Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai ir civilinei ieškovei D. K., kaltinamiesiems I. P. ir G. P., kaltinamųjų gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, iš jo žodžių – šiomis dienomis kažkur įsidarbinęs, teismo duomenimis – niekur nedirbantis (dirbęs (duomenys neskelbtini)), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno miesto savivaldybėje, teistas: 1) 2002-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo 2 m. su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metus. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. L/A bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2003-04-01 atlikti 160 valandų nemokamų darbų. 2003-04-01 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinta bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas į L/A vietą 2 metams L/A. N. įsiteisėjo 2003-04-08. 2003-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str., veika pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 3 d. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. bausmė 1 metai laisvės atėmimo, papildomą bausmę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams – vykdant atskirai; 2) 2004-02-25 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 8 d., prie paskirtos bausmės prijungti iš dalies atliktą pagal 2002-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį bei 2003-07-08 Kauno miesto apylinkės tesimo nutartį bausmę, galutinė bausmė 1 metai 11 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., paskirtoji bausmė sumažinta ¼; teistumas išnykęs, ir

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, iš jo žodžių – šiomis dienomis kažkur įsidarbinęs, teismo duomenimis – niekur nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji I. ir G. P. 2011 m. gruodžio 14 d. apie 2.10 val. (duomenys neskelbtini), abu veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sugadinę pakabinamą durų spyną, tuo padarydami D. K. 20 Lt turtinę žalą, įsibrovė į D. K. priklausantį garažą, iš kurio kėsinosi pagrobti 500 Lt vertės motopjūklą „Husqvarna“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi I. P. buvo pastebėtas ir sulaikytas D. K. ir A. Š., o G. P. buvo pastebėtas D. K. ir, vengdamas sulaikymo, pasišalino, tai yra tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d.

Kaltinamieji nurodo iš dalies prisipažįstą padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Be to, kaltinamųjų kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojos parodymų patikrinimu vietoje ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis I. P. parodė, kad broliui gimė sūnus ir jiedu truputį baliavojo. Tai buvo 2011 m. gruodžio 13 d. ar 14 d. vakaras, kai “Laviltės” bare susipažino su tokiu vaikinu, vardus P., kuris pasikvietė brolius pabaliavoti toliau. Važiavę nuo Veiverių plento apie 40 min. P. sakęs, kad važiuoją link Šakių. Tuo metu I. P. nežinojęs kas bus toliau. Nuvažiavę kažkur, išlipę visi iš mašinos, kurios markės ir modelio nebepamenąs, P. paklausęs ar galėsią kažką padėti panešti – broliai sutikę. Ėję kažkokiu lauku, po to P. sušvilpė, padavė jam į rankas pjūklą ir pats pabėgo. Buvo tamsu, kiek valandų – nežinąs. Jokių pastatų nebuvę. Matęs, kad priėję pastatą. Kokios paskirties – nesimatę. Buvęs išgėręs porą butelių silpno alaus ir trise starkos butelį. Kai jam padavė pjūklą, ant jo užšokęs aukštas vyras. I. P. nesupratęs nieko. Nemano, kad būtų kažkuo nusikaltęs – nieko nepadaręs. Juos su broliu kažkas “pakišęs”. Niekuo nepasišvietę, patalpoje nei jis, nei brolis nebuvę. Ar P. buvo – nežinąs, nematęs. Teisėjui garsiai perskaičius aplausos protokolus (1 t., b. l. 122-123; 129; 132) paaiškino, kad nebuvo visai taip, kaip parašyta apklausos protokole, nes jis prie garažo nebuvęs, net nespėjęs pabėgti, tik apsisukęs ir ant jo užšokę, išvolioję, surišę, mušę, atvežę į policiją. Pagarsintuose apklausos protokoluose viskas teisingai, išskyrus tai, kad vietoje nurodomo “R.” iš tikrųjų buvo jo brolis G. Visi protokolai yra teisingi. Prie garažo nėję, laukę dviese su broliu. Savo parodymų neskaitęs. Tyrime kankinę, davę lapą ir liepę pasirašyti – taip buvęs sumuštas, kad neskaitęs nieko. Niekur nesikreipęs dėl sumušimo. Jam net neleidę turėti advokato – sakę, kad uždarys, kol sulausiąs advokato, samdyti advokato neturėjęs pinigų – dabar turi, nes pradėjo dirbt ką tik. Buvę atvažiavę pas nukentėjusiąją atsilyginti, bet nepavykę susisiekti su ja – norėję atlyginti moralinę žalą, palikę raštelį kur paskambint galėtų. 3000 Lt ieškinį sutinkąs atlyginti – nes žmogus nemiegojo, peršalo. Sutinka atlyginti visą žalą.

