- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-190/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita”
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2083-41/05 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Širdies chirurgijos centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas LUAB „Širdies chirurgijos centras“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kardiolita“ 16 789,14 Lt skolos iš bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 4-11; toliau tekste - Sutartis) atsakovas iš ieškovo nupirko pastatą esantį Laivės pr. 64a, Vilniuje. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti visus pastato mokesčius susijusius su įsigytu pastatu. 2003 m. birželio 18 d. Panaudos sutartimi (b.l. 12-21; toliau tekste – Panaudos sutartis) atsakovas perdavė pastatą ir įrangą, esančius Laisvės per. 64a, Vilniuje, ieškovui ir ieškovas įsipareigojo mokėti visus mokesčius susijusius su pastato eksploatacija. Pagal Panaudos sutarties 13.2 punktą Panaudos sutarties pasibaigimas susietas su sąlyga – iki atsakovas gaus licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Atsakovas licenciją gavo 2003 m. rugpjūčio 19 d., todėl nuo šio datos visus mokesčius privalėjo mokėti atsakovas. Kadangi ieškovas nepagrįstai yra apmokėjęs sąskaitas gautas už veiklą po 2003 m. rugpjūčio 19 d., todėl iš atsakovo priteistini ieškovo sumokėti eksploataciniai mokesčiai - 16 789,14 Lt, tame tarpe 1 306,61 Lt UAB „Vilniaus vandenys“ už sunaudotą vandenį. Atsakovas geranoriškai skolos neapmoka, todėl skola priteistina teisminiu keliu. Teismo posėdžio metu ieškovas 1 306,61 Lt reikalavimo atsisakė.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Kardiolita“ 15 504,73 Lt skolos, o civilinę bylą Nr. 2-2083-41/05 ieškovo reikalavimo dalyje dėl 1 306,61 Lt priteisimo nutraukė bei priteisė iš atsakovo 481,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendime nustatė, kad Sutartimi ieškovas perleido ir aktu perdavė atsakovui pastatą esantį Laisvės per. 64a, Vilniuje. Sutarties 4.2 punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo mokėti visus pastato eksploatacijos ir kitus mokesčius. Tą pačią dieną ieškovas ir atsakovas sudarė Panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui neatlygintinai naudotis turtą – orgtechniką, patalpas esančias Laisvės per. 64a, Vilniuje, telefonus ir kitą įrangą. Panaudos sutarties terminas apibrėžtas sąlyga – iki atsakovas gaus licenciją verstis medicinos veikla. Teismas nustatė, kad atsakovas licenciją verstis medicinos veikla gavo 2003 m. rugpjūčio 19 d., todėl šią dieną ir baigėsi Panaudos sutarties galiojimas. Panaudos sutarties 14.1 punktu šalys imperatyviai sutarė, jog Panaudos sutarties pakeitimai bus laikomi galiojančiais tik jei įforminti Panaudos sutartyje sutarta tvarka. Atsakovo teiginius, neva Panaudos sutarties pratęsimas buvo suderintas telefonu, teismas atmetė, nes jie neatitinka Panaudos sutartyje imperatyviai sutartų sutarties pakeitimų formos reikalavimų. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad Panaudos sutartis pasibaigė 2003 m. rugpjūčio 19 d. ir niekas nenorėjo jos pratęsinėti. Atsakovo teiginius, kad ieškovo pacientų išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog pasibaigus Panaudos sutarčiai ieškovas naudojosi suteiktomis patalpomis, teismas atmetė motyvuodamas, jog šie įrodymai nepatvirtina, kad atitinkamus pacientus gydė ieškovas ir būtent atsakovui priklausančiose patalpose, tuo labiau, jog išrašuose gydanti įstaiga yra nurodytas atsakovas. Atsakovo argumentus dėl Panaudos sutarties galiojimo, nes neva ieškovas neperdavė patalpų pagal turto grąžinimo aktą, kaip to reikalauja Panaudos sutarties 3.3 punktas, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog perduodant patalpas ieškovui nebuvo pasirašytas perdavimo aktas, kaip to reikalauja Panaudos sutarties 3.1 punktas, todėl akto nebuvimas nėra reikšminga aplinkybė. