kad pareiškėjas tiesiogiai nenurodo, tačiau iš skundo turinio suprantama, jog taip pat prašoma ir pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta vidutinė bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas 4 mėnesiai, yra per griežtos. Nuobauda paskirta įvertinus lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, tai yra, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytas taisykles administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. J. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad 2022 m. birželio 13 d. jis savo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su mama R. J. važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prospektu. Įvažinėjo į žiedą, važiavo žiedu ir nuo (duomenys neskelbtini) pr. „Maximos“ pusės atvažiavo nukentėjusysis su automobiliu „Toyota Prius“. Nukentėjusysis, kaip jam atrodo, viršydamas greitį, įlėkė į žiedą. Jis stabdė ir panaudojo garsinį signalą. Tai vairuotojui labai nepatiko, jis ėmė mosikuoti rankomis. Jis jautė įtampą, buvo susinervinęs, tačiau tokio streso, kad reikėtų sustoti, nebuvo. Nukentėjusysis važiavo antra juosta, o jis – pirma. Galvojo, aplenks jį. Privažiavus šviesoforą, pamatė, kad prasideda autobuso juosta. Jis paspaudė greičio pedalą, aplenkė nukentėjusįjį ir rikiavosi į pirmą juostą, tačiau nukentėjusysis nenorėjo jo įleisti. Jis truputį stabtelėjo ir tada nukentėjusysis atsitrenkė į jį. Po to jis truputį pavažiavo ir tada nukentėjusysis į jį atsitrenkė antrą kartą. Autobusų juosta buvo jam kliūtis.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad dėl įvykio yra abiejų vairuotojų katė. Prašo skirti pareiškėjui mažesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad D. J. jis nepažįsta, anksčiau jokių konfliktų neturėjo. 2022 m. birželio 13 d. jis važiavo automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu nuo „Maximos“ pusės, kartu važiavo keleivė. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius. Žiede buvo įvykusi avarija, buvo atvykę policijos pareigūnai, formavosi spūstys, apsunkintas įvažiavimas į patį žiedą. Jis įvažinėjo į žiedą ir važiavo toliau antra juosta apie 50 km/h greičiu. Jis iš toliau girdėjo kito automobilio signalą. Jis lyg matė automobilį BMW. Automobilis BMW, važiavęs jam iš dešinės, užlindo iš priekio, „užkišo“, jis stabdė ir įvyko eismo įvykis. Galimai jautė, kad BMW važiavo dešinėje, tačiau su vairuotoju nekontaktavo. Buvo du stabdymai ir susidūrimai – pirmasis rimtas, o antras ne. Automobilio BMW vairuotojas posūkio signalo, kad nori persirikiuoti į antrą juostą, nerodė. Po eismo įvykio jo automobilis buvo nežymiai apgadintas, buvo padarytas tik įbrėžimas. Jis būtų nekreipęs į jį dėmesio ir nuvažiavęs. Pareiškėjui pasakė, kad jis praras teises. Nesupranta, kodėl pareiškėjas kvietė policiją, gal neįvertino situacijos.

Liudytoja R. J. parodė, kad D. J. yra jos sūnus. Ji 2022 m. birželio 13 d. 15.21 val. ji kartu su sūnumi jo automobiliu BMW nuo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prospektu važiavo namo, ji sėdėjo šalia vairuotojo. Ji pati nebevairuoja. Važiuojant ji žiūrėjo į kelią. Nuo (duomenys neskelbtini) prospekto nestabdydamas važiavo sidabrinės spalvos automobilis ir vos neatsitrenkė į juos. Sūnus panaudojo garsinį signalą. Sūnus važiavo pirma juosta, ta kita mašina važiavo antra juosta. Sūnus pyko, kad jam neleidžia persirikiuoti į antrą juostą. Priekyje automobilių nebuvo. Ji pamatė nuo daugiabučio pusės atlekiantį juodos spalvos katiną ir pasakė apie tai sūnui, kad „atsargiai, katinas“. Sūnus stabtelėjo ir tada į jį atsitrenkė kitas automobilis. Sūnus išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vairuotojo. Kitas vairuotojas piktai pasakė, kad „iš tavęs bus atimtos teisės“. Sūnus sugrįžo į mašiną ir paskambino į policiją.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad dėl įvykio yra abiejų vairuotojų katė. Prašo skundą tenkinti ir skirti pareiškėjui mažesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 D. J. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad D. J. 2022 m. birželio 13 d. 15.21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baigdamas persirikiuoti, nesant priekyje jokios kliūties ir kai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl ko antroje eismo juostoje važiavęs automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kad išvengtų susidūrimo, ir atsitrenkė į minėtą BMW automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82.2, 86, 101, 104, 135.4 punktus.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“

Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas numato, kad „Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas jų apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.“

Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas numato, kad „Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. <...>.“

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“

Kelių eismo taisyklių 104 punktas numato, kad „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretinta eismo juosta ta pačia kryptimi.

Kelių eismo taisyklių 135.4 punkte numatyta, kad „Vairuotojui draudžiama: staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.“

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui darant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo arba kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai pažeisti.

