- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- N-575-1100-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. ir R. P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnė 2008 m. kovo 19 d. V. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. D. nuo 2007 m. lapkričio 23 d. savavališkai užėmė valstybinę žemę apie 750 m² užtverdamas medine tvora 5 m. pločio bendro naudojimo kelią, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, bei užpylė žemių krūva, todėl A. M., R. P. K. ir kitų sklypų savininkai negali privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. nutarimu pradėtąją administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nesant V. D. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, įvykio.
Teismas nurodė, kad iš išanalizuotų teismo posėdyje proceso dalyvių paaiškinimų ir surinktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovės pateiktoje žemėtvarkos projekto ištraukoje, kurioje pažymėtas kelias neaišku kokiais teisiniais pagrindais ir kaip suformuotas tarp žemės sklypų esantis bendro naudojimo kelias. V. D. žemės sklype ar tarp pastarojo ir kitų savininkų sklypų nėra servitutinio kelio, kuris normatyviniais aktais nustatyta tvarka būtų suprojektuotas, suformuotas natūroje riboženkliais, koordinatėmis, atžymėtas žemės plane ir įteisintas kaip valstybinė žemė nekilnojamojo turto registro rejestre. Teismas nurodė, kad jeigu nėra kelio, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, tai jis nebuvo savavališkai užimtas. V. D. jo žemės sklype išvažinėtą kelią aptvėrė ir pastatė savadarbį kelio ženklą draudžiantį įvažiavimą ir tokie veiksmai, nors ir trukdė kitiems žemės savininkams naudotis jų žemės sklypais, tačiau nesudaro pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, o būtent savavališko valstybinės žemės užėmimo, įvykio. Teismas konstatavo, kad bylos nukentėjusieji ar kiti suinteresuoti asmenys gali civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savininkų žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ar į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl servitutinio kelio suformavimo, kuriuo galima naudotis privažiuojant ar prieinant prie savininkų žemės sklypų.
III.
A. M. ir R. P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir paskirti V. D. administracinę nuobaudą.
Nurodo, jog tai, kad ginčo sklypas yra servitutinis kelias (valstybinis kelias) įrodo šie teismui pateikti dokumentai: 1) Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka (b. l. 7); 2) Z. Š. žemės sklypo abriso kopija (b. l. 22), kurioje nurodyta, jog tarp žemės sklypo Nr. 718 (priklausančio V. D.) ir žemės sklypo Nr. 115 (priklausančiam Z. Š.) yra servitutinis kelias; 3) V. D. žemės sklypo abriso kopija (b. l. 17), kurioje nurodyta, jog tarp sklypo Nr. 718(2) ir sklypo Nr. 115 nurodytas kelias; 4) V. D. žemės sklypo plano kopija, kurioje nurodyta, jog tarp sklypo projektinis numeris 718-2 ir sklypo projektinis numeris 115 suprojektuotas kelias. Pažymi, kad teismo nutarime nurodyta, jog V. D. aptvėrė jo žemės sklype įvažinėtą kelią ir kelyje sustūmė dirvožemį į krūvą, tačiau į vietą atvykusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija nustatė, jog tai ir yra servitutinis kelias.
V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjų nurodyti dokumentai tik patirtina faktinę aplinkybę, jog tarp dviejų žemės sklypų turėjo (galėjo) būti suprojektuotas servitutinis kelias, tačiau natūroje toks kelias tarp dviejų žemės sklypų neatžymėtas. Tai įrodo, kad kelias niekuomet nebuvo projektuojamas V. D. žemės sklype, šiam sklypui nenumatyti servitutai. Pažymi, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. 44 nurodyta, kad 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, esantis tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. D. ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. R., užtvertas. Nurodo, kad V. D. nuosavybės teise priklauso 3,10 ha žemės sklypas, kuris perduotas jo nuosavybėn vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 2.5-41-20273. Nurodo, kad teismui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai pateikė žemėtvarkos projekto ištrauką, kurioje pažymėtas kelias, tačiau teismui nepateiktas nei vienas prie žemėtvarkos projekto privalomas priedas, įtvirtinantis kelių tinklą kadastrinėje vietovėje. Nurodo, kad ištraukoje iš žemėtvarkos projekto taip pažymėtas kelias yra vienintelis, nors privažiavimas, vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, turi būti numatytas prie kiekvieno žemės sklypo ne po to, kai grąžinti žemės sklypai, o tuomet, kai jie projektuojami, todėl manytina, kad projekto patvirtinimo metu keliai visai nebuvo numatyti. Nurodo, kad visuomeninio naudojimo kelias tarp V. D. ir G. R. priklausančio sklypo turėjo būti atžymėtas ne tik projekte, tačiau suformuotas ir natūroje. Pažymi, kad Žemėtvarkos skyriaus teiginys, kad į V. D. žemės sklypo plotą neįskaičiuotas kelias turėtų būti jam priklausančiame sklype arba suformuotas V. D. sklypo sąskaita kaip paklaida atliekant kadastrinius matavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad L. B. įmonė „Arlitanus“ atliko V. D. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribos, pažymėtos riboženkliais, atitinka abrise numatytas išorines sklypo ribas. Pažymi, kad žemės sklypo planas, vadovaujantis žemėtvarkos projektu, žemėtvarkos skyriaus buvo patvirtintas 2005 m. rugsėjo 14 d., registruotas VĮ Registrų centro kadastro duomenų bazėje, atsižvelgiant į riboženklius, sklypo ribos niekada nesikeitė, sklypo ribose jokio servitutinio ar neservitutinio, valstybinio kelio nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis).
Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Iš byloje esančios medžiagos, V. D. ir jo atstovės, A. M. atstovo, R. P. K. parodymų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad tarp šių asmenų vyksta turtinis ginčas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo. Teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, V. D. supratimas apie jo subjektines teises į žemės sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. Nukentėjusieji A. M. ir R. P. K. apeliaciniame skunde teigia, kad V. D. užėmė valstybinę žemę, bet nepateikė V. D. tyčios įrodymų ir nenuginčijo teismo, priėmusio nutarimą nutraukti bylą dėl to, kad neįrodyta, jog V. D. savavališkai užėmė valstybinę žemę.
Todėl teismas vertina, kad šioje byloje nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjo tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad V. D., aiškiai suprasdamas, kad jo užtvertas kelias yra valstybei priklausantis bendro naudojimo kelias ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinei priklausantį kelią. Įvertinus šias aplinkybes kiti V. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtini.
ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. ir R. P. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.