- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-2045-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-05-3-15297-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- AB LESTO
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Nemuno būstas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. J., atsakovės atstovei adv. E. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei R. G., trečiasis asmuo UAB ,,Nemuno būstas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 398,16 Lt skolos, kuri, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos apmokėjo, sumažinta (nuo 569,17 Lt), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas tiekė elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o atsakovė – kiekvieną mėnesį turėjo pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (b. l. 14-16).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai remiantis skaičiuoja pagal Metodiką. Tiek trečiasis asmuo paskirstydamas elektrą, tiek ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neturėjo teisės remtis ta nuostata, kuri numato, kad skaitiklis nėra įrengtas. Skaitiklis buvo netinkamai sumontuotas, neveikiantis vieną mėnesį. Kadangi skaitiklis buvo neveikiantis, tai atitinkamai arba turėjo būti skaičiuojama pagal tos vartotojos kiekvieną mėnesį suvartojamą vidutinį elektros energijos kiekį, arba susidaręs nuostolis paskirstomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams (b. l. 51-52).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 113-115).
Priteisė iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB LESTO, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 398,16 Lt skolos, 71 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (398,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisė iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta VMI (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovė R. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. Pažymėjo, kad ieškovė AB LESTO daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat ir atsakovės butui Nr. 1, teikia elektros energiją, atsakovė ją naudoja, todėl privalo mokėti už suvartotą elektros energiją. Sutartis tarp tuo metu AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ dėl mokesčio už elektros energijos paskirstymą sudaryta 2004-03-03, kurios 5.3.1. punktu UAB „Būsto administravimo agentūra“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti namo (duomenys neskelbtini), Kaune, įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pristatyti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Minėtos sutarties 5.3.2. p. nustatė, jog UAB „Būsto administravimo agentūra“ pagal AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia vartotojams sąskaitas. 2009 lapkričio mėn. elektros skaitiklių rodmenų lentelėje namo bendrasavininkių įgaliotas asmuo K. L. apie (duomenys neskelbtini), Kaune, buto elektros suvartojimą pažymėjo pastabą, jog skaitiklis neveikia, skaičiuoti pagal plotą. Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos 7.2 p. reglamentuoja atvejus, kada elektros energijos suvartojimas turi būti paskaičiuotas asmenims, kurie savo butuose nėra įsirengę elektros energijos skaitiklių. Savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio, sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), tenkantį jo patalpoms, dydis apskaičiuojamas pagal formulę, kurią ir panaudojo būsto administratorius, apskaičiuojant atsakovės skolą už elektros energiją tuo laikotarpiu, kai jos elektros apskaitos prietaisas neveikė. Esant nurodytai aplinkybei teismas sprendė, kad, kuomet bute yra įrengtas skaitiklis, tačiau jis nėra naudojamas, arba esantis skaitiklis neveikia, pagrįstai yra prilyginama situacijai, kad skaitiklis aplamai nėra įrengtas. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovė suvartotos elektros energijos rodmenų nedeklaravo, elektros skaitiklis jos bute neveikė, teismas sprendė, jog atsakovės sunaudota elektros energija teisėtai ir pagrįstai buvo paskaičiuota pagal Ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ nustatytą tvarką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB LESTO ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 122-124).