Pareiškėjas nepripažįsta pavojingai vairavęs, tik sutinka, kad galėjo persirikiuodamas neparodyti posūkio signalo. Dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ginčo nėra, nes jį pripažįsta ir pats pareiškėjas, be to, šio nusižengimo padarymas – posūkio signalo nerodymas persirikiuojant aiškiai ir neginčijamai užfiksuotas nukentėjusiojo automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi.

Pareiškėjo teigimu, jis 2022 m. birželio 13 d. 15.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos ir važiuodamas pirma eismo juosta ne kartą bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes toje atkarpoje pirmoje eismo juostoje priekyje prasidėjo juosta, skirta autobusų eismui. Kelis kartus pabandžius, „Toyota Prius“ vairuotojas akivaizdžiai pristabdė, savo veiksmais parodydamas, kad jis gali atlikti rikiavimosi manevrą iš pirmos į antrą eismo juostą. Jis truputį stabtelėjo ir tada nukentėjusysis atsitrenkė į jį. Po to jis truputį pavažiavo ir tada nukentėjusysis į jį atsitrenkė antrą kartą. „Toyota Prius“ vairuotojas atsitrenkus, net neišlipo iš automobilio, o tik rėkė per langą, kad „dabar tau bus atimtos teisės, nes aš viską filmavau“. Pareiškėjas pabrėžė, kad su nukentėjusiuoju kelios minutės iki įvykio buvo kitas konfliktas, kai jam važiuojant žiedinėje sankryžoje, tas pats vairuotojas nepristabdęs lėkė į žiedinę sankryžą, sukeldamas avarinę situaciją. Mano, kad pateiktas per trumpas vaizdo registratoriaus įrašas, iš jo nėra aiškios visos įvykio aplinkybės.

Kartu su pareiškėju važiavusi jo mama R. J. parodė, kad sūnus stabtelėjo dėl to, kad ji jam pasakė, kad „Atsargiai katinas“. Sūnus stabtelėjo ir tada į jį atsitrenkė kitas automobilis.

Pareiškėjo D. J. nurodytas įvykio aplinkybes paneigia nukentėjusiojo A. V. parodymai ir vaizdo įrašas, užfiksuotas jo vairuotame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2022 m. birželio 13 d. apie 16 val. važiavo automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prospektu link Savanorių pr. (duomenys neskelbtini) prospekte buvo įvykusi avarija, jau atvykę policijos pareigūnai. Apvažiuojant įvykio vietą, nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės atlėkė automobilis BMW ir panaudojo garsinį signalą. Jis ramiai važiavo, bet staiga automobilis BMW, esant nedideliam atstumui iki jo vairuojamo automobilio, stabdė. Jis irgi stabdė, tačiau nedidelio kontakto su automobiliu BMW išvengti nepavyko.

Įvykio aplinkybės užfiksuotos nukentėjusiojo D. J. automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad jokio D. J. ir jo mamos R. J. minimo į gatvę išbėgusio katino ar kito gyvūno, dėl kurio jis buvo priverstas stabdyti, nėra užfiksuota, todėl darytina išvada, kad jokios būtinybės staiga stabdyti nebuvo. Tolimesnis transporto priemonės judėjimas nekeičiant važiavimo greičio, niekam jokio pavojaus nekėlė. Įvertinus vaizdo registratoriumi užfiksuotas įvykio aplinkybes, eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir kartu pateiktas fotonuotraukas, darytina išvada, kad pareiškėjo D. J. atliktas manevras laikytinas ne tik keliančiu pavojų pačiam pareiškėjui ar nukentėjusiajam A. V. ir kitiems eismo dalyviams, tačiau net ir sukėlusiu neigiamas pasekmes, tai yra turto sugadinimą, apgadintos dvi transporto priemonės. Toks D. J. elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. J. pagrįstai nubaustas už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, nes D. J. 2022 m. birželio 13 d. 15.21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baigdamas persirikiuoti, nesant priekyje jokios kliūties ir kai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl ko antroje eismo juostoje važiavęs automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kad išvengtų susidūrimo, ir atsitrenkė į minėtą BMW automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82.2, 86, 101, 104, 135.4 punktus.

Pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 D. J. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Pareiškėjas savo kaltę pripažino tik iš dalies, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jam paskirtos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 420 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų nuobaudų vidurkis.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis prašo neskirti jam specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes neturėdamas jos, neteks darbo, tai yra jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – pavojingai vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.

Byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai. Iš pažymos apie ankstesnius pareiškėjo D. J. baustumus matyti, kad jis baustas už nesunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitų aplinkybių, lengvinančių pareiškėjo padėtį ir leidžiančių jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nenustatyta.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o jam skundžiamu Institucijos nutarimu už du administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, atitinka apelianto padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jo asmenybę. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taip pat nėra jokio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pavojingai vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Šį administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė dienos metu, Kauno mieste, itin judrioje gatvėje. Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Be to, sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti. Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ar (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Be to, visos šios darbinės ir šeiminės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš nusižengimų padarymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo D. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. J. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2022 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12929-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius