- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eA-4164-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02427-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. K. (K. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 12PR-145 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas netinkamai interpretavo apklausų metu gautą informaciją. Nors pareiškėjas sutiko su aplinkybe, kad jis apklausos metu pateikė naujas detales, tačiau, jo nuomone, tai natūralus pasakojimo plėtimo procesas, kadangi apklausos tikslas yra išsiaiškinti prašymo dėl prieglobsčio priežastis, o tai galima padaryti tik išklausant asmenį, užduodant klausimus, gaunant papildomus (naujus) duomenis. Aplinkybė, kad apklausos metu nurodytų aplinkybių buvo daugiau ir pareiškėjas ne visas jas nurodė pirminės apklausos metu, neturi sudaryti pagrindo vien dėl to abejoti pareiškėjo pasakojimo pagrįstumu.
3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento padaryta išvada, kad vien dėlto, jog pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jam jokia grėsmė jo kilmės valstybėje nekyla. Departamentas rėmėsi tik pavyzdiniu sąrašų grupių, kurios susiduria su persekiojimu, tačiau nesurinko įrodymų apie kurdų situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Departamentas nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas realiai, o ne teoriniu lygmeniu gali pasinaudoti jo saugumą, efektyvią socialinę, ekonominę integraciją, įdarbinimą užtikrinančiomis priemonėmis. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kylančios grėsmės nekyla.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos iš įvairių, skirtingų šaltinių apie saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, todėl nesilaikė duomenų rinkimo standarto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų duomenų kokybės reikalavimų, taip pažeisdamas tyrimo ir prašymo vertinimo atlikimui keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, jog, kadangi dėl skunde išdėstytų argumentų Sprendimo dalis netenkinti pareiškėjo prašymo yra neteisėta ir nepagrįsta, atitinkamai neteisėta ir nepagrįsta Sprendimo dalis išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, pavesti Sprendimo vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Pablogėjus situacijai nestabilioje, smurtą kenčiančioje pareiškėjo kilmės valstybėje, pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias prašyti prieglobsčio Šengeno erdvėje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas Prašymą grindė tuo, kad ieško geresnio gyvenimo, nei (duomenys neskelbtini). Pirminės 2021 m. birželio 11 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo giminaičiai (pusbroliai) naudoja prieš jį fizinį smurtą. Vėlesnės 2021 m. birželio 22 d. apklausos metu pareiškėjas teigė, kad įsivėlė į ginčą su (duomenys neskelbtini) genties atstovais, kurie pagrasino pareiškėją nužudyti. Įvertinus visą surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjo pateiktas pasakojimas prieštaringas, improvizacinio pobūdžio, abstraktus, nedetalus ir, pagrįstai tikėtina, pramanytas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjas būtų susidūręs su persekiojimo veiksmais dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) ir kad jam reikalinga tarptautinė apsauga. Be to, pareiškėjas Prašymą pateikė tik tuomet, kai kartu su kitų asmenų grupe, nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Tarnybos pareigūnų ir tai jau savaime leido manyti, kad pareiškėjo atvykimo tikslas nebuvo gauti prieglobstį.
8. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas negalėjo nuosekliai paaiškinti, kur yra jo asmens dokumentai, o tikslinant detales, paso praradimo istoriją keitė bent kelis kartus (iš pradžių nurodė, kad pasą paėmė giminaičiai, vėliau teigė, kad vedlys, dar vėliau, kad tėvas, galiausiai – kad (duomenys neskelbtini) genties nariai, bet vedliui pavyko pasą atgauti). Šių savo pasakojimo prieštaravimų pareiškėjas nepašalino ir nepaaiškino bei jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė Prašymą, nepateikė. Jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjo nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta ir pasakojimas apie tariamą pareiškėjo persekiojimą bei patirtą smurtą ir grasinimus pagrįstai įvertintas kaip nepagrįstas ir nepatikimas.
9. Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai, kad jo padėtis kilmės valstybėje nėra saugi gyventi, savaime nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas aplinkybių, kad yra diskriminuojamas dėl savo etninės kilmės, nei P rašyme, nei apklausų metu, nei skunde nenurodė, o Departamentas neprivalėjo įrodinėti neiginių (tai, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas aplinkybes.
11.1. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. birželio 5 d. sulaikė 20 asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Sulaikyti asmenys pėsčiomis atvyko iš Baltarusijos Respublikos. Tarp šių asmenų buvo ir pareiškėjas, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 5 d. pateikė prašymą, kurį motyvavo tuo, jog į Europą atvyko geresnio gyvenimo nei (duomenys neskelbtini).
11.3. Pareiškėjas per pirminę 2021 m. birželio 11 d. apklausą nurodė, kad į Lietuvą atvyko, nes (duomenys neskelbtini) įsivėlė į muštynes, jo giminaičiai (pusbroliai) naudoja prieš jį fizinį smurtą, jis bijo būti nužudytas. Pareiškėjas paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko nelegaliai į Turkiją, pėsčiomis, po to vyko krovininiu automobiliu. Pareiškėjas negalėjo pasakyti, kiek laiko truko kelionė. Toliau pareiškėjas tęsė kelionę pėsčiomis, kol sulaikė minėti pareigūnai. Pareiškėjas paaiškino, kad jo pasą paėmė giminaičiai. Pareiškėjas Turkijoje susirado žmogų, kuris organizuoja keliones į Europą. Tokios šalies kaip Lietuva, nežinojo, kadangi tarėsi vykti į Europą. Problemų su teisėsauga neturėjo, nebuvo sulaikytas.
11.4. 2021 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas papasakojo, jog jam dirbant jo tėvui priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) mieste, neblaivus (duomenys neskelbtini) genties narys išprovokavo konfliktą, muštynes, pareiškėją buvo bandoma pašauti, tačiau jam pavyko išvengti sužeidimų. Nurodė, kad konfliktą pradėjęs asmuo pareiškėjui buvo žinomas iš anksčiau, tačiau iki tol jie nebuvo bendravę, o apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) genčiai pareiškėjas sužinojo kitą dieną iš toje vietovėje dirbančių asmenų. Dėl kokių priežasčių minėtas asmuo pradėjo konfliktą su pareiškėju, pareiškėjui nėra žinoma. (duomenys neskelbtini) genties nariai pareiškėjui pasakė, jog jeigu jį pagaus – nužudys. Dėl įvykusio konflikto bei minėtų grasinimų, pareiškėjas nesikreipė į jokias teisėsaugos institucijas (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) gentis yra labai įtakinga. Kitais būdais spręsti susiklosčiusios situacijos pareiškėjas nebandė. Maždaug savaitę nuo minėto įvykio iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas slėpėsi kaime. Per tą laiką pakartotinių grasinimų nei pareiškėjas, nei jo šeima nesulaukė. Paklaustas apie asmens dokumentus, pareiškėjas atsakė, kad pasą iš jo kelionės metu paėmė vedliai. Paprašytas paaiškinti nesutapimą su pirminės apklausos metu pateikta informacija, kuomet teigė, jog pasą iš jo (duomenys neskelbtini) atėmė giminaičiai, pareiškėjas patikslino, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) genties nariai atėmė iš jo pasą, tačiau vėliau šį dokumentą iš jų atsiėmė kelionę organizavęs vedlys, tačiau pareiškėjas jo neturi.
