Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-689-81-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
1A-689-81-2012
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00064-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Romualdas Lincevičius
Nukentėjusysis
I. P., I. B.
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-689-81/2012

Teisėja D. Kursevičienė Proceso Nr. 1-23-1-00064-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiosioms I. P. ir I. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. (2012-01-17 epizodas), padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. (2012-01-18 epizodas), padarymą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant kitą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-01-18 iki 2012-01-20 (2 paros) ir laikyta atlikus 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas. V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo dukros I. P., gyv. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto su nepilnamete dukra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra I. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jas stūmė, dėl ko jos įkrito į tame koridoriuje buvusį rūsį, tokiu būdu I. P. padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, o I. B. poodines kraujosruvas blauzdose, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų I. P. ir I. B. sveikatą.

Be to, jis, 2012 m. sausio 18 d., apie 10.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis suėmęs nepilnametei dukrai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, juos tampė, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą, o I. B. bandant juos išskirti, rankomis sugriebė jai už rankos žasto ir taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, t. y. nežymiai sutrikdė I. B. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Jis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies byloje esančių įrodymų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso esmines nuostatas. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas netyrė byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų prieštaravimo nukentėjusiųjų paaiškinimams, visiškai nesiaiškino tikrųjų įvykio aplinkybių, netikrino šalių parodymų patikimumo, kurie akivaizdžiai nesutapo, buvo nelogiški, prieštaraujantys vieni kitiems bei keičiami. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos dėl įrodymų tyrimo, teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesiaiškinęs visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, teismo išvados dėl LR BK 140 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių ir padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Skunde apeliantas tvirtina, kad dukrų nestūmė į rūsį, nevartojo necenzūrinių žodžių ir smurto jų atžvilgiu. Dukros teisiamajame posėdyje išsitarė, kad jos nori bute gyventi vienos, todėl yra pakankamai pagrįstas jų motyvas apkaltinti jį smurtu. Nukentėjusiųjų dukrų paaiškinimai, kad 2012 m. sausio 17 d. jis jas įstūmė į rūsį, yra visiškai išgalvoti, melagingi ir paneigtini - įvykus tokiam įvykiui realiai, kai buto rūsys yra apie 2,5 m. - 3 m. gylio, joms būtų buvę padaryti ženkliai didesni sužalojimai, be to, sunku suvokti, kaip jas dvi įmanoma įstumti į rūsį, kurio dangtis 1 m x 0,5 m. Be to, realiai įvykus tokiam incidentui, kiekvienas apdairus žmogus kviestų specialias tarnybas, šiuo atveju policijos pareigūnus. Įvykio apžiūros protokole ir užduotyje ekspertui, rūsio gylio duomenys nurodomi skirtingai, todėl šių duomenų prieštaravimas turėjo būti pašalintas, o specialistų išvados dėl galimų sužalojimų negali būti pripažintos įstatymų reikalavimus atitinkančiu įrodymu bei pagrįsti priimto nuosprendžio išvadas.

Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo vertinti ir tiriami byloje esančiu 2012-01-18 asmens testo alkoholiui protokolu patvirtintas ir nustatytas nuteistojo 6,00 promilių girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad toks alkoholio kiekis kraujyje yra mirtinas ir pavojingas asmens gyvybei, tokio girtumo asmuo nėra pajėgus iš vis ką nors pastumti ir dėl objektyvių priežasčių kyla klausimas, ar jis galėjo bent kokius judesius atlikti. Formuluojant užduotį specialistui, šie duomenys turėjo būti vertinami. Liudytojais apklausti pareigūnai, atvykę į įvykį, nenurodė, kad įtariamąjį nešė, ar padėjo eiti, ar kad jis buvo nepajėgus, neorientuotas. Priešingai, byloje buvo užfiksuoti duomenys apie atliktą kratą, sulaikymo protokolą, kuriuose yra įskaitomas ir tikslus jo parašas.

