- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-790-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00309-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, B. G., M. G., K. G.
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančio Molėtų skyriaus atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, B. G., M. G. ir K. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą prašymu atnaujinti praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų P. G. ir K. G. nuosavybės teise valdytą 11,3 ha ploto žemės sklypą, buvusį Utenos apskrityje, Molėtų valsčiuje, Linučių kaime, paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja nurodė, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelio A. G. faktinių įtėvių P. G. ir K. G. iki nacionalizacijos valdytą 11,3 ha ploto žemės sklypą, buvusį Utenos apskrityje, Molėtų valsčiuje, Linučių kaime. Nurodė, kad A. G. buvo našlaitis, nes motina jį paliko, o jo tėvas nežinomas. Našlaičiu likusį nepilnametį A. G. nuo 1939 m. į savo šeimą priėmė gyventi ūkininkai P. G. ir K. G., gyvenę Molėtų valsčiuje, Linučių kaime. P. G. ir K. G. savo vaikų neturėjo, todėl A. G. augino, auklėjo ir išlaikė kaip savo vaiką, tačiau įvaikinimo juridiškai neįformino. P. G. mirus, A. G. toliau augino viena K. G. A. G. 1950-02-08 sukūrus savo šeimą ir pradėjus atskirai gyventi Videniškių miestelyje, jis toliau rūpinosi garbingo amžiaus sulaukusia K. G., dirbo visus ūkio darbus. Pareiškėja nurodė, kad A. G. su sutuoktine G. G. užaugino keturis vaikus: pareiškėjos tėvą V. G., J. G., J. G., M. Pažerien. Pareiškėja pripažino, kad Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, kadangi nežinojo, jog A. G. globėjai turėjo žemės, be to, dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, kaip reikės įrodyti, kad jos senelis A. G. buvo įvaikintas, nes jokių dokumentų apie įvaikinimo faktą neturėjo. Pareiškėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja buvo dar paauglė, apie tėvo giminaičius niekas nėra pasakojęs. Tik žymiai vėliau ji iš giminių sužinojo faktus apie senelio A. G. vaikystę, jo faktinį įvaikinimą. Pareiškėja nurodė, kad 2014 metais gavusi tokią informaciją, ji nedelsdama dėl dokumentų, reikalingų nustatyti įvaikinimo faktą, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Utenos apskrities archyvą ir tėvo gimines. Pareiškėja teigė, kad 2014 m. pabaigoje archyvuose ji surado dokumentus, kuriuose buvo pateikta žinių apie A. G. glaudžius ryšius su P. G. ir K. G. ir faktinį jo įvaikinimą. Esant nuodytoms aplinkybėms, pareiškėja mano, kad ji Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių (2-4 b. l.).
Teismo posėdyje E. V. ir jos atstovas advokatas D. Tamošiūnas, iš esmės pakartoję prašyme nurodytus argumentus ir motyvus, išdėstytas faktines aplinkybes, prašė atnaujinti praleistus Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja, teikdama paaiškinimus apie Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastis, papildomai nurodė, kad jos tėvai išsituokė jai esant vaiku, ji su mama gyveno Kaune, tėvas liko gyventi Videniškių miestelyje, pareiškėja su juo bendravo labai retai. Pareiškėjos atstovas advokatas D. Tamošiūnas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta 1980 m. rugsėjo 22 d., kai E. V. nebuvo nė dvejų metų, V. G. mirė (duomenys neskelbtini) m., kai pareiškėjai buvo 12 metų. Dėl mažametystės, nepilnametystės ir jauno amžiaus aplinkybės apie tėvą pareiškėjai nebuvo žinomos. Tik sulaukus pilnametystės ir pradėjus artimiau bendrauti su savo tėvo giminėmis, pareiškėjai tapo žinoma, kad jos senelis A. G. augo pas P. ir K. G. ir buvo faktiškai jų įvaikintas. Pareiškėja, sužinojusi šias aplinkybes, nedelsdama kreipėsi į archyvus, o gavusi archyvinius duomenis - į teismą dėl Atkūrimo įstatymo numatytų terminų atnaujinimo. Pareiškėjos atstovas akcentavo, kad faktinis įvaikinimas teisminius padarinius sukelia tik tada, kai tai yra nustatyta specialiai teisės akto ar įstatymo. Toks teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“, kurio 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimas gali būti įrodomas teismo. Teigė, kad pareiškėja nustatyta tvarka kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą, kur bus siekiama spręsti paveldėjimo klausimą ir nustatyti faktinį įvaikinimo faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus (toliau – ir NŽT Molėtų skyrius), atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Molėtų skyriaus vertinimu, E. V. nurodyta priežastis, t. y. kad ji nežinojo apie jos senelio A. G. globėjų P. ir K. G. valdytą žemę, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje - domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi. NŽT Molėtų skyriaus teigė, kad E. V. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, į valstybės archyvus kreipėsi tik 2014 metais, todėl Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus praleido be svarbių priežasčių (58-60 b. l.).
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė L. K., pakartojusi atsiliepimo argumentus ir motyvus, prašė E. V. prašymo netenkinti. NŽT Molėtų skyriaus atstovė nurodė, kad Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus E. V. praleido dėl neapdairumo, daug metų trukusio delsimo, neaktyvumo ir nerūpestingumo. L. K. akcentavo, kad į tuometinę Molėtų rajono Videniškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą prašymu atkurti nuosavybės teises į P. ir K. G. valdytą žemę 1996 metais kreipėsi tik A. G. sūnus J. G., o pareiškėjos tėvas V. G. tokio prašymo nebuvo pateikęs. Kadangi J. G. prie savo prašymo nepateikė visų reikalingų dokumentų, todėl 2001 m. Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius jam išsiuntė raštą, kuriame išvardijo nuosavybės teisėms atkurti reikalingus dokumentus. NŽT Molėtų skyriaus atstovės L. K. nuomone, pareiškėja patenka į Atkūrimo įstatyme numatytų pretendentų sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju trūksta patvirtinimo, kad A. G. buvo įvaikintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. G., M. G. ir K. G. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys atsiliepimais prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (91, 95, 99 b. l.).