11.5. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei, be kita ko, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 83, 86, 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 ir 8 dalimis, Aprašo 33, 49, 57, 116, 124 ir 125.4 punktais ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota:
11.5.1. Pareiškėjas iš esmės keitė savo istoriją, lyginant apklausų metu jo pateiktus pasakojimus. Naujai pateiktas pareiškėjo pasakojimas apie konfliktą su (duomenys neskelbtini) genties nariais nebuvo nuoseklus, pasižymėjo akivaizdžiais nesutapimais bei trūkumais, jo metu buvo pateiktos naujos detalės, o identifikavus nesutapimus, pareiškėjas keitė pasakojimo aplinkybes. Pareiškėjas negebėjo nuosekliai paaiškinti, kur yra jo asmens dokumentai, o tikslinant detales, paso praradimo istoriją keitė bent keturis kartus (iš pradžių nurodė, jog pasą paėmė giminaičiai, vėliau teigė, jog pasą kelionės metu atėmė vedlys, tuomet – jog pasas buvo pas prieglobsčio prašytojo tėvą ir galiausiai, kad pasą atėmė (duomenys neskelbtini) genties nariai, bet vedliui pavyko jį atgauti). Todėl pareiškėjo istorija, kuria grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, laikoma pramanyta, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo istoriją, pareiškėjas nepateikė.
11.5.2. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, nes „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata nėra įvykdyta.
11.5.3. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, todėl jam nesuteikta ir papildoma apsauga.
12. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, Aprašo 115 punktą, padarė išvadą, kad Departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei pareiškėjo prieglobsčio byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą.
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad Departamentas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos iš įvairių, skirtingų šaltinių apie saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, o aplinkybės, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, gyvenimo jo kilmės valstybėje patirtis nėra rodiklis ar saugiklis, kurio pagrindu galima įsitikinti, kad pareiškėjui nekyla ir ateityje nekils smurto, kankinimų grėsmės jo kilmės valstybėje, padarė išvadą, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo išdėstyti argumentai, detaliai išsiaiškinta faktinė pareiškėjo situacija, surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) genties narius.
14. Teismas nenustatė pagrindų abejoti Departamento nustatytomis tyrimo aplinkybėmis, kad: (duomenys neskelbtini) gentis yra viena reikšmingiausių genčių, užimanti didžiulę teritoriją ir turinti reikšmingos politinės galios ir už geografinių genties paplitimo ribų; šios genties nariai, užimdami pareigas vyriausybiniam sektoriuje, ginkluotose pajėgose bei versle, yra gerai integravęsi visuomenėje; pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) genties įtakos zonoje; (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nekelia realios rimtos žalos rizikos; šiuo metu nė vienoje pareiškėjo kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei; (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nekelia realios rimtos žalos rizikos; duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus pareiškėjo kilmės valstybėje ar (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nerasta.
15. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas savo pasakojimo aplinkybes keitė (pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, jog iš jo pasą (duomenys neskelbtini) paėmė giminaičiai, vėliau nurodė, jog jis turėjo tik pasą, kurį kelionės į Europą metu iš jo paėmė vedliai; paprašius patikslinti, kaip ir kada iš prieglobsčio prašytojo buvo atimti dokumentai (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, jog tai įvyko anksčiau aptarto konflikto su (duomenys neskelbtini) gentimi metu), atkreipęs dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas paklaustas apie konkrečias konflikto detales, jas keitė, pirminės apklausos metu pasakojo apie muštynes, vėliau į pasakojimą įtraukė ir pistoletą, iš kurio buvo šauta į bėgantį pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant prieglobsčio prašymus, vertinama ne bendra kilmės valstybės situacija ar informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo padėtis.
17. Įvertinęs tai, ką nustatė, teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas, atlikdamas Prašymo tyrimą, surinko visą aktualią informaciją, susijusią su paties pareiškėjo nurodytomis priežastimis bei pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo asmeninio pobūdžio konfliktas su (duomenys neskelbtini) gentimi nelėmė pabėgėlio statuso suteikimo, o kitų grėsmių kilmės valstybėje pareiškėjas nenurodė.
18. Teismas pasisakė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas į Europą atvyko geresnio gyvenimo nei (duomenys neskelbtini), nelaikytina savaime pagrindžiančia jo prašymą suteikti prieglobstį. Faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, kuri yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje, teismas byloje nenustatė esant. Atkreipė dėmesį, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Šiuo atveju nors pareiškėjas teigė, kad jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) genties, tačiau jis pats į teisėsaugos institucijas kilmės valstybėje nesikreipė, o kodėl nesikreipė paaiškinti negalėjo. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažinus, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
19. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos, teismas, išanalizavęs Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio (e) punktą ir 15 straipsnį, teismų praktiką dėl visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individuali asmeninė grėsmė grįžti į kilmės šalį nenustatyta. Departamentas, teismo vertinimu, detaliai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, todėl neturėjo jokio pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, dėl ko pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis nesutinka ir su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti jį ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo, išanalizavo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai nurodyta, jog taikant ir aiškinant atitinkamas įstatymo nuostatas turi būti atsižvelgiama ir į Europos Sąjungos teisės, kuria remiantis priimami nacionaliniai teisės aktai, turinį. Vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalimi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, pagrįstai suabejojus jo nurodytomis abstrakčiomis aplinkybėmis, todėl įvertinus jo atvykimo aplinkybes, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (amžius, profesija, darbingumas, šeiminiai ryšiai, deklaruojami keliavimo tikslai ir pan.), nėra pagrindo sutikti su pareiškėju ir pripažinti aptariamą Sprendimo dalį nepagrįsta ar neteisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, buvo pagautas neteisėtai kertant Baltarusijos-Lietuvos sieną. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog pareiškėjas ateityje galėtų vėl imtis panašių, neteisėtų veiksmų. Be to, pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo tikslas buvo važiuoti į Europą, o ne konkrečiai į Lietuvą, todėl galimai netaikius šio draudimo jis bandys neteisėtai atvykti į kitas Europos šalis. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos, teismas nenustatė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo įsitikinimu, Sprendime argumentuotai nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, nes jis nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, jam pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 1 d.), todėl Departamentas pagrįstai įvedė perspėjimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 2 metus nuo išsiuntimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo, nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcinga priemonė.
21. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo – panaikinti Sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti Prašymą iš naujo.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kurias išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas jo apklausų metu pateikė prieštaringus teiginius („pareiškėjas apklausas apie konkrečias konflikto detales, jas keitė, pirminės apklausos metu pasakojo apie muštynes, vėliau į pasakojimą įtraukė ir pistoletą, iš kurio buvo šauta į bėgantį pareiškėją“), nes šios pareiškėjo pasakojimo detalės turėjo būti vertinamos visumoje, yra papildančios visą pareiškėjo pasakojimą, todėl negalėjo būti vertinami atskirai. Dėl to, kad teismas savo išvadą grindė šiais neteisingais teiginiais, galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo siekis ieškoti geresnio gyvenimo nelaikytina priežastimi, pagrindžiančia pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, ar būtent dėl konflikto su įtakinga (duomenys neskelbtini) gentimi pareiškėjas ir negalėjo susirasti darbo. Teismas bylą sprendė formaliai, neatskyręs pareiškėjo situacijos nuo „ekonominio migranto“ situacijos, nesurinkęs informacijos apie ekonominę pareiškėjo kilmės valstybės ir pareiškėjo situaciją, neįvertinęs sąsajos dėl pareiškėjo ekonominės padėties ir konflikto su (duomenys neskelbtini) gentimi.
22.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas surinko visą aktualią informaciją, nepagrįsta. Teismas nevertino, ar Departamento surinkta informacija atitinka Aprašo 115, 167 ir 168 punktuose įtvirtintus kriterijus renkamiems dokumentams. Todėl liko neatsakyta, ar byloje surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį yra naujausia, aktualiausia, susijusi su pareiškėjo prašymu, surinkta iš skirtingų šaltinių. Kaip matyti, Departamentas rėmėsi tik informacija iš interneto portalų.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
24. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Papildomai Departamentas atsiliepime nurodo:
24.1. Pareiškėjas nepagrindė ir byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjo nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus reikšmingus pareiškėjo pasakojimo aspektus, o ne atskiras aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nepatikimas.