Skunde nurodoma, kad nepagrįstai nevertinti ir byloje esantys duomenys apie nuteistojo asmens sveikatos būklę nusikaltimo padarymo metu, t.y., kad 20 valandų po jo sulaikymo jį ištiko epilepsijos priepuolis, 2012 m. sausio 19 d. jis išgabentas į medicinos įstaigą. Medicininiai byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 19 d. medicinos įstaigoje (fiksuojamas tyrimų atlikimo laikas, tiriamas dėl epilepsijos priepuolio, fiksuojama kada prasidėjo priepuolis), 14.00 val. atliekamas galvos tyrimas ir tą pačią dieną tuo pačiu metu kitoje miesto vietovėje jam išaiškinama teisė turėti gynėją, kurio jis atsisako, bei jis yra apklausiamas dėl jam pareikštų įtarimų. Pažymėtina, kad dukroms apie tėvo ligą, kad jį itin dažnai apima epilepsijos priepuoliai, buvo žinoma, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nekilo abejonių, ar nukentėjusiosios negalėjo siekti pasinaudojusios tėvo bejėgiška dėl ligos būsena ir tuo, jog po priepuolio šia liga sergantys pacientai neprisimena dalies įvykių, imituoti smurtinius veiksmus ir inicijuoti mėlynių ant savo kūno atsiradimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir objektyviais bylos duomenimis -specialistų išvadomis, kuriomis nukentėjusiosioms I. P. ir I. B. konstatuoti padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, galėję gautis jų nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 23, 25), įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose taip pat nustatytas ir perskeltas kambario durų stiklas (b.l. 7-12), bei kitais rašytiniais įrodymais. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2012 m. sausio 17 d., apie 18.00 val, jos tėvas V. P. buvo išgėręs, priekabus, vartojo necenzūrinius žodžius, konflikto metu jis ją ir seserį I. B. pastūmė, dėl ko jos abi įkrito į koridoriuje buvusį rūsį ir buvo sužalotos, patyrė skausmą. 2012-01-18 apie 10.50 val. nuteistasis tampė ją už plaukų, kol sesuo ją apgynė. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2012 m. sausio 17 d. nuo pat ryto tėvas, būdamas neblaivus, triukšmavo, trankėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, o vakare įvyko konfliktas, kuris prasidėjo be priežasties. Rūsyje buvo kūrenamas pečius, todėl ji su seserimi ruošėsi eiti jį pakurti, tuomet V. P. pastūmė jas nuo laiptų, tačiau jos spėjo už jų užsikabinti. Kitą dieną jis vėl triukšmavo, joms būnant kambaryje užsirakinus jis spardė duris, išspyrė durų stiklą, įėjo į kambarį, seserį tampė už plaukų, ji gynė ir iškvietė policiją, kuri atvykusi jo nerado namuose, todėl pakartotinai atvyko vakare ir jį išsivežė. Anksčiau taip pat yra buvę panašių konfliktų, daug kartų buvo kviesta policija. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad konflikto metu jos namuose nebuvo, viską sužinojo iš dukrų, vakare jai grįžus iš darbo V. P. jau buvo išvežtas į policiją. Nurodė, kad anksčiau yra buvę daug analogiškų konfliktų, daug kartų buvo kviesta policija, kadangi V. P. girtauja. Dukros pasakojo, kad vakare tarp jų buvo konfliktas, o ryte jis pradėjo rėkti, kažko ieškoti, dukros buvo užsirakinę, tai jis liepė atidaryti duris, bet jos neatidarė, tada jis jas spardė, kol išspyrė stiklą, įėjo į kambarį ir tarp jų įvyko konfliktas. Dukros jai skambino, klausė, ar kviesti policiją. Anksčiau jis taip pat yra vartojęs smurtą jos ir dukrų atžvilgiu, išgėręs būna agresyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų duoti parodymai nekito, yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo V. P. parodymai ir kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiųjų parodymais, tačiau iš to, kas paminėta, matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti, jog V. P. veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiųjų dukrų parodymai yra visiškai išgalvoti, melagingi ir paneigtini. Įvykus tokiam įvykiui realiai, kai buto rūsys yra apie 2,5 m - 3 m. gylio, joms būtų padaryti ženkliai didesni sužalojimai, be to, nesuvokiama, kaip jas dvi vienu metu įmanoma įstumti į rūsį, kurio dangtis yra 1 m x 0,5 m. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, kadangi, remiantis nukentėjusiųjų parodymais byloje, tėvas į rūsį pastūmė vieną dukrą, kuri krisdama pastūmė už jos prie rūsio dangčio stovėjusią kitą nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios parodė, kad krisdamos spėjo įsikibti į laiptus, I. B. pasikabino ant laiptų pakopų, o I. P. kaire puse įstrigo tarp laiptų pakopų ir mūrinės rūsio sienos. Apelianto teigimu, įvykio apžiūros protokole ir užduotyje ekspertui, tie patys rūsio gylio duomenys yra nurodomi skirtingai, todėl šių duomenų prieštaravimas turėjo būti pašalintas, o specialistų išvados dėl galimų sužalojimų negali būti pripažintos įstatymų reikalavimus atitinkančiu įrodymu bei pagrįsti priimto nuosprendžio išvadas. Pažymėtina, kad rūsio gylis nukentėjusiųjų kūne padarytų sužalojimų konstatavimui įtakos neturi. Taip pat jis neturi įtakos ir specialistų išvadoms, kuriose nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, nes pagal nukentėjusiųjų parodymus, nukentėjusiosios į rūsio dugną nenukrito, jos užsikabino už laiptų. Atmestinas ir apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, kodėl po įvykio rūsyje nukentėjusiosios nekvietė policijos, nes taip darytų kiekvienas apdairus žmogus. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. P. buvo parodžiusi, kad po 2012-01-17 įvykio policijos nekvietė, kadangi tuo metu namuose nebuvo motinos, o tėvas ir seniau smurtaudavo.

