- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-575-3526-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 28 d. I. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. rugpjūčio 28 d., 10.40 val., vairuodama automobilį nepraleido pėsčiojo, įžengusio į jos važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Tuo I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 37 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu I. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 100 litų baudą.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. į Instituciją kreipėsi J. D., kuri paaiškino, kad buvo sužalota 2009 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio metu ir jai nustatytas kairiojo peties ir kairės pusės šlaunies sumušimus. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (toliau – ir Institutas) specialistui 2009 m. rugsėjo 2 d. buvo paskirta užduotis atlikti J. D. kūno tyrimą. Gautoje 2009 m. lapkričio 6 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4281/09(01) nurodyta, kad J. D. kūno sužalojimai buvo padaryti prieš kreipiantis į gydymo įstaigą ir nustatytus sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Institucija paaiškino, kad įvertinus surinktus duomenis, I. R. veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Kadangi I. R. yra patraukta administracinėn atsakomybėn Institucijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu dėl administracinės teisės pažeidimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, jai negalima administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nepažeidus netraukimo atsakomybėn du kartus už tą pačią veiką principo. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėjo pakankamai duomenų apie J. D. padarytą sveikatos sutrikdymą, vadovavosi 2009 m. rugpjūčio 28 d. surinktais įrodymais, todėl I. R. už 2009 m. rugpjūčio 28 d. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo nubausta pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį. Konstatuoja, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi Institucijos skundą patenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir I. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad I. R. teismo posėdyje pripažino, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji J. D. kontaktavo su I. R. vairuojamu automobiliu. Pažymėjo, kad tokia aplinkybė egzistavo I. R. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 28 d. priimdamas skundžiamą nutarimą šių aplinkybių neįvertino. Priėjo prie išvados, kad Institucijos patrulio 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nurodė, kad dėl J. D. sveikatos sutrikdymo reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
III.
I. R. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Paaiškina, kad į eismo įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė J. D. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Tą pačią dieną, apie 13.35 val., iš šios ligoninės buvo gautas pranešimas, kad sužalojimų J. D. nekonstatuota. Mano, kad nagrinėjant bylą buvo atlikti visi veiksmai, nurodyti ATPK 280 straipsnyje, išsiaiškintos aplinkybės, nurodytos ATPK 284 straipsnyje. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalį ir pažymi, kad teismas nevertino jam išdėstytų aplinkybių. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-3374/2008, Nr. N575-4029/2008 ir mano, kad abejonė dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo Institucijai objektyviai turėjo iškilti jau 2009 m. rugpjūčio 31 d., tačiau Institucija nustatytu terminu skundo teismui nepateikė ir atliko su byla susijusius veiksmus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A8-746/2004, nurodo ATPK 256 straipsnio 3 dalį ir konstatuoja, kad Institucijos pareigūnė neturėjo teisės skirti užduoties Institutui, nes tuo metu jau buvo pabaigta administracinio teisės pažeidimo teisena, o įstatymas nenumato galimybės išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrus administracinę nuobaudą, toliau rinkti įrodymus. Pažymi, kad teismas, nurodęs ATPK 250 straipsnio 8 punktą, nenustatė, kad I. R. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prieš priimdamas ir spręsdamas iš esmės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl Institucijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. F525706 panaikinimo apygardos administracinis teismas atnaujino terminą skundui paduoti. Tai buvo padaryta teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 3 dalį, dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą, tačiau esant pareiškėjui palankiam sprendimui tokia teisė nėra numatyta atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata, kad ši teisė gali būti realizuota užbaigus nagrinėti administracinę bylą, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo išspręsta byla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. A502-221/2008). Apeliaciniame skunde gali būti išdėstomi argumentai, kodėl šių asmenų nuomone teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui ar jo daliai paduoti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas praleistą terminą skundui ar jo daliai paduoti atnaujino nesant svarbių priežasčių, administracinė byla ar jos dalis turi būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 6 p.). Nagrinėjamu atveju I. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui dėl Institucijos nutarimo panaikinimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymą patenkino ir atnaujino terminą skundui dėl Institucijos nutarimo panaikinimo paduoti. Apygardos administracinis teismas svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis laikė tai, jog Institucijai tik 2009 m. lapkričio 6 d. tapo žinoma, kad pažeidimas galimai turėjo būti kvalifikuotas pagal kitą ATPK straipsnį.
Apeliantė tvirtina, kad Institucijai abejonė objektyviai turėjo iškilti 2009 m. rugpjūčio 31 d., susipažinus su J. D. prašymu, su kuriuo buvo pateikta ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopija. Iš Institucijos pareigūnės 2009 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 12) matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.35 val., iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad J. D. sužalojimų nekonstatuota. 2009 m. rugpjūčio 31 d. J. D. prašymu kreipėsi į Instituciją, nurodydama, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologijos skyriuje jai buvo diagnozuotas kairės šlaunies, peties ir riešo sumušimas. Pateiktame paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape (b. l. 19) tikslus sveikatos sutrikdymo mastas nėra konstatuotas. Taigi, Institucija, turėdama prieštaringus duomenis, siekdama nustatyti įvykio aplinkybes ir išsiaiškinti, ar yra pagrindas kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, pagrįstai kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių. 2009 m. lapkričio 6 d. gavusi šios įstaigos specialisto išvadą (b. l. 25-26), kurioje konstatuota, jog J. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Institucija objektyviai ir nedelsiant kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu ir prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos administracinis teismas teisėtai priėmė Institucijos skundą ir nagrinėjo bylą.
ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). ATPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Apeliantės manymu, Institucija, po nutarimo jos atžvilgiu priėmimo, neturėjo teisės skirti užduoties tyrimo atlikimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Institucija nutarimo priėmimo metu neturėjo tokių duomenų, kurių pagrindu, vadovaudamasi ATPK 256 ir 277 straipsniais, pradėjo rinkti naujus įrodymus. Byloje nustatyta, kad J. D. kreipėsi į Instituciją jau priėmus nutarimą I. R. atžvilgiu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau Institucijai nutarimo priėmimo dieną nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos, todėl priimant nutarimą nebuvo vertintos, Institucijos pareigūnai teisėtai ir pagrįstai rinko įrodymus. Po Institucijos nutarimo priėmimo išaiškėjus naujoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis nutarimas yra naikintinas ir grąžintinas Institucijai, kad būtų tinkamai kvalifikuotas padarytas teisės pažeidimas.
Institucija savo prašymą pirmosios instancijos teismui, be kita ko, grindė ATPK 250 straipsnio 8 dalimi. Apeliantė teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ATPK 250 straipsnio 8 dalį, tačiau pažymėtina, kad apygardos administracinis teismas, nutartyje nurodydamas šią teisės normą, jokių išvadų ja vadovaudamasis nepriėjo, šios normos nurodymas nutarime neįtakojo pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams. I. R. pažeidimą galimai padarė 2009 m. rugpjūčio 28 d. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, kuriuo I. R. paskirta administracinė nuobauda, panaikintas apygardos administracinio teismo nutartimi. Kadangi ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
I. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo I. R. terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d.
Nutartis neskundžiama.