Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. T., gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. skirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 05 12 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams, o būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-12-18 apie 06.15val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, sulaikymo metu jį sulaikančių policijos pareigūnų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio vvr. patruliui G. M. kumščiais bei alkūnėmis sudavė tris smūgius į krūtinę, rankas, tris kartus įspyrė jam į šoną, spirdamas pataikė į prie šono segėtą tarnybinį dujų balionėlio dėklą ir jį sulaužė, šešis kartus įspyrė Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyr. patruliui R. S..

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 286 str. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad A. T. įvykdė tyčinį nusikaltimą, kuris nors ir nepriskiriamas sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra nesunkus, tačiau juo buvo pasipriešinta policijos pareigūnams, pavartotas fizinis smurtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas net septynis kartus, skundžiamu nuosprendžiu A. T. nuteistas aštuntą kartą. Praeityje A. T. teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, šiuo metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Be to, šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vengdamas ją atlikti. Tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, išvadų dėl savo neigiamo elgesio nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, remiantis LR BK 27 str.1 d. A. T. yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi ir pagrįstai šią aplinkybę laikė atsakomybę švelninančia aplinkybe, taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdytas neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir netgi artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, todėl įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija spendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kadangi nuteistasis įvykdė nusikaltimą neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d. ir skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su 2006-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas prie ankstesniu nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjo tik 3 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl įvertinusi padarytos veikos pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, jo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis tikrai turi mažametį sūnų, kad jis yra skunde minimo vaiko tėvas ir kad prisideda auginant sūnų. Be to, akivaizdu, kad net ir sūnaus turėjimas nuteistojo nesulaikė nuo tyčinio nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas. Įvertinus jauną amžių ir tai, kad šis yra 8 teistumas ir ketvirtas teistumas per paskutinius vienerius metus, vaiko turėjimas nesudaro pagrindo tikėti, kad skyrus švelnesnę bausmę, būtų pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė teisingą bausmę, bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.