Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2019 m. birželio 6 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė ir suspaudė sugyventinės J. N. mažamečiui sūnui S. N., g. (duomenys neskelbtini), už kaklo bei pakėlė į viršų, vieną kartą ranka sudavė jam per veidą ir vieną kartą įspyrė į dešinę koją, tuo padarydamas poodinė kraujosruvą kairio peties srityje, kaklo-sprando srities suspaudimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam S. N. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis, 2019 m. lapkričio 27 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl mokykloje įjungtos priešgaisrinės signalizacijos, tyčia ranka sudavė sugyventinės J. N. mažamečiui sūnui S. N., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą per veidą, tuo šiais veiksmais S. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. N. kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-06-06 apie 08.30 val. jis iš savo sugyventinės J. gavo žinutę, kad ji mokykloje nesusitvarko su savo sūnumi S., jis jos neklauso ir jai pamokose daro gėdą. J. pamokose visą laiką būna kartu su savo sūnumi, kadangi mokykloje jis neklauso mokytojų, trukdo vesti pamokas, todėl jie patys nusprendė, kad sugyventinė bus su juo mokykloje. Kai J. parašė žinutę, kad S. neklauso, jis atvažiavo į mokyklą, nuėjo į S. klasę ir paprašė jo išeiti pasikalbėti. S. nepakluso ir pradėjo bėgti. Jį sunervino toks pastovus S. elgesys, visų aplinkinių skundai, todėl pasivijęs S. 3-iojo aukšto koridoriuje, pakėlė jį už pečių ir nusinešė koridoriumi, prie laiptų. Kai S. buvo suėmęs už pečių, galėjo sugriebti ir kaklą ir vieną kartą ranka jam sudavė per veidą, vieną kartą spyrė į užpakalį. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad toks elgesys sukėlė jam skausmą. Dėl šio įvykio jis atsiprašė, susitaikė.

2019 m. lapkričio mėnesį, dienos ir valandos nepamena, vakare, namuose, jis su sugyventine ir jos sūnumi S. aptarinėjo jo elgesį mokykloje, kur jis įjungė apsaugos signalizaciją. Jie S. stengiasi paaiškinti, kad taip elgtis yra negerai. Dėl S. elgesio nuolat iš mokyklos gauna nusiskundimų. Jam trūko kantrybė ir jis paėmęs S. už rankos nuvedė jį į jo kambarį. Po to išsitraukė iš kelnių diržą norėdamas vaiką pagąsdinti, diržu užsimojęs nebuvo ir vaikui suduoti neketino. Išeidamas iš kambario nesusivaldė, nes pyko dėl jo tokio elgesio mokykloje, todėl 1 kartą delnu sudavė S. per veidą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. (2 tomas, b. l. 46-49)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimtas ir apžiūrėtas CD diskas, kuriame fiksuotas vaizdo ir garso įrašas atvykus pareigūnams į mokyklą ir kalbant su mokiniu kas atsitiko, kuomet vaikas pasakoja apie jo atžvilgiu naudotą smurtą. (1 tomas, b. l. 48-61).

Nukentėjusiojo S. N. atstovu pagal įstatymą pripažinta VTAS atstovė D. D. (1 tomas, b. l. 65-66).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad S. N. nurodė, kad Kėdainiuose gyvena su mama ir sese, kuriai 14 metų. Su seserimi sutaria gerai, o su mama nelabai, jie pykstasi dėl mokykloje gautų pastabų. Prieš jo sumušimą, kartu gyveno mamos draugas A. N. Jis kartu gyveno apie dvejus metus. Su mamos draugu jis nesutaria, kadangi jis dažnai barasi. Jis mokosi (duomenys neskelbtini). Jo mama kartu su juo visą dieną būna mokykloje, dėl jo negero elgesio. S. N. nurodė, kad mama parašė žinutę savo draugui, kad jis blogai elgiasi. Mamos sugyventinis atėjo į mokyklą, jį pasišaukė iš klasės ir nusivedė į koridorių, kur nėra kamerų, paėmė už kaklo ir spausdamas kaklą pakėlė į viršų bei jį prispaudė prie sienos. Jam truputį trūko oro ir skaudėjo kaklą. Tuomet jį nuleido ant žemės, vieną katą ranka sudavė per veidą, vieną ar du kartus, tiksliai nepamena, įspyrė į kairę koją. Kai mamos draugas mušė, jam skaudėjo. Jis verkdamas nubėgo pas mokyklos socialinę darbuotoją ir pasakė, kad mamos draugas jį mušė. (1 tomas, b. l. 68)

