- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A15.-1139-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01008-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-08-24 R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020-08-24, 2.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Be to, automobilis nėra įregistruotas ir jam nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, todėl laikytina, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. R. P. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežasčių nenurodė, dėl šių priežasčių laikytina, kad į bylos nagrinėjimą vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577 str., 629 str., 630 str.).
Rašydamas paaiškinimą R. P. kaltės nepripažino, teigė, kad apsvaigęs nebuvo, prieš vairuodamas transporto priemonę narkotinių medžiagų nevartojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, jo paties prisipažinimu, policijos pareigūnų G. A. ir A. Š. tarnybiniais pranešimais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 63, kita rašytine bylos medžiaga.
Tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 427 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-04-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.
Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, aptikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos pasaugos ministro 2017-11-20 įsakymu Nr. V-1312 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Remiantis minėtoje metodikoje nustatytais reikalavimais, asmeniui atlikta medicininė apžiūra, išduotas patvirtintos formos medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti aktas Nr. 63.
Iš 2020-08-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 63 matyti, kad 2020-08-24, 3.20 val.-4.20 val., VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ gydytoja R. T. atliko R. P. apžiūrą, konstatavo, kad šis yra apsvaigęs, vairuoti negali. 4.10 val. paimtas R. P. šlapimo bandinys, kurį ištyrus rasti benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, tetrahidrokanabinolio karboski rūgšties, oksazepamo, alfa-hidroksialprazolamo pėdsakai. Pažymėtina, kad norint konstatuoti asmens apsvaigimą yra labai svarbu įvertinti ir jo fizinę bei psichinę būklę. Atlikusi R. P. apžiūrą gydytoja nustatė požymius, būdingus apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų – eina svyruodamas, sunkiai stovi ant vienos kojos, virpa pirštų galai, į klausimus atsako netiksliai, mėtosi, neramus, blaškosi, nedėmesingas, išsiblaškęs, mąstymas nenuoseklus, kalba nerišli, suaktyvėjęs gestikuliavimas (b.l. 10). Akte įvertinta bendra asmens būklė, pažymėta, kad asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Galutinis atsakymas po šlapimo tyrimo. Remiantis apžiūros rezultatų ir paties pažeidėjo nurodytais duomenimis, skiltyje „Išvada“ nurodyta, jog asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Iš Akto matyti, kad R. P. pasireiškė požymiai, būdingi apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų.
Policijos pareigūnai G. A. ir A. Š. 2020-08-24 tarnybiniuose pranešimuose dėl KET pažeidimo nurodė, kad R. P. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios, vyzdžiai išsiplėtę, patikrinus alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. girtumas, dėl ko kilo įtarimas, kad asmuo galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b.l. 8, 9).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Taigi, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Įvertinus byloje esančių ir teismo posėdyje išnagrinėtų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad R. P. įvykio metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, už šį administracinį nusižengimą yra baudžiama, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo (nustatytas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengiantis neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b.l. 11-30) matyti, kad 2019-04-01 nutarimu už automobilio vairavimą esant apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, R. P. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį 850 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesiams. Bauda iki šiol nesumokėta. Todėl laikytina, kad R. P. 2020-08-24 transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo pakartotinai.
R. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, tai yra, vairavimas transporto priemonės neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, numatyta atsakomybė neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims. Taigi,
Žemesnės instancijos teismas
asmens, kuris pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, po to, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, arba neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) yra perteklinis. R. P. veikos kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį iš jam pareikšto kaltinimo šalintinas.
R. P. skirtinos ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.
Administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, R. P. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2019-04-01 iki 2020-06-30, tačiau R. P. neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų.
Siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje R. P. atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos susigrąžinti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). R. P. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama maksimaliam penkerių metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Pažymima, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta (ar ji buvo atimta). Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).
Byloje R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, tačiau jam paskirtų baudų nemoka, elgesio nekeičia ir toliau daro teisės pažeidimus. Atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P. skiriant ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, viršijančias sankcijų vidurkius, su su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.
ANK 427 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 4 dalis leidžia už nusižengimus, numatytus 427 straipsnio 1 dalyje, konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausantį turtą, jei yra nustatyta bent viena minėto straipsnio dalyje numatyta sąlyga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį R. P. vairavo administracinio nusižengimo padarymo metu, yra administracinio teisės nusižengimo padarymo priemonė. Nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso L. B. (b.l. 33). Taigi konfiskuoti automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, tačiau, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. išieškoma šio automobilio vertė, kuri nustatoma pagal VŠĮ „Emprekis“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, t. y. 1 300,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 427 straipsnio 1 dalimi, 415 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
R. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 35 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, R. P. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20121585127 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.