Skunde nurodytas argumentas, kad teismas nevertino ir netyrė duomenų dėl 2012-01-18 asmens testo alkoholiui protokolu patvirtinto ir nuteistajam nustatyto 6,00 promilių girtumo laipsnio, nes toks alkoholio kiekis kraujyje yra mirtinas ir pavojingas asmens gyvybei ir tokio girtumo asmuo nėra pajėgus iš vis ką nors pastumti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo girtumas buvo nustatinėjamas ne iš karto po įvykio. 2012-01-18 atvykus pareigūnams pagal 11.12 val. gautą nukentėjusiųjų pranešimą, įvykio vietoje nuteistojo nebuvo, jis sulaikytas tik 2012-01-18 vakare, t.y. 17.55 val. Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai nevertinti ir byloje esantys duomenys apie nuteistojo asmens sveikatos būklę nusikaltimo padarymo metu, t.y., kad 20 valandų po jo sulaikymo jį ištiko epilepsijos priepuolis, 2012 m. sausio 19 d. jis išgabentas į medicinos įstaigą. 2012 m. sausio 19 d. tuo pačiu metu medicinos įstaigoje atliekamas galvos tyrimas ir tą pačią dieną jis apklausiamas pareigūnų. Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 19 d. 13.30 val. nuteistasis buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nustatya, kad paciento būklė pagerėjo ir jis gali būti laikomas areštinėje. Dėl jam pareikštų įtarimų V. P. buvo apklaustas tos pačios dienos 15.55 val. Teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių nenustatė prieštaravimų, kuriuos turėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad dukros žinojo apie tėvo ligą, jog jį itin dažnai apima epilepsijos priepuoliai, tačiau nei teismui, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nekilo įtarimų, kad nukentėjusiosios, siekdamos iškeldinti tėvą iš namų, galėjo pasinaudoti bejėgiška tėvo būsena dėl ligos ir tuo, jog po priepuolio šia liga sergantys pacientai neprisimena dalies įvykių, galėjo siekti imituoti smurtinius veiksmus ir pačios inicijuoti mėlynių ant savo kūno atsiradimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad epilepsijos priepuolis nuteistąjį ištiko tik kitą dieną po jo sulaikymo, todėl nurodytos įvykio aplinkybės su nuteistojo liga nesietinos. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodoma versija byloje surinktais įrodymais nepagrįsta ir laikytina tik gynybine taktika siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas nenustatė jokių duomenų, liudijančių, kad duodamos parodymus nukentėjusiosios galėjo siekti apkalbėti ir pakenkti nuteistajam V. P..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina CemnolonskienėTeisėjai: Svetlana JurgaitienėRomualdas Lincevičius