Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jurgita Bružaitei, Beatai Borkovskai, dalyvaujant pareiškėjai I. K., Lietuvos valstybę atstovaujančios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Igor Kovalčiuk, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Igoriui Kuncevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei bei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė tuo, jog 2004-08-20 S. S. individualioje įmonėje (siuvykloje), esančioje (duomenys neskelbtini) paliko persiūti juodos spalvos karakulinius kailinukus, už kuriuos sumokėjo 100,00 Lt užstatą. Vėliau telefonu buvo informuota, kad kailinukai jau paruošti pirmajam primatavimui, tačiau tragiškai iš gyvenimo pasitraukus S. S. bei jos įmonės bendrasavininkiui (sūnui R. V.), prasidėjo paveldimo turto įforminimo procedūra, kurią vykdė Mokesčių inspekcijos darbuotojai. 2005-01-17 buvo raštu kreipėsi į Mokesčių inspekciją dėl karakulinių kailinukų grąžinimo, tačiau buvo informuota, kad būtina pristatyti kasos pajamų orderio originalą. 2005-01-27 kasos pajamų orderio originalą pristatė ir pakartotinai raštu kreipėsi į Mokesčių inspekcijos pareigūnus dėl kailinukų grąžinimo.

Mokesčių inspekcija atsakinga dėl šio klausimo išsprendimo paskyrė tarnautoją D. Ž.. Su ja periodiškai kas kelias savaites, vėliau kas mėnesį telefonu susiskambindavo ir bendraudavo mama V. K.. Inspekcijos pareigūnai paaiškindavo, jog paveldimo turto padalinimo procesas negali vykti greitai, ramindavo, kad kailinukai nedings. 2006 m. spalio mėn. V. K. dalyvavo kailinukų atpažinime iš foto nuotraukų. Vieni iš kailinukų buvo atpažinti, tačiau atpažinimo natūra procedūra nebuvo įvykdyta.

2007-01-25 buvo pranešta, kad nėra pagrindo grąžinti kailinukų, nes nebuvo pateiktas kvitas, o 2007-01-29 Inspekcijos pareigūnai paaiškino, kad kailinukai konfiskuoti, atiduoti pardavimui, o už tai gauti pinigai bus perduoti valstybės biudžetui.

2007-02-05 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos dėl jiems pavaldžios institucijos tarnautojų veiksmų šioje konkrečioje situacijoje išaiškinimo. Iš 2007-03-13 pateikto raštiško atsakymo paaiškėjo, kad jos kailinukai buvo pripažinti atliekomis ir perduoti atliekų tvarkytojui utilizuoti. Asmeniškai apie tokį Mokesčių inspekcijos sprendimą bei jo teisinį pagrįstumą ji informuota nebuvo.

Bendraujant su Mokesčių inspekcijos tarnautojais tendencingai buvo kartojama, jog ji bei jos mama siekia užvaldyti svetimą turtą, nes nepateikti tinkami dokumentai, įrodantys vartojimo rangos sudarymą. Tokiu būdu, nepripažinus jos, kaip vienos iš vartojimo rangos šalių, kuomet sulygta darbus atlikti pagal buitinio užsakymo sutartį iš užsakovo medžiagos, buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, nes ji nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie ketinamų ar atliekamų veiksmų eigą su jos nuosavybe - konfiskuotais kailinukais.

Jai yra labai skaudu dėl to, kad neteko kailinukų, kurie po utilizavimo visiškai prarasti, nes tai buvo jai brangaus žmogaus - mamos, 50-mečio proga įteikta dovana. Dėl šių priežasčių jaučia moralinį nepasitenkinimą dėl netinkamo Inspekcijos tarnautojų darbo ir nepagarbaus elgesio su valstybės piliečiais.

Iš S. S. individualios įmonės Inspekcija perėmė vienintelius individualiais požymiais apibūdintus juodos spalvos karakulinius kailinukus. Tai, kad tokių požymių kailinukų nuotrauka buvo pateikta atpažinimui, Inspekcija turėjo pakankamą pagrindą atskirti minėtus kailinukus nuo kitų vienarūšių kailinių bei individualizuoti kaip jos nuosavybę. Tai išaiškinta ir Mokesčių inspekcijos 2007-03-13 rašte (Nr. (28.1-37)-R-3040).