Kaltinamasis G. P. parodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. su broliu I. nuėję atšvęsti vaiko gimimo į “Laviltės” barą, kur susipažinę su tokiu P., pasiūliusiu važiuoti link Šakių. P. sakęs, kad pažįstąs tas vietas ir reikės padėti kažką panešti.Jie trise nuvažiavę. Buvę tamsu, ėję kažkokiais laukais. P. liepęs broliams palaukti, per tamsą matęs kažkokį pastatą. G. buvęs mažiau išgėręs, nei brolis. Mašina, kuria atvažiavę, buvusi, atrodo, SEAT markės. P. liepęs jiems laukti, o pats nuėjęs. Kai nuo pastato pasimatė prožektorius, supratęs, kad kažkas negerai – pabėgęs, nes išsigandęs. Nieko nematęs daugiau, negirdėjęs jokio triukšmo. Ėjęs keliukais ir išėjęs į kažkokią pagrindinę gatvę. Sustabdęs mašiną ir pasakęs, kad jam reikia į Kauną – pavežė ir paleido Kaune netoli namų. Teisėjui pagarsinus apklausos protokolus (2 t., b. l. 32, 35), G. P. patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Prisipažįsta kaltu iš dalies, nes įvykio vietoje buvęs, bet vogti nėjęs ir nevogęs. Vėliau supratęs, kad blogai padaręs, bet iš pradžių nesupratęs, kad elgiasi blogai. Nesupratęs, kad gali būti daromas nusikaltimas, kai naktį ėjęs su nepažįstamus asmeniu nežinomoje vietoje. Suprantąs, kad ieškinį reikia atlyginti, nes žmogus buvo atsikėlęs naktį, peršalo. Kai jo paprašė palaukti, supratęs, kad ir jis yra nusikalstamos veikos bendrininkas. Viskas įvyko greitai – durys atsidarė, pasidarė triukšmai ir jis išsigandęs pabėgo.

Liudytoja A. K. parodė, kad yra nukentėjusios D. K. mama. Iš kaltinamųjų pažįsta dešinėje sėdintį (rodo į I. P.). Atsikėlusi tą naktį atsigerti apie 2 val. ir, kaip įpratusi, pažvelgė per langą – kieme yra laikomos mašinos. Pirmiausia pamačiusi prie garažo tris siluetus – du prie pat garažo, kitas kiek atokiau. Pažadinusi vaikus ir dar kartą pasižiūrėjusi. Tada pamačiusi, kad kad garažo viduje matyti švieselės. Mačiusi lyg rausvos spalvos švieselę. Tada pažadinusi ir savo draugą V. L.. Vaikai tuo metu jau buvo vieną sulaikę – parsivilko jį į garažą, nes buvo blogas oras. Jam vis kažkas siuntė žinutes. Jį (I. P.) jėga laikė, nes jis smarkiai spardėsi, blaškėsi. Iš pradžių sakė, kad chebra atvažiuos, kad jį paleistų, kad atsiskaitys. Matė, kad švieselė viena buvo. Patys sodybos šeimininkai šviesos nejungė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad D. K. yra jo draugė, gyvena kartu, iš kaltinamųjų atpažįstu tą kurį pagavo (rodo į I. P.). D. mama tą naktį pasakė, kad kažkas vaikšto kieme prie mašinų. Jiedu su D. apsirengė ir išėjo link garažo. Matė, kaip iš garažo vidaus išbėgo trise – vienas, tas kuris turėjo pjūklą, paslydo ir pagriuvo. Jį pagavo ir nusitempė į garažą. Sulaikytasis priešinosi, spardėsi, todėl jį surišo. Sulaikytas amuo aiškino, kad liepė eiti draugai, o jei neis, tai jį muš. Bandė susitarti, kad būtų paleistas, bet nesusitarė. Jautėsi, kad yra neblaivus. Neaiškino, kodėl pjūklą nešėsi. Liudytojas tikrai matė tris asmenis, išbėgančius iš garažo – visi išbėgo iš eilės. Buvo naktis, bet ne tiek tamsu, kad neimatytų kiek žmonių išbėgo. Kiek jų prožektorių buvo, neaišku. Matė tik, kad švietinėja ryški balta šviesa. Matė, kad švietinėja garaže.

L. V. L. parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugės A. K. dukra. Iš kaltinamųjų atpažįsta šviesų (rodo į I. P.). Tą naktį liudytoją į pagalbą po 2 val. nakties pakvietė A. K.. Lijo, buvo tamsu. Kai liudytojas išbėgo, I. P. jau buvo sulaikytas, bet priešinosi, sakė, kad nežino su kuo buvo. Liudytojas suprato, kad jie buvo atėję vogti. Sulaikyatsis buvo su pjūklu – jei būtų numetęs tą pjūklą, būtų pabėgęs. Daugiau nespėjo nieko pavogti. Rado kitą dieną sulaikytojo prožektorių – ten kur jį pagavo. Dar buvo ir kepurė, striukė – kai buvo sulaikomas, viskas nukrito. Rastus daiktus išmetė, nepagalvojo, kad reikia policijai perduoti. Dirva buvo suarta ir jis ten pametė viską jį sulaikant.