M. G., B. G. ir K. G. atsiliepimais prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jiems žinoma, jog J. G. tėvas A. G. buvo našlaitis ir jį užaugino P. ir K. Gladučia. J. G. 2001 m. prašymu kreipėsi į Molėtų rajono žmėtvarkos skyriaus Videniškių padalinį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. G. ir K. G. valdytą 11,3 ha ploto žemės sklypą, buvusį Utenos apskrityje, Molėtų valsčiuje, Linučių kaime. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus Videniškių padalinio darbuotojai buvo įpareigoję J. G. iki 2012 m. liepos 1 d. pristatyti trūkstamus dokumentus, tarp jų – ir dokumentus apie A. G. įvaikinimą. J. G. reikalaujamus dokumentus pradėjo rengti, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo ir pablogėjusios sveikatos būklės nebaigė to daryti. J. G. 2007 m. mirus, B. G., M. G. ir K. G. jokių veiksmų šiuo reikalu neatliko, dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, kaip reikės įrodyti, kad A. G. buvo įvaikintas, be to, nežinojo, jog P. ir K. G. turėjo žemės. Suinteresuotų asmenų vertinimu, E. V. Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi ją augino viena mama, po V. G. mirties pareiškėja su tėvo giminėmis nebendravo, todėl apie juos žinių neturėjo (88-91, 92-95, 96-99 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Byloje sprendžiamas praleistų Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. V. siekia atkurti nuosavybės teises į jos senelio A. G. faktinių įtėvių P. G. ir K. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 11,3 ha ploto žemės sklypą, buvusį Utenos apskrityje, Molėtų valsčiuje, Linučių kaime. Bylos duomenys patvirtina, kad E. V. (iki santuokos – G.) yra V. G., mirusio (duomenys neskelbtini)., dukra. Pareiškėjos tėvas V. G. yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. A. G. ir G. G. šeimoje augo dar trys vaikai – J. G., J. G. ir M. P. (35-36, 38-43 b. l.).
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reguliavo 1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, o nuo 1997 m. liepos 9 d. – 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 1 ir 4 dalis nustato, kad piliečiams, praleidusiems šiose dalyse nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, kad terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir įstatymo nustatytiems dokumentams pateikti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių (2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006; 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-938/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-130/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010; 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-904/2013; 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1625/2014). Toks Atkūrimo įstatymo nuostatų aiškinimas reiškia, kad piliečiai, pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas neturintys teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negali prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų, kadangi jų negalėjo praleisti, o šių terminų atnaujinimas asmeniui jokių teisiškai reikšmingų teisinių pasekmių nesukurtų. Teismo vertinimu, tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą ar patenka į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kategoriją, gali būti laikoma, kad jis įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ar teikti įgaliotai institucijai trūkstamus dokumentus, bei vertinamos asmens prašyme nurodytos termino atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
Išanalizavus byloje pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kitus rašytinius įrodymus ir bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, galima spręsti, kad iki įvykdytos žemės nacionalizacijos žemės savininku pripažįstamas P. G., miręs (duomenys neskelbtini). (6-28, 50 b. l.). Be to, byloje pateiktų civilinę būklę patvirtinančių dokumentų duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. G., atsižvelgus į tai, kad jis galimai buvo faktiškai įvaikintas P. G. ir K. G., pateko į tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 2 straipsnio 2 punkte (1992 m. sausio 14 d. įstatymo redakcija) nurodytų asmenų kategoriją. Tačiau A. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir savo teise paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į galimo įtėvio P. G. ar galimų įtėvių P. G. ir K. G.valdytą žemę nepasinaudojo. Pareiškėjos tėvas A. G., mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki iki priimant Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Civilinę būklę patvirtinančių dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėja E. V. yra A. G., galimai buvusio žemės savininko įvaikio, kuris miręs, sūnaus dukra.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. V. nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir šios dalies 4 punkte, nurodytų pretendentų sąrašą. Dėl šios priežasties ji neturi savarankiškos Atkūrimo įstatyme įtvirtintos teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dėl šios priežasties neįgijo suinteresuotumo prašyti atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tokiu atveju mirusiojo pretendento įpėdinis, kuriam perduodamos atkuriamos teisės, siekdamas, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi suinteresuotumą teikti įgaliotai institucijai buvusio savininko nuosavybės teises ir mirusio pretendento giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad į Molėtų rajono Videniškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1996 m. rugpjūčio 6 d. prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę kreipėsi vienas iš A. G. sūnų – J. G., pareiškėjos E. V.dėdė. J. G. savo prašyme nurodė, kad P. G. Utenos apskrityje, Molėtų valsčiuje, Linučių kaime nuosavybės teise valdė 11,30 ha žemės; tarp P. G. įpėdinių nurodė ir A. G., įsūnį; prašymo dalyje „Pretendentų į žemę valia“ J. G. nurodė tik save ir savo valią (archyvinė P. G. nuosavybės teisių atkūrimo byla, 2 b. l.).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. V. nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kategoriją ir neįgijo subjektyvios teisės prašyti atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad E. V. neturi subjektyvinės teisės prašyti atnaujinti praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. G. ar P. G. ir K. G. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą ir pateikti buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos E. V. prašymą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, B. G., M. G. ir K. G. atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.