Pagal LR CK 5.62 str. 1 d. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas palikėjas nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 3.4 p. nustatyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Vadinasi, Inspekcija negali apskaityti valstybės paveldėtino turto iki notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau remdamasi Taisyklių 44 p., gavusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, Inspekcija turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo ir palikimo apsaugos.

Inspekcijos tarnautojai, remdamiesi minėtais pranešimais bei vadovaudamiesi nurodytomis teisės nuostatomis, 2004-12-07 nuvyko į S. S. personalinės įmonės nuomojamas negyvenamąsias patalpas ir inventorizavo šiose patalpose esantį įmonės turtą, kuris, pagal sudarytą inventorizavimo aprašą, buvo perduotas saugoti UAB „Vilputa“. 2005-03-08 Inspekcija pateikė Vilniaus m. 1 apylinkės teismui prašymą Nr.(14.1.2-14)-3-2-6605 pavesti antstoliui sudaryti mirusios S. S. ir jos individualios įmonės turto apyrašą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2005-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-00550-101/2005 Inspekcijos prašymą patenkino ir įpareigojo antstolį iki 2005-04-16 sudaryti turto apyrašą. Teismo nutartis 2005-04-01 buvo pateikta vykdyti antstolei, kuri 2005 m. balandžio 14 d., 15 d., 19 d. sudarė paveldimo turto aprašą Nr.0027/05/00097. Atsižvelgus į mirusios S. S. ir jos individualios įmonės aprašyto turto specifiką, kiekį ir būklę, Inspekcija 2005-04-18 raštu Nr.(14.1.3-14)-3-2-10628 kreipėsi į UAB „Impeksservis“ dėl antstolio sudarytame turto apraše išvardinto turto įvertinimo. 2005-05-05 UAB „Impeksservis“ sudarė kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr.148, kurioje nustatyta 30 pavadinimų daiktų rinkos vertė. Inspekcija 2005-05-19 raštu Nr. (14.1.3-14)-2-13810 kreipėsi į Vilniaus m. 29 notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė S. Š. 2005-12-12 raštu Nr.153 informavo, jog paveldėjimo teisės liudijimui išduoti būtina pateikti antstolės sudarytame turto apraše nurodyto turto nuosavybę įrodančius dokumentus bei įtraukti S. S. individualią įmonę į paveldimą turtą.

LR CK 5.50 str. 4 d. nustatyta įpėdinių paveldimo turto eilė, bei trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas ir šių nuostatų privalu laikytis paveldėjimo procese. Taip pat Inspekcija gavo informacijos iš notarės apie tai, kad į notarų biurą kreipėsi UAB „Snoro lizingas“ kuris 2006-09-08 raštu Nr.052-09-026/06 informavo notarę apie mirusiosios S. S. neįvykdytas prievoles pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr.KEB4040201P. UAB „Snoro lizingas“ .2006-10-23 raštu Nr.052-10-035/06 informavo, jog S. S. 2004-04-02 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr.KEB4040201P, pagal kurią jai buvo perduotas valdyti ir naudoti minkštų baldų komplektas Omega. Lizingo davėjas pateikė tas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Remiantis LR civilinio kodekso 6.567 str. 1 d. nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad S. S. nesumokėjo visos lizingo sutartyje numatytos kainos, minkštu baldų komplektas Omega 2006-12-12 turto perdavimo ir priėmimo aktu buvo perduotas UAB „Snoro lizingas“.