24.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo sąsajos tarp pareiškėjo ekonominės situacijos ir konflikto su (duomenys neskelbtini) gentimi, pareiškėjo ir „ekonominio migranto“ atskyrimo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas, o ne teismas ar Departamentas turi pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog blogoje ekonominėje padėtyje atsidūrė dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu apskritai nenurodė blogos savo ekonominės padėties priežasčių, todėl nėra pagrindo daryti prielaidų, kad tai kaip nors gali būti susiję su pareiškėjo įvardinta (duomenys neskelbtini) gentimi, juolab, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kylančių grėsmių kilmės valstybėje pagrįstai nebuvo pripažintas patikimu įrodymu. Kaip minėta, Departamentas neturi pareigos įrodinėti neiginius.
24.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisiškai, nes liko neatsakyta, ar Departamentas surinko visą aktualią informaciją apie kilmės valstybę, yra nepagrįstas. Departamentas informaciją surinko iš įvairių patikimų šaltinių (pvz., Europos prieglobsčio paramos biuro, tarptautinių žiniasklaidos priemonių ir kt.). Byloje pateikta ir surinkta informacija apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini) gentį. Pareiškėjas nepateikė nei įrodymų, nei svarių ir konkrečių argumentų, kurie patvirtintų, kad minėta tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija yra neteisinga, nebeaktuali ar neišsami. Nei Įstatymas, nei Aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas nepažeidė Įstatyme bei Apraše įtvirtintos pareigos iš įvairių patikimų šaltinių surinkti naujausią kilmės valstybės informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
25. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Departamento) 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 12PR-145 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimas), kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (Prašymas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo Prašymo tyrimą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, dėk to nelaikytina visiškai pagrįsta, ir nenustatęs kitų pagrindų nelaikyti Sprendimo teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, (i) pripažinęs pareiškėjo pasakojimą prieštaringą, neteisingai įvertino pareiškėjo apklausų metu išdėstytas pasakojimo detales, nes jas vertino atskirai, o ne visumoje, (ii) pripažinęs Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, jog Departamentas nesurinko naujausios ir aktualiausios, susijusios su pareiškėjo Prašymu informacijos apie kilmės valstybę, remdamasis išimtinai informacija iš interneto portalų, neįvertino, ar Departamento surinkta informacija atitinka Aprašo 115, 167 ir 168 punktus.
28. Prieš pereidama prie ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Prašyme nurodė, jog prašo prieglobsčio dėl geresnio gyvenimo nei (duomenys neskelbtini). Apklausų metu (2021 m. birželio 11 d. ir 2021 m. birželio 22 d.) pareiškėjas, tikslindamas Prašyme nurodytą priežastį, nurodė aplinkybes, susijusias su baime dėl savo gyvybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Prašymo negrindė tuo, jog Europoje siekia geresnio gyvenimo, nes kilmės valstybėje yra sudėtinga ekonominė padėtis ir pareiškėjas negali įsidarbinti dėl konflikto su (duomenys neskelbtini) genties nariu. Šių aplinkybių nenurodė ir apklausų metu. Atitinkamai Departamentas, vertindamas Prašymą, šių aplinkybių nevertino, dėl ko ir pirmosios instancijos teismas dėl jų vertinimo, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti negalėjo ir nepasisakė. Įvertinusi tai ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija aptartų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (žr. nutarties 22.2 p.) nevertina.
29. Pereidama prie ginčo esmės ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, apeliacinis teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų aišku, kad pareiškėjas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje išdėstyti motyvai dėl skundžiamo Sprendimo dalių, kuriomis pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Todėl teisėjų kolegija, kaip minėta, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nevertins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje išdėstyti motyvai dėl skundžiamo Sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pavesti Tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
30. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su įrodymų vertinimu.