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. N. konstatuota poodinė kraujosruva kairio peties srityje, kaklo - sprando srities suspaudimas, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. (1 tomas, b. l. 82)

Liudytoja J. N. parodė, kad 2019-06-06 08 val. su sūnumi S. N. atėjo į mokyklą dėl jo elgesio ir buvo kartu pirmoje pamokoje, kurioje sūnus nedirbo, neklausė, elgėsi neadekvačiai, todėl ji parašė žinutę sugyventiniui A. N. ir paprašė jo ateiti. Kai sugyventinis atėjo, S. bėgiojo po klasę, šis jį pagavo ir išsivedė į koridorių. Ji liko klasėje. Po 5 min. ją pasikvietė socialinė, kuri pasakė, kad pas ją verkdamas atbėgo S. ir pasakė, kad jį sumušė A. N. S. sakė, kad A. N. laiptinės koridoriuje suėmė jam už kaklo ir jį suspaudė, po to sudavė kelis kartus į galvos sritį bei 1 kartą spyrė į veidą, dėl ko jam skaudėjo. (1 tomas, b. l. 84-85 )

Liudytoja D. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra socialinė pedagogė. 2019-06-06 po 09.10 val. į jos kabinetą kūkčiodamas atėjo S. N. ir pasakė, kad jį sumušė patėvis. Ji klausė, ar mama yra, jis atsakė, kad ji sėdi pamokoje. Ji nuėjo į S. klasę ir išsikvietė jo mamą į savo kabinetą. Ji ją informavo, kad ji privalės apie minėtą įvykį informuoti mokyklos vadovybę ir policijos pareigūnus. S. mama pasakė, kad sūnus jos neklausė, todėl ji išsikvietė savo sugyventinį. Prašė S. parodyti, kur jam sudavė, jis atsakė, kad jam sudavė į šoną, parodė į kairį šoną, S. aiškino, kad patėvis jį nusivedė ten, kur mokykloje nėra kamerų ir sumušė. (1 tomas, b. l. 88-91)

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, b. l. 121-125).

Nukentėjusiojo S. N. atstovu pagal įstatymą pripažinta VTAS atstovė I. M. (1 tomas, b. l. 138-139). Išreikšta pozicija, kad ieškinys byloje nebus reiškiamas (1 tomas, b. l. 150)

Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad 2019-11-27 S. N. mokykloje kumščiu trenkė į priešgaisrinės apsaugos aliarmo mygtuką, kuris suveikė, todėl vaikas apie tai turėjo pranešti savo tėvams. S. nurodė, kad tos pačios dienos vakarą, namuose pasakė mamai, tuomet mamos sugyventinis A. N. sugriebė jam už rankos ir nusivedė į kambarį, kur delnu 1 kartą trenkė per veidą, jam skaudėjo. (1 tomas, b. l. 133-134)

Iš pranešimo matyti, kad S. N. papasakojo, kad lapkričio mėnesio pabaigoje, jis (duomenys neskelbtini) pertraukos metu įjungė priešgaisrinę signalizaciją, todėl mokytojai apie tai informavo jo mamą. Mama jam pasakė, kad apie tai jis pats turės pasakyti su ja gyvenančiam jo patėviui A. N. Tos pačios dienos vakare jis apie įvykusį incidentą papasakojo patėviui. Tai išgirdęs A. pradėjo jį vadinti "Daunu", "Atsilikėliu" ir iš savo kelnių išsivėręs diržą bandė juo jam suduoti, tačiau nepateikė. Po to, A. sugriebė jį už rankų ir pakėlęs nusinešė į jo kambarį, kur vieną kartą ranka sudavė per veidą. Smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau jam skaudėjo, todėl jis pradėjo verkti. Patėvis jo klausė, kodėl jis mokykloje yra toks "kietas", o namuose "myžnius". Tuo metu kai A. buvo išsiėmęs diržą mama tai matė ir sakė, jam, kad šis jo nemuštų, tačiau A. jį nusinešus į kitą kambarį mama jo negynė ir nesikišo. Po A. suduoto smūgio jo veidas buvo paraudęs, tačiau kitą dieną nieko nebesimatė. (1 tomas, b. l. 141-142)