Inspekcija 2006-10-30 raštu Nr.(14.2)-46-30901 kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą prašydama patikslinti mirusiosios S. S. paveldimo turto aprašą Nr.0027/05/00097. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2006-11-14 nutartimi prašymą patenkino ir įpareigojo antstolį patikslinti bei papildyti turto aprašą Nr.0027/05/00097. Ši nutartis buvo perduota vykdyti antstolei, kuri 2006-12-13 sudarė paveldimo turto aprašo Nr.0027/05/00097 patikslinimą ir papildymą. Inspekcija 2006-12-14 raštu Nr.(14.10)-46-36276 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus m. 29 notarų biurą prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 2006-12-21 notarė S. Š. išdavė Inspekcijai palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodytas visas žinomas S. S. turtas bei skoliniai įsipareigojimai. AB „Vilputa“ 2006-11-24 raštu Nr.3 pranešė, kad patalpos, kuriose saugomas S. S. turtas yra parduotos ir pareikalavo skubiai paimti esantį turtą. Inspekcijos tarnautojams nuvykus pasiimti S. S. turto buvo nustatyta, kad patalpos, kuriose buvo laikomas turtas, apleistos, purvinos, o dalis turto (kailiai ir kailių gaminiai) yra pakenkti kenkėjų. Dėl šios priežasties Inspekcija 2006-12-06 raštu Nr.(14.10)-46-35219 kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie LR ūkio ministerijos su prašymu skubiai įvertinti, ar minėti kailiai ir jų gaminiai buvo tinkamai saugomi, ar nėra pažeisti, ar juos galima realizuoti. 2006-12-07 Inspekcija ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos sudarė sutartį dėl kailių (odinių) drabužių atitikties saugos ir kokybės reikalavimams įvertinimo Nr.(5.6)-57-103/J54 pagal kurią kompetentingi asmenys atliko tyrimą ir 2006-12-12 raštu Nr.7R-1236 pateikė išvadą, kad visi gaminiai yra pakenkti kenkėjų, sudūlėję, yra netinkami parduoti vartotojams.

Taisyklių 6 p. nustatyta, kad jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas, o 145 p. nustatyta, kad įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtas yra sugedęs, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu apskaityto turto vertė mažesnė arba nedaug didesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis. Esant AB „Vilputa“ 2006-11-24 reikalavimui nedelsiant pasiimti mirusiosios turtą bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos išvadai, kad kailiai yra visiškai sugadinti kandžių ir visose kailiuose gali būti lervų, Inspekcijai buvo būtina tokioje situacijoje imtis neatidėliotinų priemonių LR atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka pašalinti nerealizuotinus kailius. Atsižvelgiant į tai, 2006-12-13 buvo sudarytas turto pripažinimo atliekomis aktas Nr.4, kuriuo visi kailiai ir kailių gaminiai buvo pripažinti atliekomis ir perduoti atliekų tvarkytojui UAB „VSA Vilnius“ utilizuoti. Kitas S. S. turtas (132 vnt.) 2006-12-28 turto įvertinimo (apžiūros) aktu Nr.(27.106)-l79-54 buvo įvertintas bendra 2350 litų suma ir tą pačią dieną turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr.466 įtrauktas į Inspekcijos apskaitą bei perduotas realizuoti UAB „Vilniaus tranzitas“.

Pareiškėja nuo pat pradžios nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių individualizuoti jos nurodytą daiktą, o jos motina negalėjo atpažinti kailinukų iš pateiktų nuotraukų. 2006 m. spalio mėnesį į Inspekciją buvo atvykusi pareiškėjos motina, kuri domėjosi, dėl kokių priežasčių negrąžinami jos dukros kailiniai. Inspekcijos tarnautojai paaiškino, kad kasos pajamų orderio apie sumokėtą avansą nepakanka nustatyti, kad kailiniai buvo perduoti siuvyklai. Atvykusi moteris paprašė parodyti jai visų kailinių nuotraukas tikėdamasi, bent atpažinti dukros kailinius. Jai buvo parodyti turto vertinimo ataskaitoje esančios kailinių nuotraukos. Pareiškėjos motina negalėjo tiksliai nurodyti dukros kailinių (nurodė vienus ir pasakė, kad gal šitie), o į darbuotojų pastabą atsakė, kad jeigu negalima atiduoti šitų, tai sutiktų paimti bet kokius.

