- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-731-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03958-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A.
- Suinteresuotas asmuo
- B., viešajai įstaigai Psichikos sveikatos priežiūros centrui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius, "Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius"
- Išvadą teikia
- Klaipėdos psichikos sveikatos priežiūros centras
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.14.8.8Atsisakymas priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos A. pareiškimo suinteresuotiems asmenims B., viešajai įstaigai Psichikos sveikatos priežiūros centrui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas pareiškėjos A. pareiškimas dėl močiutės B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globos ir turto administravimo jai nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B., viešajai įstaigai Psichikos sveikatos priežiūros centrui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
2.1. Teismas nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalyje, Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prašymą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje gali paduoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija, prokuroras. Teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
2.2. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo padavė asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, B. anūkė A., kuri, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus pareiškime nurodomas faktines aplinkybes, nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
2.3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl atsisakė priimti pareiškimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pareiškėja nurodo, jog yra B. anūkė, po savo mamos mirties kartu su tėvu liko gyventi (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjos mama yra mirusi, ji kaip asmeninių neturtinių mamos teisių perėmėja ir senelės įpėdinė pagal testamentą turi teisę kreiptis į teismą dėl senelės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.
3.2. Pažymi, jog mama sirgo (duomenys neskelbtini), jos metu senelė perrašė testamentą anūkei, todėl mirus pareiškėjos mamai niekam iš pareiškime išvardytų asmenų nebebuvo tikslo kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Viskas pareiškėjos šeimoje jau išspręsta, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pakartotinai atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
3.3. Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, turėjo išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus – medicinos pažymėjimo ir gimimo įrašo kopiją. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.
6. Šioje byloje pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims B., viešajai įstaigai Psichikos sveikatos priežiūros centrui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo padavė asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, B. anūkė A., kuri nepatenka į asmenų ratą, turinčių teisę kreiptis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, taigi teismas padarė išvadą, jog pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl pareiškimą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes ji yra mirusios mamos, kuri buvo prašomo pripažinti neveiksniu asmens duktė, teisėjų perėmėja, taigi, pareiškėjos nuomone, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo priimti pareiškimą.
9. Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje gali paduoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija, prokuroras. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi nurodytose CPK ir CK normose aiškiai apibrėžtas ratas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Įstatymuose numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, ir nurodytos normos negali būti aiškinamos plečiamai.
10. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, jog prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamu atveju padavė prašomo pripažinti neveiksniu asmens anūkė, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja nepatenka į ratą asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.
11. 10 nutarties punkte nurodytos išvados nepaneigia ir tai, jog pareiškėja, kaip nurodo ji pati, yra prašomo pripažinti neveiksniu asmens dukters teisių perėmėja. Pagal CK 5.1 straipsnį, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis). Taigi asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nėra paveldimos.
12. Įstatyme aiškiai apibrėžtas asmenų, galinčių kreiptis į teismą aptariamu klausimu, ratas, kuris sąlygotas santykių su asmeniu, pripažintinu neveiksniu, statuso, giminystės laipsnio (sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai) ar atliekamos socialinės, viešojo intereso gynimo funkcijos (globos (rūpybos) institucija, prokuroras), taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisė kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje kaip asmeninė neturtinė teisė, neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu, nepaveldėtina.
13. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog už pareiškimą 2022 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 47 Eur žyminio mokesčio.
14. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 dalį, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Be to, šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (6 dalis).
15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą žyminio mokesčio grąžinimo straipsnyje numatytais pagrindais klausimą išspręsti savo iniciatyva, nes pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis grąžinamas suinteresuoto asmens pareiškimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo savo iniciatyva neišsprendė, taigi suinteresuotas asmuo per įstatyme numatytą terminą gali pateikti teismui prašymą grąžinti už atsisakytą priimti pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį, ir šis prašymas bus išspręstas įstatyme numatyta tvarka.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškimas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.