Nukentėjusi D. K. parodė, kad praėjusių metų gruodžio 14 d. naktį mama juos (ją ir jos draugą A. Š.) pažadino ir pasakė, kad jų mašiną nori pavogti. Kai pasižiūrėjo per langą, pamatėme švieseles garažo viduje. Nukentėjusioji bėgdama paslydo ir cyptelėjo – tada iš garažo išpuolė trise ir ėmė bėgti. Vienas, turėjęs motopjūklą, paslydo ir A. jį sulaikė. Jį parsitempė į garažą ir surišo, nes priešinosi, spardėsi. Visą naktį nemiegojo, peršalo, nes buvo tik iš lovos – basi, patyrė didelį stresą. Nukentėjusioji keliasi į darbą 6 val. – po nemigo nakties buvo sunku dirbti. Dar ilgai krūpčiojo, prabudinėdama naktimis po šio įvykio. Pati jokių daiktų neradusi, bet vėliau jai parodė sulaikymo vietoje rastą žibintuvėlį, kurį išmetė kaip niekam nereikalingą. Jokių raštelių namie neradusi, nežinanti, kad kas nors būtų bandęs jai žalą atlyginti. Kiti šeimos nariai taip pat nerado jokių raštelių.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad D. K. 2011-12-14 kreipėsi į Šakių RPK dėl pasikėsinimo apvogti (1 t., b. l. 7).

2011-12-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Garažo medinės suveriamos durys atidarytos, greta kairiosios pusės durų, ant žolės matomas numestas dumblinas motorinis pjūklas „Husqvarna“ (1 t., b. l. 8-12).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. K. parodė, iš kurios vietos stebėjo asmenis, kur kieme tie asmenys stovėjo, kur vienas jų buvo sulaikytas ir kuria kryptimi nubėgo kiti du (1 t., b. l. 21-25).

Iš I. P. ikiteisminio tyrimo metu atliktų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų jo apklausų protokolų (1 t., b. l. 122-123; 129; 132) matyti, kaip kito šio asmens parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Iš G. P. ikiteisminio tyrimo metu atliktų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų jo apklausų protokolų (2 t., b. l. 32, 35) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. P. visiškai neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., kadangi veikdami tyčia bendrininkų grupėje su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, sugadindami pašalino pakabinamą spyną, įsibrovė į svetimą garažą, iš kurio išsinešė 500 Lt vertės motopjūklą „Husqvarna“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi I. P. buvo pastebėtas ir sulaikytas D. K. ir A. Š., o G. P. buvo pastebėtas D. K. ir, vengdamas sulaikymo, pasišalino.

Kaltinamieji teisiamajame posėdyje nurodė iš dalies prisipažįstą dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu I. P. laikėsi tokios pat pozicijos – dalinio prisipažinimo, o G. P. savo kaltės nepripažino visiškai. Teismo nesaisto subjektyvus kaltinamųjų savo nusikalstamų veikų vertinimas – iš kaltinamųjų nenuoseklių, prieštaraujančių tarpusavyje bei kitoms faktinėms bylos aplinkybėms parodymų kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje, matyti, jog kaltinamieji iš esmės neprisipažįsta kaltais. Teismas atkreipia dėmesį į neįtikinamus ir nelogiškus kaltinamųjų aiškinimus, kokiais motyvais ir aplinkybėmis jie atsidūrė Šakių rajone su jų įvardijamu ką tik bare susipažintu P. – įvykio laikas (vėlyva naktis, tamsa), vieta (nuošali nežinoma sodyba, į kurią patektina klampojant tolimą atstumą arimu), sąlygos (prašymas kažką nežinomo padėti panešti, nors kaltinamieji neva buvo pakviesti vykti tik pratęsti “baliavojimą”) privalėjo sukelti I. Ir G. P. pagrįstus įtarimus apie būsimą galimai nusikalstamą veiką, kurios bendrininkais jie tampa. Tačiau kaltinamųjų versiją, neva jie nieko nesupratę apie nusikaltimą iki tol, kol jis iš esmės neįvyko, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti gręsiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, visi trys – kaltinamieji ir jų įvardijamas P., pašalinę pakabinamą spyną, buvo patekę į sodybos garažo vidų, o I. P. su įkalčiu – iš garažo pasiimtu motopjūklu buvo ir sugautas pačių sodybos šeimininkų. Pasirengimą šiam grobimui patvirtina vėliau liudytojų surasti juoda kepurė-kaukė, žibintuvėlis, I. P. pamesti jo sulaikymo vietoje – liudytojai, deja, neįvertinę tų daiktų procesinės svarbos, juos išmetė. Be to, ir I. P. elgesys po jo sulaikymo nusikaltimo vietoje – bandymas išsipirkti, žadant liudytojams ir nukentėjusiajai atlygį už jo paleidimą, o to nepavykus padaryti – bandymas jėga išsivaduoti, dėl ko ir buvo surištas, taip pat liudija apie įkliuvusio nusikaltėlio, bet ne atsitiktinai įvykio vietoje atsidūrusio asmens elgesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. P. teisiamajame posėdyje pagarsintus jam nepalankius prieštaraujančius tarpusavyje parodymus, iš jo žodžių fiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, bando aiškinti kaip išgautus fizine ir psicholigine prievarta prieš jį, kaip duotus be gynėjo dalyvavimo ir pan. Teismas tokius kaltinamojo aiškinimus vertina kaip nepagrįstus, kaip nevykusį jo išsisukinėjimą nuo nuoširdaus ir atviro pripažinimo ilgą laiką tyrimo metu melavus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pačiam ir padedant tai padaryti broliui, kadangi būdamas laisvėje kaltinamasis niekam oficialiai nesiskundė dėl kokių nors neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, ne vieną kartą savo ranka yra pasirašytinai patvirtinęs savo parodymų teisingumą ir atsisakęs gynėjo dalyvavimo atitinkamuose procesiniuose veiksmuose.