Iš VšĮ Kėdainių ligoninės epikrizės matyti, kad 2019-11-28 vaikas buvo atvežtas VTAS dėl nesaugios aplinkos namuose, stacionarizuotas slaugai. Nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. mokykloje bėgdamas atsitrenkė į metalines duris ir susimušė kairiąją plaštaką, ant dešinės alkūnės nubrozdinimas, gyjantis, kitų sužalojimų nestebima. (2 tomas, b. l. 4)

Liudytoja J. N. parodė, kad 2019-11-27 jai būnant darbe, paskambino (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja ir pranešė, kad jos sūnus S. N. pertraukos tarp pamokų metu įjungė signalizaciją. Jai grįžtant iš darbo, paskambino S. ir paprašė jos nesakyti apie mokykloje įvykusį incidentą jos sugyventiniui A. N., nes jis jam apie tai nori pasakyti pats. Vakare visi trys susėdo prie stalo ir pasikalbėjo apie įvykusį incidentą S. iš pradžių pasakojo, kad signalizaciją jis įjungė netyčia, kai žaisdamas su kitais vaikais per ją sudavė ranka, tačiau po kurio laiko pripažino taip pasielgęs tyčia. Išklausę S. liepė jam eiti į savo kambarį ir pagalvoti apie tokį netinkamą savo elgesį. Teigia, kad A. ant vaiko nerėkė ir nenaudojo jokio fizinio smurto. Kitą dieną, apie 14 val. ji gavo pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuriame jie prašė jos su jais susisiekti, paskambinusi bendravo su vaiko teisių apsaugos specialiste, kuri pasakė, kad jos sūnus mokyklos socialinei darbuotojai pasakė, kad jos sugyventinis prieš jį naudojo smurtą, todėl jie paėmė jos sūnų ir jis buvo laikinai nuvežtas į ligoninę. (2 tomas, b. l. 11-13)

Liudytoja K. M. parodė, kad ji dirba Kauno apskr. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyriausiąja specialiste. 2019-11-28 jų tarnyboje buvo gautas (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės pranešimas, kad jų mokykloje besimokantis S. N. jai pasakė, kad patėvis prieš jį smurtavo. Tai sužinoję ji su kolege I. M. iš karto išvyko į mokyklą, kur bendravo su minėtu mažamečiu. Vaikas joms pasakė, kad 2019-11-27 jis mokykloje įjungė priešgaisrinę signalizaciją, todėl socialinė pedagogė jam nurodė apie įvykusį incidentą papasakoti tėvams. Vaiko teigimu, jam grįžus iš mokyklos ir apie incidentą papasakojus mamai J. N. ir patėviui A. N., šis jį sugriebė už rankos ir tempdamas į kitą kambarį vieną kartą ranka sudavė jam per veidą. Visa tai pasakodamas vaikas atrodė nusiminęs, verkė ir teigė, kad į namus nevažiuos, nes bijo patėvio smurto. Kadangi vaikas teigė bijantis būti namuose dėl galimo smurto, jis buvo paimtas iš mokyklos ir nuvežtas į Kėdainių ligoninę. ( 2 tomas, b. l. 23-26)

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko mažamečiui - panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (2 t., b. l. 96-98).

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), civilinio ieškinio nėra, neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuo 2018- 02-15 yra Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 77-78, 79-83, 84-85, 90, 93). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamų veikų padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, dirba, neteistas, nukentėjusieji pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nėra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant tik dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad du nusikaltimus kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš mažametį, kas leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam 2019 m. birželio 6 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 69-70).

Kaltinamajam 2019 m. gruodžio 12 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 72-73).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomas byloje (1 t., b. l. 61), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 6 d. nusikalstama veika), ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2019 m. lapkričio 27 d. nusikalstama veika), ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) MGL, tai yra 3000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 (keturiasdešimt) MGL, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme A. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kaltinamajam 2019 m. birželio 6 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.Kaltinamajam 2019 m. gruodžio 12 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti kaltinamajam kad: nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.