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo daryti išvados, jog Panaudos sutarties terminas buvo pratęstas po 2003 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl 1 306,61 Lt priteisimo ir teismas šį atsisakymą priėmė. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas: 2003 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą 172,08 Lt sumai UAB „Bitė GSM“; 2003 m. rugsėjo 16 d. sąskaita 8 334,65 Lt sumai UAB „Omnitel“; 2003 m. spalio 6 d. sąskaitą 14 180,19 Lt sumai AB „Lietuvos telekomas“; 2003 m. spalio 14 d. sąskaita 20 Lt sumai UAB „Bitė GSM“. Atsakovas pripažino 6 978 Lt skolą UAB „Lietuvos telekomas“ ir 20 Lt skolą UAB „Bitė GSM“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Panaudos sutartis pasibaigė 2003 m. rugpjūčio 19 d. ir ji nebuvo pratęsta, nusprendė, kad po minėtos datos atsiradusius komunalinius mokesčius turėjo mokėti patalpų savininkas, t.y. atsakovas. Todėl iš atsakovo priteisė 15 504,73 Lt ieškovo sumokėtus mokesčius. Proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Kardiolita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Iš paciento išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2003 m. rugsėjo 2 d. gydė ir hospitalizavo pacientą, t.y. naudojosi patalpomis, gavo naudą, todėl ir turi mokėti komunalinius mokesčius. Po 2003 m. rugsėjo 2 d. patalpas eksploatavo atsakovas, todėl teismas nepagrįstai 8 506,73 Lt sumą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2003 m. rugsėjo 2 d., priteisė iš atsakovo. Atsakovas gavo licenciją užsiimti sveikatos priežiūros veikla, tačiau negalėjo tą pačią dieną pradėti teikti paslaugų. Ieškovas ir atsakovas žodžiu sutarė pratęsti Panaudos sutarties terminą iki 2003 m. rugsėjo 2 d. Panaudos sutarties terminas trumpesnis nei vieneri metai, todėl sutartis nebūtinai turėjo būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas faktiškai naudojosi patalpomis, todėl laikytina, kad atsakovas sutiko žodine sutartimi pratęsti panaudos santykius iki 2003 m. rugsėjo 2 d. Teismas turėjo vadovautis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi ir konstatuoti, kad ieškovas neturi teisės remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi reikalaujančia, kad sutartis negali būti nutraukta kitu būdu nei rašytinė sutartis. Turto grąžinimas nebuvo įformintas turto grąžinimo aktu. Ši aplinkybė patvirtina žodinio susitarimo faktą. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovas faktiškai naudojosi patalpomis, todėl ieškovas turi mokėti eksploatacinius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Šalių teisiniai santykiai nustatyti Sutartimi bei tą pačią dieną sudaryta Panaudos sutartimi. Pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti visus pastato eksploatacijos ir kitus mokesčius. Pagal Panaudos sutarties 13.2 punktą Panaudos sutartis galioja iki panaudos termino pabaigos, o panaudos terminas nustatytas iki atsakovas gaus licenciją verstis medicinos veikla (Panaudos sutarties 1.2.12 p.; b.l. 12-21). Atsakovas licenciją verstis medicinos veikla gavo 2003 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 22-23), todėl šią dieną ir baigėsi Panaudos sutarties galiojimas. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Panaudos sutarties galiojimo terminą šalys siejo būtent su licencijos gavimo data, o ne su atsakovo faktine galimybe pradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl aplinkybė, kad atsakovas gavo licenciją užsiimti sveikatos priežiūros veikla, tačiau negalėjo tą pačią dieną pradėti teikti paslaugų, nekeičia sutartų Panaudos sutarties pasibaigimo sąlygų. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Panaudos sutarties galiojimas pasibaigė 2003 m. rugpjūčio 19 d.
Pagal Panaudos sutarties 14.1 punktą šalys sutarė, jog Panaudos sutarties pakeitimai bus laikomi galiojančiais tik jei įforminti Panaudos sutartyje sutarta tvarka. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė šalių sutartomis sąlygomis patvirtintų Panaudos sutarties pakeitimų, t.y. tinkamais įrodymais neįrodė, kad šalys susitarė pakeisti Panaudos sutarties sąlygas.