Dėl išdėstytų argumentų, Inspekcijos tarnautojai tinkamai įvykdė įstatymuose nustatytas pareigas, neatliko veiksmų, kuriuos atlikti draudžia įstatymai bei nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.), o pareiškėja neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Be to, pareiškėjos pateikti telefoninės apklausos rezultatai, pripažintini neleistina įrodinėjimo priemone, nes prieštarauja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 daliai. Iš teismui pateiktos kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 148 matyti, kad kailiai ir jų gaminiai buvo vertintojo apžiūrėti 2005-04-26 ir įvertinti rinkos (pardavimo kaina). Įvertinimo žiniaraštyje nurodytų įvairių kailių ir jų gaminių (nuo Nr.7 iki Nr. 28) bendra kaina yra 2329 litų, tai yra bendra visų mirusiosios S. S. paliktų kailių ir jų gaminių vertė yra ženkliai mažesne nei pareiškėjos nurodyta nuostolių suma.

Vertinant, ar Inspekcijos veiksmai su paveldėtinu turtu buvo pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, būtina atsižvelgti į pareiškėjos elgesį per visą paveldėjimo procedūrų laikotarpį, nes nukentėjusiajam yra pareiga įmanomai stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti. I. K. savo nerūpestingumu sudarė sąlygas žalai atsirasti ir padidėti. Pareiškėja nepareiškė noro atvykti į Inspekciją arba į turto saugojimo vietą ir asmeniškai apžiūrėti kailinius bei aktyviai bendradarbiaujant su Inspekcijos tarnautojais, padėti nustatyti kailinius. Visi daiktai buvo S. S. individualios įmonės nuomojamose patalpose, todėl pareiškėja, turinti interesą, kad kailinukai atitektų jai, privalėjo imtis priemonių šiuos daiktus tinkamai identifikuoti.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija ir jos tarnautojai neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu vertinant ar pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, privalu vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio 2 d. nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo principais, bet ir kitais specifiniais, šios bylos kategorijai būdingais kriterijais: siuvimo paslaugų užsakymo patvirtinančių dokumentų nebuvimas, teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą atsiradimo momentas, mirusiosios dalies turto būklė perėmimo momentu, nukentėjusiosios elgesys, taip pat valstybės ekonominė padėtis, jos gyventojų materialinis bendras lygis. Remiantis šiais kriterijais reikalavimas priteisti neturtinę žalą turi būti atmestas.

Be to, LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 str. 1d. nustatyta, jog valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra LR teisingumo ministerija.

Taisyklių nuostatos numato turto ar pinigų grąžinimą savininkui, kai įsiteisėja civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas. Pagal Taisyklių 151 p., pinigai grąžinami iš Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pagal valstybei perduotino turto perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis programą (jos turinį atitinkančią programą). Tačiau Taisyklių nuostatos nenumato, jog žalą valstybė turi atlyginti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Todėl, šiuo atveju, kartu su Mokesčių inspekcija, tinkamu atsakovu turėtų būti pripažinta LR teisingumo ministerija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus m. VPK 7-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Karoliniškių policijos nuovados 2004-10-26 raštu Mokesčių inspekcija buvo informuota, jog mirus R. V. ir S. S., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur minėti asmenys vykdė komercinę veiklą, yra turto. Kadangi dėl minėtų asmenų mirties niekas nesikreipė ir jie palaidoti valstybės lėšomis, Mokesčių inspekcijos prašoma nustatyti šiems asmenims priklausančio turto paveldėtoją (b.l.51).

Mokesčių inspekcija 2004-12-07 inventorizavo S. S. individualios įmonės patalpose buvusį turtą bei sudarė inventorizavimo aprašą, kuriame nurodytas turtas buvo perduotas saugoti AB „Vilputa“. Minėtos bendrovės direktorius pasirašytinai įsipareigojo atsakyti už turto saugojimą (b.l. 53-64).

Vykdydama Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-03-16 nutartį, antstolė 2005-04-14, 2005-04-15, 2005-04-19 paveldimo turto aprašais S. S. turtą aprašė (b.l. 70-77).

Mokesčių inspekcijos 2006-12-13 aktu AB „Vilputa“ saugotas turtas pripažintas atliekomis ir perduotas šalinti UAB „VSA Vilnius“ (b.l. 142-143).

