Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3817-725/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e1-3817-725/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36800-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3817-725/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36800-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 10 valandų visuomenės labui, iš viso – 20 valandų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2022 m. gruodžio 6 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val. 08 min. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - nukentėjusiajai seseriai Š. K., o būtent: du kartus tyčia trenkė dešinės rankos kumščiu Š. K. į kairę veido pusę, ties kairiu skruostikauliu.

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena anketiniuose duomenyse nurodytu adresu, kartu su savo seserimi Š. K. ir jos sugyventiniu J. D.. 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo savo namuose kartu su Š. ir jų mama D. K., kuri pas juos į svečius atvyko 2024 m. rugsėjo 18 d., Š. sugyventinis J. D. buvo išvykęs pas savo brolį, kiek žino, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Apie pietus, tiksliai laiko neprisimena, galėjo būti kažkur tarp 13 val. ir 15 val., jis išėjo iš namų ir nuėjo pas kaimyną, pas kurį truputį darbavosi, padėjo ūkio darbuose, vėliau pas jį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po keleto valandų, jis laiko tiksliai neprisimena, buvo jau stipriai išgėręs, tačiau gali būti, jog apie 19 val., grįžo namo, kuriuose buvo Š. K. ir jo mama D. K.. Jo mama su Š. sėdėjo virtuvėje, kiek prisimena taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, jos buvo dviese. Jam užėjus į virtuvės patalpą tarp jo ir Š. prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko jie su Š. pradėjo konfliktuoti, jis neprisimena, buvo stipriai išgėręs, tik prisimena, jog ji jį labai sunervavo ir jis tada priėjęs prie jos, kol ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, trenkė jai du kartus į veido sritį, su savo dešinės rankos kumščiu. Jo mama D. viską matė, kuri taip pat sėdėjo prie stalo virtuvėje. Tuo metu ji pradėjo stipriai šaukti ant jo kažką sakydama, jis neprisimena, ką konkrečiai ji sakė. Š. po jo smūgių jai į veidą toliau liko sėdėti ant kedės virtuvėje prie stalo. Matė, kaip ji tik užsidengė rankomis veidą. Tada jis tiesiog išėjo iš namų ir nuėjo pas kaimyną, pas kurį toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Namo grįžo tik kitą dieną, tada jam mama pasakė, jog po jo tokių veiksmų prieš Š., buvo iškviesta policija. Nori pasakyti, jog jis labai gailisi dėl to ką padarė savo sesei Š.. Buvo stipriai išgėręs ir nesupranta kodėl reikėjo naudoti fizinį smurtą prieš savo sesę. Jie su Š. šiaip gerai sutaria, kartais būna tarp jų konfliktų, tačiau po visų kivirčų visą laiką susitaiko. Labai gailisi, jog mamos akivaizdoje sumušė savo sesę Š..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji Š. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena anketiniuose duomenyse nurodytu adresu kartu su savo sugyventiniu J. D. ir savo broliu M. K.. 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo savo namuose, kuriuose buvo su savo mama D. K., kuri buvo atvykus pas ją į svečius 2024 m. rugsėjo 18 d., jos sugyventinis J. buvo išvažiavęs pas brolį, kuriam padėjo dirbti prie ūkio, tame pačiame (duomenys neskelbtini). Jos brolis M. taip pat buvo namuose, tačiau apie 17 val. išėjo iš namų, kaip ji suprato, pas kaimyną ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose liko dviese su mama. Būdamos virtuvės patalpoje, ji su mama D. sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. grįžo M. ir atėjęs į virtuvės patalpą, kurioje buvo ji su mama, M. pradėjo agresyviai elgtis, tarp jos ir M. kilo žodinis konfliktas. Ji jam pradėjo sakyti ko jis čia atėjo ir panašiai, o tai M. labai nepatiko ir jis savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai du kartus į veido sritį, į kairę veido pusę, pajuto stiprų skausmą ties kairiu skruostikauliu. Tuo metu ji sėdėjo prie stalo ant kėdės, kai M. jai du kartus trenkė savo dešinės rankos kumščiu. Jos mama tuo metu taip pat sėdėjo prie stalo ant kėdės, rėkdama ant M. bandė jį taip sustabdyti nuo fizinio smurto prieš ją. M. trenkęs du kartus jai į veidą, apsisuko ir išėjo iš namų. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Greitosios pagalbos atsisakė, kadangi jokio kraujo nebuvo, juto tik skausmą skruostikaulyje, tad jai greitosios nereikėjo. Kai policija atvažiavo, M. namuose nerado, po įvykio ji iki šiol nematė M., jisai namo nebuvo grįžęs. Nori pasakyti, jog su broliu šiaip sutaria gerai, tačiau, kai jis išgeria tampa agresyvus, tada dažna tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Tai ne pirmas kartas, kai yra kviečiama policija, dėl jų su broliu konfliktų. Yra kviesta policija dėl to, jog M. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Nori pasakyti, jog civilinio ieškinio neteiks ir į valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų nevažiuos.