Motyvuose nurodė:
Metodika negalėjo būti taikoma ir mokestis už 2009 m. lapkričio mėn. apskaičiuotas netinkamai, kadangi esminė Metodikos taikymo sąlyga yra ta, kad negalima apskaičiuoti kiekvienam patalpų savininkui tenkančios elektros energijos kiekio, tai yra, kad visuose ar kai kuriuose butuose ar patalpose nėra įrengti elektros apskaitos prietaisai, kai šiuo atveju visi butai name turėjo elektros apskaitos prietaisus. Metodikai taikyti neužtenka konstatuoti, kad namas yra bendrabučio tipo. Ieškovas neturėjo teisės mokestį už sunaudotą elektros energiją paskirstyti taip, lyg skaitiklis atsakovės bute būtų buvęs neįrengtas. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai prilygino atvejį, kai skaitiklis neveikia, lyg skaitiklis būtų buvęs visiškai neįrengtas, nes tokio prilyginimo ir analogijos taikymo nenumato joks teisės aktas. Metodikoje nesant teisinio reguliavimo dėl užmokesčio už elektros energiją skaičiavimo tvarkos tais atvejais, kai bendrabučio tipo namuose – atskiruose butuose yra įrengti skaitikliai, tačiau kažkuris iš jų neveikia, nei teismas, nei ieškovas ar trečiasis asmuo savo iniciatyva negalėjo tiesiog prilyginti šio atvejo skaitiklio neįrengimo atvejui ir mokestį atsakovei už 2009 m. lapkričio mėnesį apskaičiuoti pagal Metodiką.Apskaičiuotas mokestis neproporcingai ir neteisingai, kadangi paskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis ir mokestis keliasdešimt kartų viršija kiekvieną mėnesį apskaičiuojamo mokesčio vidurkį. Atsakovė mokėdavo po 15-20 Lt už suvartotą elektros energiją, o 2009 m. lapkričio mėnesį, suvartotą elektros energijos kiekį paskaičiavus pagal Metodiką, mokestis sudarė net 391,88 Lt. Neaišku, kodėl nebuvo vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punkto 3 dalimi, kurioje numatytas atvejis, kai elektros vartotojo turimi skaitikliai yra neveikiantys – tokiu atveju skaičiuojamas atitinkamo praeito laikotarpio elektros suvartojimo vidurkis, ir pagal jį sumokama už tą laikotarpį, kuriuo neveikė elektros apskaitos prietaisas, t. y. už elektros energiją atsakovė turėtų mokėti 32,28 Lt. Tais mėnesiais, kai visi gyventojai deklaravo elektros apskaitos prietaisų duomenis, bendrosioms reikmėms sunaudotas elektros energijos kiekis buvo skirstomas ne pagal Metodikoje nustatytas taisykles, tačiau apskaičiuojant skirtumą tarp suvartoto elektros energijos kiekio (nustatyto pagal namo įvadinius elektros apskaitos prietaisus) ir gyventojų deklaruoto suvartoto elektros energijos kiekio ir gautą skirtumą paskirstant visų butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų turimų butų plotui. Apeliantei paskaičiuota nepagrįstai didelė įmoka įrodo, kad galimai bendroms namo reikmėms suvartojamas elektros energijos kiekio procentas, palyginus su bendru name sunaudojamos elektros energijos kiekiu, buvo didesnis nei minėtas Metodikos 7.1 p. nustatytas 10 proc. dydis. Skirtumas tarp namo įvadinio skaitiklio ir deklaruojamų kiekvieno buto skaitiklių parodymų (neva apeliantės sunaudotas elektros energijos kiekis) turi būti laikomas bendroms reikmėms sunaudota elektra, kuri turi būti paskirstoma vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d. visiems namo gyventojams. Šiuo atveju Metodikos taikymas prieštarautų CK 4.82 str. 3 d. nustatytam principui, kad butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai apmoka išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, nes priešingai – apeliantei tektų apmokėti nemažą dalį už ne jos bute, bet bendrai name, sunaudotą elektros energiją.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 134-136).
Apeliacinio skundo motyvuose iš esmės nurodė tas pačias, kaip ir ieškinyje, aplinkybes. Atsakovės objekte suvartotos elektros energijos kiekį, 2004 m. kovo 9 d. sudarytos Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutarties Nr. 2004/220 pagrindu, kiekvieną mėnesį apskaičiuoja namą administruojantis UAB „Nemuno būstas“, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo ,,Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika“, patvirtinta LR Ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412. Jei elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, namo administratorius apie per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotą sumą už suvartotą elektros energiją informuoja tiek vartotojus, tiek ieškovą, tuo tarpu vartotojai už suvartotą elektros energiją pagal UAB „Nemuno būstas“ priskaičiuotas sumas atsiskaito su ieškovu. Vadovaujantis CK 1.71 str. bei CK 6.384 str. 1 d. nustatančia, kad jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo ir objekto savininko-atsakovo laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovės bute skaitiklis apskaitė ne visą suvartotą elektros energiją, todėl pažymėta, kad jis neveikiantis ir pagal Metodiką elektros energijos suvartojimas paskaičiuotas pagal buto plotą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinio skundo esmė – ar mokestis apeliantei už sunaudotą elektros energiją už 2009 m. lapkričio mėnesį pagrįstai paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtinta Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika (toliau – Metodika).