I. K. 2007-02-05 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos prašymą išaiškinti, kodėl jai negrąžinami S. S. individualiai įmonei perduoti karakulio kailinukai bei kas atlygins patirtą moralinę bei materialinę žalą jei tie kailinukai yra apgadinti (b.l. 14-15).

Išnagrinėjusi I. K. 2007-02-05 prašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2007-03-13 raštu pareiškėją informavo, kad jos S. S. individualiai įmonei atiduoti persiūti kailinukai buvo pripažinti atliekomis ir perduoti atliekų tvarkytojui utilizuoti. Pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad ji savo pažeistus interesus galėtų ginti kreipdamasi į teismą civilinio proceso tvarka (b.l. 12-13).

2007-04-02 skundu Mokesčių inspekcijai pareiškėja atsakovės prašė raštu pateikti atsakymą į jos 2007-03-05 prašymą, nurodant priimtą procesinį sprendimą bei jo apskundimo tvarką (b.l. 11).

Mokesčių inspekcija 2007-04-06 raštu I. K. informavo, kad jos prašymas buvo išnagrinėtas ir pareiškėja apie tai buvo informuota (b.l. 10).

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad Mokesčių inspekcija I. K. pateikė išsamų atsakymą, todėl skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2007-02-07 prašymą dėl karakulinių kailinukų grąžinimo yra nepagrįstas.

Iš pareiškėjos skundo motyvų bei kitų reikalavimų darytina išvada, kad prašymas įpareigoti Mokesčių inspekciją pašalinti padarytus pažeidimus kildinamas iš, pareiškėjos manymu, neteisėtų Mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmų bei prašomos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 str. bei 23 str. 1d. 5 p. prasme.

Atsižvelgus į tai, byloje spręstinas ginčas dėl I. K. reikalavimų Lietuvos valstybei dėl pareiškėjos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo bei teisėtumo.

LR CK 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Iš skundo teismui motyvų matyti, kad I. K. jai padarytą žalą kildina iš Mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, todėl sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar atsakovės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. K. 2005-01-17 pateikė prašymą Mokesčių inspekcijai tarpininkauti atgaunant nebaigtus persiūti juodos spalvos karakulio puskailinius, kurie buvo palikti 2004-08-20 S. S. individualioje įmonėje, sumokėjus 100Lt. įnašą(b.l.18).

Mokesčių inspekcijos 2005-01-24 raštu pareiškėja buvo informuojama, jog tik įforminus visus paveldimo turto dokumentus valstybės vardu, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodyto turto grąžinimo. Taip pat ji buvo informuota, kad į kreditorių sąrašą bus įtraukta tik tada, kai pateiks Jos rašte paminėto turto perdavimo siuvyklai buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantį apskaitos dokumentą (originalą) (b.l. 17).

I. K. 2005-01-27 raštu pakartotinai paprašė Mokesčių inspekcijos įtraukti ją į kreditorių sąrašą kailinukams atgauti bei pateikė kasos pajamų orderio kvito originalą (b.l. 16, 50).

Iš Mokesčių inspekcijos 2004-12-07 inventorizavimo aprašo, matyti, kad be kitų S. S. individualios įmonės patalpose rastų daiktų buvo aprašyti juodo karakulio puskailiniai su lapės maža apykakle ir karakulio kailio gabalai – inventorizavimo aprašo pozicijos Nr.34, 41 ir Nr.54 (b.l. 57, 59). Juodo karakulio (natūralus ar dirbtinis nenustatyta) puskailiniai , su kapišonu, moteriški. Kapišono kraštai lapės kailiuku apsiūti ir karakulio kailio gabalai aprašyti ir antstolės D. Š. 2005-04-14 paveldimo turto apraše (turto eilės Nr.20, 25, Nr.38), (b.l. 71-72).

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog 2006 m. spalio mėn. įvykusio kailinukų atpažinime iš fotonuotraukų dalyvavo pareiškėjos motina V. K.. Tiek pareiškėja, tiek teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. (b.l.) patvirtino tai, jog kailinukų atpažinimo procedūros metu V. K. tiksliai negalėjo įvardinti, jog atpažinimui pateikti kailinukai yra būtent tie, kurie buvo atiduoti S. S. individualiai įmonei persiūti (b.l.4, 46).