31. ABTĮ 56 straipsnyje išdėstytos pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės: įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, yra pasisakęs, kad nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, vertinti įrodymus yra teismo, o ne proceso šalių prerogatyva. Siekiant įsitikinti egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (žr., pvz., 2003 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-557/2003). Bylos įrodymus vertina teismas ir nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).
33. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 83 straipsnyje nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo: „Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.“ (2 d.).
34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Departamentas visapusiškai išanalizavo pareiškėjo Prašymą, neįvertino, ar Departamentas surinko aktualiausią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, nepatikrinęs, ar jo surinkta informacija apie kilmės valstybę atitinka Aprašo 115, 167 ir 168 punktus.
35. Aprašo 115.1 punkte nustatyta, kad, surinkęs Aprašo 99, 101, 102 ir 114 punktuose nurodytą informaciją, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Aprašo 168 punkte nustatyta, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas, be kita ko, Aprašo 115 punkte nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis ES gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad minėtos pažymos rengimas nėra privalomas ir priklauso Departamento diskrecijai (žr., pvz., 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo Prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą dėl konflikto su (duomenys neskelbtini) genties nariu, surinko medžiagą apie (duomenys neskelbtini) gentį, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. pateikiama informacija, kitais 2018–2020 m. duomenimis, surinko informaciją, kurią išdėstė Sprendime, apie kilmės valstybę. Pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo skundo argumentų pagrindu nekilo jokių abejonių dėl Departamento surinktos informacijos neatitikimo Aprašo reikalavimams, nes teismas konstatavo, kad Departamentas surinko visą aktualią informaciją, susijusią su paties pareiškėjo nurodytomis priežastimis. Tokių abejonių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nekyla ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taikė Aprašo 115 punktą ir, kaip nustatyta, nenustatė pagrindų abejoti Departamento surinktos informacijos aktualumu ir naujumu. Nei Įstatymas, nei Aprašas nedraudžia Departamentui rinkti informaciją apie kilmės valstybę, naudojantis interneto portalais. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Departamentas rėmėsi iš esmės iš interneto portalų gauta informacija, savaime nereiškia, kad Departamentas netinkamai atliko pareiškėjo Prašymo tyrimą. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, Departamentui suteikta plati diskrecija spręsti, kokią informaciją apie kilmės valstybę rinkti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų ir nepateikia juos patvirtinančių duomenų, kurie pagrįstų, kad Departamento surinkta informacija neatitinka Apraše įtvirtintų aktualumo ir naujumo kriterijų.
37. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas Prašyme nurodytą priežastį, kodėl prašo prieglobsčio, grindė aplinkybėmis dėl jo gyvybei keliančio pavojaus.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, Sprendimo turinį ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, neturi pagrindo byloje pareiškėjo pasakojimą vertinti kitaip nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti Departamento padaryta išvada, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas dažnai keitė savo pasakojimo detales ir identifikuotų netikslumų nepašalino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad aplinkybė, jog pareiškėjas keitė pasakojimo detales, nepatvirtina jo pasakojimo nenuoseklumo, nedetalumo ir neišsamumo. Priešingai nei pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtina, kad teismas, tikrindamas Departamento išvadą dėl pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumo, nedetalumo ir neišsamumo, aplinkybes, kurias nustatė Departamentas ir kurias nurodė pareiškėjas skunde, vertino ne izoliuotai viena nuo kitos, o kartu, suformuodamas bendrą išvadą dėl viso pasakojimo, o ne dėl jo vieno epizodo dėl muštynių, kurių metu buvo panaudotas pistoletas.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir dėl to padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (žr. nutarties 22.1 p.), kaip nekeliantys jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, ir kiti deklaratyvūs argumentai (žr. nutarties 22.3 p.), atmetami kaip nepagrįsti.
41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Sprendimas apeliacine tvarka patikrinta apimtimi yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.