Nukentėjusi D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamajame posėdyje palaiko civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 20 Lt turtinės žalos už sugadintą pakabinamą spyną atlyginimo ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 20 Lt turtinės žalos atlyginimo pripažįstamas kaltinamųjų, todėl tenkintinas visiškai, šią žalą priteisiant iš kaltinamųjų solidariai.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiai padaryta neturtinė žala – ji dėl 2011 m. gruodžio 14 d. nakties įvykių patyrė stiprų stresą ir dvasinius išgyvenimus, negalėjo pilnaveriškai pailsėti ir po to atitinkamai normaliai dirbti. Patyrusią dvasinį sukrėtimą nukentėjusiąją dar ilgai persekiojo baimės, netikrumo bei kiti negatyvūs pojūčiai, susiję su tos nakties potyriais ir išgyvenimais. Nors nukentėjusioji niekur oficialiai nesigydė, nėra atitinkamų specialistų išvadų, teismas priima tokius nukentėjusiosios aiškinimus kaip natūraliai galimą ir įtikinamą paaiškinimą asmens, patyrusio tokio pobūdžio išgyvenimus.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, buvo tyčinė, į tai, kad padarytos ir reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis nėra labai didelis, į tai, kad patys kaltinamieji visiškai pripažįsta reiškiamą civilinį ieškinį visoje jo apimtyje, sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai solidariai abiejų kaltinamųjų, yra jos reikalaujami 3 000 Lt.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nerado.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).

Kaltinamasis I. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2011-12-14, paleistas 2011-12-16 (1 t., b. l. 134, 137); 2011-12-16 jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 138, 140).

Kaltinamasis G. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nebuvo laikinai sulaikytas bylos ikiteisminio tyrimo metu; 2012-04-02 jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 36).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas nebaigtas, nutrauktas dėl nuo kaltininkų nepriklausančių priežasčių pasikėsinimo stadijoje; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas iš savanaudiškumo; į kaltinamųjų asmenybes, amžių, socialinę brandą – yra pilnamečiai, G. P. teismo anksčiau neteistas, I. P. teistas 2 kartus, teistumas išnykęs, kaltinamieji pagal objektyvius duomenis niekur nedirba; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris kaltinamųjų nors ir pripažįstamas visiškai, tačiau iki teisiamojo posėdžio dienos neatlygintas jokia dalimi; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam I. P. skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis ženkliai mažesnis nei įstatymo (LR BK 178 str. 2 d.) numatytas bausmės vidurkis; kaltinamajam G. P. skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nežymiai didesnė nei įstatymo (LR BK 49 str. 3 d.) numatytas vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307, teismas

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir jo terminą nustatyti – iki įsiteisės nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti I. P. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. ir nuteisti areštu 60 (šešiasdešimt) parų, areštą atliekant pataisos namų areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir jo terminą nustatyti – iki įsiteisės nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti paromis nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti D. K. 20 Lt (dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimo solidariai iš I. P. ir G. P..

Priteisti D. K. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš I. P. ir G. P.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o I. P. ir G. P. – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.