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. nuvažiavo į svečius pas savo dukrą Š. ir sūnų M., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jie gyvena gyvenamajame name, kuriame kartu dar gyvena ir Š. sugyventinis J.. 2024 m. rugsėjo 19 d., būdama pas savo dukrą Š. K., (duomenys neskelbtini), su dukra kartu sėdėjo gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ir kalbėjosi. Tuo metu namuose nebuvo J., kuris dirbo pas savo brolį tame pačiame (duomenys neskelbtini), namuose buvo M., tačiau jis apie 15.30 val., tiksliai laiko neprisimena, išėjo iš namų, kaip ji suprato, pas kaimynus ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose liko dviese su dukra Š.. Jos toliau sėdėjo virtuvės patalpoje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val., tiksliai laiko neprisimena, negali pasakyti, į namus grįžo M., matėsi, jog jis akivaizdžiai atrodė išgėręs. Atėjo jis tada į virtuvės patalpą ir pradėjo agresyviai elgtis. Tarp Š. ir M. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko konkrečiai, ji nežino, jie tiesiog pradėjo vienas kitam sakyti įvairias replikas. Tuo metu ji su Š. sėdėjo prie stalo, ant kėdžių. Matė, kaip M. priėjo prie Š. ir savo dešinės rankos kumščiu trenkė Š. į veidą. Ji pradėjo rėkti ant M. sakydama ką jis čia daro ir panašiai, pradėjo jį vyti iš namų. Kiek prisimena M. Š. trenkė vieną kartą. Rėkdama ant M. jai pavyko jį išvaryti iš namų. Š. taip ir liko sėdėti ant kėdės virtuvėje susiėmusi už veido. Tada Š. paskambino telefonu ir iškvietė policiją. Nori pasakyti, jog M. po to karto nematė.

2024 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje. Aplinka netvarkinga, grumtynių ar kraujo pėdsakų nerasta.

2024 m. rugsėjo 19 d. Š. K. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog asmens Š. K. žodiniu sutikimu buvo apžiūrėtas neapnuogintas jos kūnas, moteris apie 1,64 cm., smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, moteris vilki tamsios spalvos su įvairiais raštais, trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsios spalvos su įvairiais raštais kelnes, avi įspiriamas šlepetes. Ant moters veido kairės pusės skruosto, po kaire akimi, matomas patinimas. Apžiūrint moters kūną, daugiau akivaizdžių sužalojimų nerasta ir nenustatyta.

2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 19.08 val. namuose, virtuvės patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu M. K. tyčia du kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui - sesei Š. K. į veidą, kairės pusės skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, medikų pagalbos atsisakė. Patikrinus alkotesteriu „Alkotest 7510 Nr. ARKB-0348“ (patikros sertifikato Nr. 2070594) Š. K. nustatytas 3,41 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje buvo ir įvykį matė Š. K. ir M. K. mama - D. K., kuriai alkotesteriu nustatytas 1,46 promilės neblaivumas. Kuri nurodė, jog jos sūnus M. K. du kartus ranka virtuvėje sudavė jos dukrai Š. K., juos išskyrė ir sūnus M. K. iš įvykio vietos pasišalino. M. K. nesulaikytas, nes iš įvykio vietos pasišalino.

2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240919-200507UTC+0300“. Atidaromas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240919-200507UTC+0300“, kurio trukmė yra 12 min. 55 sek. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, gyvenamąjį namą. Duris atidaro moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog ji D. K.), kuri paaiškina, jog jos dukra Š. gyvena šiame name ir kvietė policiją. D. K. teigia, jog M. taip pat yra namuose. Policijos pareigūnams nuėjus į kambarį, kur turėjo būti M., jo nerado, kambaryje matyti pravertas langas. Pareigūnams paklausus D. K., kodėl ji įsileido M., ji atsakė, jog nežinojo, kad M. yra skirtas orderis. Iš antro aukšto atėjusi moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai Š. K.), paaiškino policijos pareigūnams, kad skambino į policiją, nes ją sumušė jos brolis M.. Kur šiuo metu M. yra, ji nežino, o į namus M. įleido Š. mama. Toliau vaizdo įraše Š. K. pasakoja, jog M. įėjęs į namus virtuvėje trenkė jai į veidą ir vėl išėjo. Kartu virtuvėje buvo ir jos mama, kuri matė įvykį. Tuomet Š. iš karto paskambino policijai, nes brolis pradėjo jai grasinti. Vaizdo įraše matyti, jog ant Š. kairės pusės skruosto matyti sužalojimai – kraujosrūvos bei patinimas. Pareigūnams toliau bendraujant su nukentėjusiąja Š. K. ji papasakoja, jog brolis jai 2 kartus trenkė iš kumščio į veidą, Š. K. pasako, jog tuo metu M. atrodė neblaivus. Patikrinus Š. K. blaivumą alkotesteriu nustatytas 3,41 promilės neblaivumas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašo pabaiga.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. K., 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val. 08 min. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - nukentėjusiajai seseriai Š. K., o būtent: du kartus tyčia trenkė dešinės rankos kumščiu Š. K. į kairę veido pusę, ties kairiu skruostikauliu.

Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina 2024 m. rugsėjo 19 d. Š. K. apžiūros protokolas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis M. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais – sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baustas administracine tvarka per 5 metus 2 kartus, Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė, niekur nedirba.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, bausmės dydis nustatytinas didesnis nei vidurkis.

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi nusikalstamą veiką M. K. įvykdė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė