Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 91-443 netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 1 d., 258 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., skirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-28 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, skirta 3 metų 6 mėnesiu laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2013-01-14. Bausmės pabaiga 2016-07-12.

Visų pirma, pažymima, jog nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Antra, pareiškėjas mano, jog Komisi­jos ir pirmosios instancijos teismo motyvai, vertinant A. J. skirtos ir nebegaliojančios nuobaudos buvimą nuteistojo nenaudai, yra nelogiški ir neteisingi – jei A. J. ankstesnio baustumo aplinkybė naudojama ir po nuobaudos galiojimo termino pabaigos, susidaro situacija, dėl kurios šio nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje niekada nebegalės būti įvertintas tinkamai. Trečia, skunde nesutinkama su argumentais apie nuteistojo pastangų elgtis nepriekaiš­tingai nebuvimą, netinkamą požiūrį į darbą, nepakankamą priteistos sumos dengimą. Teigiama, kad faktas, jog A. J. baustas drausmine tvarka, šiuo atveju neturi būti vertinamas. Pažymima, jog nuteistojo adaptacijos periodas praėjo normaliai, jis dalyvavo būrio visuomeniniame gy­venime, įstaigos organizuojamuose renginiuose, visuomeniniais pagrindais atliko būrio vir­tuvėlės remontą, mokėsi kompiuterio operatoriaus specialybės. A. J. pataisos įstaigos administracijos vertinamas iš esmės teigiamai ir tai sudaro pagrindą manyti, jog ateityje nusi­kalstamas elgesys nebepasikartos. Tuo tarpu tai, kad Komisijos ir teismo nuomone, civiliniu ieškiniu priteistos sumos dengimas nebuvo pakankamas, negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis privalės mokėti žalos atly­ginimą, tačiau būdamas laisvėje ir galėdamas užsiimti darbine veikla, A. J. turės nepalyginamai didesnes galimybes mokėti priteistą žalos atlyginimą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichologinės tarnybos tyrimas yra tik vienas iš būdų įvertinti nuteistąjį ir jo polinkį nusikalsti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Manoma, jog didesnę reikšmę vertinant polinkį pakartotinai nusikalsti parodo paties nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. A. J. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai, kelis kartus buvo skatinamas, užsiėmė mokymusi, palaikė socialinius ryšius su šeima, o tai rodo, jog nuteistasis keičia savo elgesį, kas sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundas atmetamas.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam. Tenkinti nuteistojo A. J. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Apygardos teismo vertinimu, skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, asmenybės charakteristika, jo nusikalstamo elgesio rizika, kitos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, procesinių pažeidimų svarstant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai, nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys, jog visi penki Komisijos nariai balsavo prieš ir nepritarė A. J. lygtiniam paleidimui, o Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai. Skundžiama nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, jog praeityje A. J. teistas vieną kartą. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už kelias nusikalstamas veikas, kurias atliko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai ir 1 diena (Komisijos posėdžio, kurio metu svarstytas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-12-11). Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmės reikalavimų nesilaiko, drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas tris kartus. Pataisos įstaigoje dirbo visuomeniniais pagrindais, atliko remonto darbus nuteistųjų buitinėje patalpoje, tačiau nuteistasis reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. A. J. mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, bendrauja su žmona, dukra ir tėvais. Pažymima, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 56 balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundo motyvas, jog yra nelogiška vertinti A. J. skirtos ir nebegaliojančios nuobaudos buvimą nuteistojo nenaudai, atmetamas kaip nepagrįstas. BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės). Todėl daroma išvada, jog vertinant nuteistojo asmenybę tiek Komisija, tiek teismas gali vertinti nuteistajam skirtos, tačiau nebegaliojančios nuobaudos buvimą.

Tai, kad A. J. adaptacijos periodas praėjo normaliai, nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo būrio visuomeniniame gy­venime, įstaigos organizuojamuose renginiuose, visuomeniniais pagrindais atliko būrio vir­tuvėlės remontą, mokėsi kompiuterio operatoriaus specialybės parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padarytų nusikaltimų sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus A. J. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertino ne tik BVK 157 str. 1 d. išvardintas, bet ir kitas aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.