Apelianto teigimu šalys žodžiu sutarė pratęsti Panaudos sutarties terminą iki 2003 m. rugsėjo 2 d. ir dėl to, kad Panaudos sutarties terminas trumpesnis nei vieneri metai, todėl sutartis nebūtinai turėjo būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Tačiau, atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalys sudarė naują Panaudos sutartį laikotarpiui nuo 2003 m. rugpjūčio 19 d. iki rugsėjo 2 d., o to, kaip minėta, Panaudos sutarties pratęsimo tinkamais įrodymais neįrodė. Ta aplinkybė, kad turto grąžinimas nebuvo įformintas turto grąžinimo aktu, neįrodo Panaudos sutarties pakeitimo ar pratęsimo.
Atsakovo teiginius, kad ieškovo pacientų išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog pasibaigus Panaudos sutarčiai ieškovas naudojosi suteiktomis patalpomis, pirmosios instancijos teismas atmetė teisingai. Iš apeliantų paaiškinimų matyti, kad šioje gydymo įstaigoje iš viso yra 21 palata ir 42 lovos pacientams. Apeliantas teigė (b.l. 47-51), kad po 2003 m. rugpjūčio 19 d. buvo gydomi trys ieškovo pacientai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad atitinkamus pacientus gydė ieškovas ir atsakovas, kaip gydanti įstaiga nurodytas atsakovas, nėra duomenų, kad už jų gydymą pinigus gavo ieškovas. Apeliantas pripažino, kad ginčo laikotarpiu buvo gydoma 12-15 ligonių (b.l. 103), t.y. apeliantas gydė žymiai daugiau ligonių nei ieškovas, todėl akivaizdu, jog padarė žymiai daugiau eksploatacinių išlaidų. Ieškovo gydytų pacientų skaičius sudaro labai nedidelį visų gydymo įstaigos pacientų kiekį. Pagal Panaudos sutartį, Panaudos sutarties dalykas, t.y. esminė sutarties sąlyga ir jos tikslas, buvo susitarimas, kad atsakovas suteikia ieškovui visą Turtą (orgtechnika, patalpomis, telefonais ir kita įranga, Panaudos sutarties 1.2.22 p.) neatlygintinai naudotis, o ieškovas įgijo pareigą mokėti visus eksploatacinius mokesčius, t.y. ieškovo Turto naudojimosi apimtis atitiko ieškovo išlaidų padengimo apimtį. Taigi, Panaudos sutartimi šalys sutarė, kad ieškovas padengs tiek išlaidų, kiek padarys naudodamasis Turtu. Aplinkybė, kad pagrindine Turto dalimi pradėjo naudotis pats atsakovas, o ieškovas naudojosi nedidele Turto dalimi rodo, jog nebeliko Panaudos sutarties dalyko ir tikslo. Apelianto teiginys, kad ieškovas, besinaudojantis nedidele Turto dalimi apmokėtų atsakovo padarytas eksploatacines išlaidas rodo, kad tarp šalių iš esmės susiklostė visai kiti teisiniai santykiai, nei buvo sutarti Panaudos sutartimi, t.y. patvirtina aplinkybę, jog Panaudos sutartis pasibaigė. Be to, reikalavimas mokėti už išlaidas, kurias padarė atsakovas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, apelianto teiginys, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas faktiškai toliau naudojosi patalpomis, todėl atsakovas sutiko žodine sutartimi pratęsti panaudos santykius iki 2003 m. rugsėjo 2 d. nepagrįstas, nes neparemtas įrodymais (CPK 178 str.).
Pasibaigus Panaudos sutarčiai, pasibaigė ieškovo pareiga mokėti už eksploatacines paslaugas, todėl atsakovas turėjo pareigą pats sumokėti už paslaugas. Ieškovas sumokėdamas už atsakovą pastato eksploatacines išlaidas patyrė nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Kardiolita“ priteistinos 6 Lt (b.l. 100) išlaidos valstybei susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kardiolita“ valstybei 6 Lt (šešis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.