- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-224-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. R. atstovo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutarties, kuria atmestas J. R. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuroro 2009-07-07 nutarimo laikinai iš dalies apriboti J. R. nuosavybės teises į jai priskaičiuotą 54 880,54 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, išmokant jai tik pašalpą, apskaičiuotą pagal pajamas, gautas V. Š. individualioje įmonėje, tai yra 8 081,54 Lt, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-07-23 nutartimi atmetė pareiškėjos J. R. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-08023-09.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjos J. R. atstovas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutartį ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-07 nutarimą laikinai apriboti J. R. teises į jai priskaičiuotą 54880,50 Lt motinystės pašalpą. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas, nagrinėdamas J. R. skundą dėl prokuroro 2009-07-07 nutarimo, kuris, pareiškėjos atstovo teigimu, yra nepagrįstas, socialiai neteisingas ir pažeidžia R. R. vaiko teisėtus interesus, neįvertino pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir priėmė nemotyvuotą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 64 straipsnio 2 dalies, kurioje imperatyviai įtvirtinta teismo pareiga, atmetus pareiškėjo skundą, nutarime ar nutartyje nurodyti motyvus, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmetamas, nuostatoms prieštaraujančią nutartį. Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo prokuroro suformuluotą įtarimą, nutartyje nepasisakė dėl J. R. skunde išvardytų argumentų, su jais, kaip nurodyta nutartyje, tik susipažino, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes. Taigi teismas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos vertinti pareiškėjos skundo motyvus ir argumentuoti procesinį sprendimą, jeigu skundas atmetamas, todėl pažeidė BPK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą nutartį.
Teigia, kad tiek 2009-07-07 prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje neteisingai pritaikytos BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį taikomas civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti, tuo tarpu pareiškėjos J. R. nuosavybės teisės apribotos siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą, nors civilinis ieškinys J. R. nepareikštas nei baudžiamojoje byloje, nei civilinio proceso tvarka, jos turto konfiskavimas nenumatomas, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti, advokato P. Orlovo teigimu, J. R. nuosavybės teises galima apriboti kitokiu būdu, neatimant iš kūdikio jam skirtos valstybės paramos. Teigia, kad BPK 151 straipsnyje numatyto laikino nuosavybės teisių apribojimo tolimesnis taikymas į J. R. priskaičiuotą motinystės pašalpą yra nepagrįstas ir netikslingas.
Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra socialiai neteisinga. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia ne tik J. R. asmeninę teisę gauti valstybės skiriamą motinystės pašalpą, kad galėtų tinkamai aprūpinti savo vaiką, bet ir varžo jos kūdikio galimybes vystytis ekonomiškai saugioje aplinkoje. Valstybės pozityvi pareiga yra rūpintis savo piliečiais, ypač vaikais, kurie yra Lietuvos ateitis. Šiuo atveju valstybė privalo sudaryti sąlygas motinystės atostogas turinčiai motinai tinkamai pasirūpinti savo vaiku, teikiant ne tik dvasinę, moralinę, bet ir ekonominę gerovę. Motina, negaunanti motinystės pašalpos, skursta ir negali materialiai aprūpinti savo vaiko. J. R. , dirbama individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), susikūrė teisę būtent į valstybės paramą auginant vaiką, todėl 2009-07-07 prokuroro nutarimas apriboti jos nuosavybės teises į jai priskaičiuotą 54 880,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą yra neteisėtas, kelia grėsmę J. R. kūdikio socialinei gerovei, saugumui ir yra socialiai neteisingas.
Pareiškėjos atstovas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teismą užtikrinti nusikalstama veika padarytos materialinės žalos atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam, kuris turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-08023-09 medžiagos matyti, kad FNTT prie LR VRM Tauragės apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Pareikštas įtarimas, kad J. R. su individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu J. Š. 2007-01-03 sudarė autorinę sutartį Nr. 01/03 dėl IĮ (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio sukūrimo už 9 000 Lt atlyginimą, kuris nepriskiriamas draudžiamosioms pajamoms ir nuo kurių nėra skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa. Siekdama gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, J. R. nepasinaudojo teise gauti sutartą atlyginimą pagal autorinę sutartį, o susitarusi su J. Š. 2008-03-12 sudarė darbo sutartį Nr. 162 dėl to paties jau veikiančio internetinio puslapio sukūrimo ir žinodama, kad J. Š. į 2008 metų kovo mėnesio atlyginimo priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį įrašė ir patvirtino savo parašu melagingus duomenis, jog J. R. laikotarpiu nuo 2008-03-12 iki 2008-03-31 išdirbo 143 valandas ir jai buvo priskaičiuotas 9 000 Lt atlyginimas, kuris turėjo būti išmokėtas pagal autorinę sutartį, pasinaudojo J. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui pateiktu 2008-04-14 pranešimu apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą (forma SAM versija 01), kuriame įrašyti duomenys apie J. R. darbo užmokestį, ir apgaulės būdu įgijo teisę gauti 54 880,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-11-22, kuri yra 46 798,96 Lt didesnė, negu ji būtų apskaičiuota pagal pajamas, uždirbtas iki įsidarbinimo IĮ (duomenys neskelbtini) V. Š. individualioje įmonėje (8 081,54 Lt), padarant VSDFV didelę turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. R. įtariama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Byloje gali būti pareikštas civilinis ieškinys.
Siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Povilas Gargasas 2009-07-07 priėmė nutarimą laikinai iš dalies apriboti J. R. nuosavybės teises į jai priskaičiuotą 54 880,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, išmokant jai tik pašalpą, apskaičiuotą pagal pajamas, gautas V. Š. individualioje įmonėje, t. y. 8 081,54 Lt.
Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjos J. R. skundas panaikinti prokuroro 2009-07-07 nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo konstatavus, kad 2009-07-07 prokuroro nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Gražina Gudžiūnienė skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo J. R. skundo argumentų, ir nutartyje teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada, jog: „Susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla, prokuroro 2009 07 07 priimtu nutarimu ir J. R. skunde nurodytais motyvais, kurių pagrindu reikalaujama nutarimą panaikinti, daroma išvada, kad skundas yra atmestinas. Tauragės r. apylinkės prokuroro priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.“ Taigi skundžiama nutartis faktiškai yra nemotyvuota – pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nenurodė motyvų, dėl kurių J. R. skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Todėl teismas, kaip pagrįstai nurodyta pareiškėjos J. R. atstovo advokato P. Orlovo skunde, pažeidė BPK 64 straipsnio 2 dalies, įpareigojančios teismą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, reikalavimus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad naikinti skundžiamą nutartį vien šiuo pagrindu būtų neteisinga ir nepagrįsta, nes iš esmės yra skundžiamas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-07 nutarimas dėl laikino J. R. nuosavybės teisių apribojimo, o pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, nors nemotyvuota.
BPK 116 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už šių asmenų veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Povilas Gargasas pagrįstai nusprendė laikinai iš dalies apriboti J. R. nuosavybės teises į jai priskaičiuotą 54 880,54 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, išmokant jai tik pašalpą, apskaičiuotą pagal pajamas, gautas V. Š. individualioje įmonėje, tai yra 8 081,54 Lt. Tokią išvadą prokuroras padarė įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad J. R. teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal pajamas, uždirbtas IĮ (duomenys neskelbtini) V. Š. individualioje įmonėje, įgijo, kaip įtariama, nusikalstamu būdu, taip pat į tai, kad byloje gali būti pareikštas civilinis ieškinys,
Pareiškėjos atstovo skunde nepagrįstai nurodoma, kad prokuroro 2009-07-07 nutarimas ir skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti šis nutarimas, yra neteisėti, nes kelia grėsmę J. R. kūdikio socialinei gerovei, saugumui ir yra socialiai neteisingi, nes pažeidžia ne tik J. R. teisę gauti valstybės skiriamą motinystės (tėvystės) pašalpą, bet ir jos vaiko galimybes vystytis ekonomiškai saugioje aplinkoje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad prokuroras 2009-07-07 nutarimu tik iš dalies apribojo J. R. nuosavybės teises, nustatydamas, kad jai mokėtina tik pašalpa, apskaičiuota pagal pajamas, gautas V. Š. individualioje įmonėje, tai yra 8 081,54 Lt. Taigi nepagrįstas teiginys, kad J. R. visiškai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos, kaip nepagrįstai nurodoma pareiškėjos atstovo skunde. Kadangi J. R. , kaip įtariama, apgaulės būdu įgijo teisę gauti 54 880,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-11-22, kuri yra 46 798,96 Lt didesnė, negu ji būtų apskaičiuota pagal pajamas, uždirbtas iki įsidarbinimo IĮ (duomenys neskelbtini) V. Š. individualioje įmonėje (8 081,54 Lt), padarant VSDFV didelę turtinę žalą, todėl visiškai pagrįstai iš dalies apribotos J. R. nuosavybės teises į jai priskaičiuotą 54 880,54 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą.
Pareiškėjos atstovo skunde teigiama, kad tolimesnis laikino nuosavybės teisių į J. R. priskaičiuotą motinystės pašalpą apribojimo taikymas yra nepagrįstas ir netikslingas, nes civilinis ieškinys J. R. nepareikštas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti atsiranda nepriklausomai, ar jau pareikštas civilinis ieškinys (BPK 116 straipsnis), todėl prokuroras, 2009-07-07 priimdamas nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje gali būti pareikštas civilinis ieškinys. Toks prokuroro sprendimas nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir J. R. , kuri įtariama padariusi BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus, teisių.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-07-23 nutartimi, nors ir pažeisdamas BPK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimus nurodyti motyvus, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas, teisingai nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro P. Gargaso 2009-07-07 nutarimas, kuriuo laikinai iš dalies apribotos J. R. nuosavybės teisės į jai priskaičiuotą 54 880,54 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, išmokant jai tik pašalpą, apskaičiuotą pagal pajamas, gautas V. Š. individualioje įmonėje, tai yra 8 081,54 Lt, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, kad kaltės klausimai šioje proceso stadijoje nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
pareiškėjos J. R. atstovo advokato Piotro Orlovo skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.