Nustatyta, kad apeliantė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. Šis butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui (nuomininkui) atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendrosioms reikmėms. Namą administruoja trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ (buvusi UAB „Būsto administravimo agentūra“), kuris turi pareigą paskirstyti mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikti vartotojams sąskaitas (2004 m. kovo 3 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartis). Už 2009 m. lapkričio mėnesį mokestis už sunaudotą elektros energiją apeliantei buvo paskaičiuotas remiantis Metodikos 7.1, 7.2 punktų nuostatomis, nes buvo nustatyta, kad apeliantės elektros skaitiklis neveikia (visi kiti namo gyventojai pateikė elektros skaitiklių parodymus), elektros energija buvo naudojama neteisėtai pasijungus prie namo bendros elektros energijos naudojimo (apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą) (b. l. 95).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju Metodika netaikytina, nes visuose butuose yra įrengti elektros apskaitos prietaisai. Metodikos 1 punkte numatyta, kad ši metodika taikoma paskirstant įmokas už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (toliau – bendrabutis), kuriuose įrengta įvadinė elektros energijos apskaitos įranga visam bendrabučiui (vienam ar jų grupei), o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį namo bendrosioms reikmėms. Taigi, ši Metodika taikytina tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name nėra sumontuotos elektros energijos tiekimo inžinerinės įrangos, kuri leistų kiekvienam buto savininkui atskirai apskaičiuoti jo sunaudotą energiją, tiekiamą bendrosioms reikmėms (laiptinėms, rūsiams apšviesti ir pan.). Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad apeliantės bute esantis elektros skaitiklis neveikė, o elektra buvo naudojama be apskaitos prietaiso, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią situaciją prilygino situacijai, kai pas patalpų savininką (apeliantę) nėra elektros energijos apskaitos prietaiso. Priešingai aiškinant susidariusią situaciją, gautųsi, jog už apeliantės neteisėtai naudojamą elektrą (apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą) turėtų sumokėti kiti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, kurie tinkamai prižiūri ir rūpinasi savo elektros skaitikliais ir sąžiningai deklaruoja elektros skaitiklių parodymus. Pažymėtina, kad būtent atsakovė yra atsakinga už jos bute esančio elektros energijos skaitiklio tinkamą veikimą, todėl už pasekmes, atsiradusias dėl jo neveikimo, yra atsakinga apeliantė, juo labiau, kad šiuo atveju nustatytas elektros naudojimas apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad, apskaičiuojant mokestį už suvartotą elektros energiją, turėjo būti remiamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97. 3 punktu (toliau – taisyklės), kuriame nurodyta, kad elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus turimus duomenis. Apeliacinis teismas pažymi, kad šis taisyklių punktas taikomas tais atvejais, kai ieškovas (operatorius) yra įrengęs elektros apskaitą buitiniam vartotojui ir ją prižiūri (taisyklių 48 p.), dėl ko jam ir tenka tam tikra atsakomybė, kai elektros apskaitos prietaisas sugenda ne dėl buitinio vartotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra įrengusi tik gyvenamojo namo įvadinį elektros apskaitos prietaisą, pagal kurį jai yra atsiskaitoma. Elektros skaitikliai gyvenamajame name yra įrengti gyventojų iniciatyva (dėl tikslesnės elektros energijos apskaitos tarp pačių namo gyventojų), kuriems ir tenka atsakomybė už jų tinkamą veikimą, ieškovė jų neprižiūri (nėra už juos atsakinga), todėl apeliantė nepagrįstai prašo taikyti taisyklių 97.3 punktą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.