Kilnojamojo turto įvertinimo 2005-04-26 akte pažymima, kad be kitų daiktų įvertinimui pateikti juodo karakulio puskailiniai (dėvėti), kurie įvertinti 100Lt., penki juodos spalvos karakulio gabalai, tame tarpe išardytų kailinių rankovės, kurie įvertinti bendra 25 lt suma (b.l. 85, 86). Tos pačios dienos kilnojamojo turto apžiūrėjimo akto Nr.148, eil. nr.8 nurodoma, kad apžiūrėti juodo karakulio puskailiniai. Konstatuota, kad puskailiniai su gobtuvu, kuris apsiūtas senu lapės kailiu, su rankogaliais, su pamušalu, krūtinės apimtis 104cm., ilgis 94cm. Dėvėti (nuotrauka Nr.8). Taip pat 12 p. nurodoma, kad apžiūrai buvo pateikti ir juodos spalvos karakulio gabalai – 2 rankovės, 2 priekinės palutės, nugaros dalis (b.l. 102).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog V. K. negalėjo atpažinti Mokesčių inspekcijos pateiktų karakulio kailinukų kaip priklausančių I. K., darytina išvada, jog pareiškėjos S. S. individualiai įmonei atiduoti persiūti karakulio kailinukai galimai jau buvo išardyti ruošiant juos persiūti, taip pat neatmestina galimybė, kad S. S. individuali įmonė pareiškėjos pateiktus puskailinukus kokiu nors būdu buvo praradusi iki Mokesčių inspekcijos pareigūnai 2004-12-07 inventorizavo minėtos individualios įmonės patalpose buvusį turtą, ar pan...

Tai, kad pareiškėjos motina V. K. neatpažino puskailinukų, kurie buvo vieninteliai juodo karakulio ir turėjo kitus išskirtinius požymius (gobtuvas, kuris apsiūtas lapės kailiu ), buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadai, kad jie neidentifikuoti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjai puskailinukai (ar jų dalys) nebuvo gražinti tik dėl to, kad nebuvo identifikuoti kaip jos pateikti persiūti.

Iš Mokesčių inspekcijos 2004-12-07 inventorizavimo rašto matyti, kad visas jame išvardintas turtas buvo perduotas saugoti AB „Vilputa“, kurios direktorius pasirašytinai įsipareigojo atsakyti už turto saugojimą (b.l. 64).

AB „Vilputa“ 2006-11-24 raštu Mokesčių inspekciją informavo, jog patalpos, kuriose saugotas S. S. individualiajai įmonei priklausantis turtas jau nepriklauso bendrovei, todėl prašoma skubos tvarka šį turtą pasiimti (b.l. 133).

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos 2006-12-12 raštu informavo Mokesčių inspekciją, jog AB „Vilputa“ saugoti kailiniai drabužiai, įvairių dydžių kailiai bei jų ruošiniai buvo saugomi nevėdinamose patalpose, įgavo sudūlėjusių kailių kvapą, deformavosi, kai kurie yra visiškai sugadinti kandžių, kiti apkrėsti, praradę prekinę išvaizdą bei vartojamąsias savybes. Atskiri kailių gaminiai, nesudarantys vieno gaminio visumos, yra sudūlėję, praradę stiprumą, kitas kailio savybes, yra niekalas (b.l.137).

Atsižvelgus į Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos minėtas išvadas bei vadovaujantis Taisyklėmis, Mokesčių inspekcijos 2006-12-13 aktu AB „Vilputa“ saugotas turtas pripažintas atliekomis ir perduotas šalinti UAB „VSA Vilnius“ (b.l. 142-143).

Tai, jog po saugojimo AB „Vilputa“ galimai pareiškėjai priklausantys karakulio puskailiniai sunyko, Mokesčių inspekcijos darbuotojų kaltės nėra, nes jie nebuvo paskirti ir atsakingi už jų saugojimą.

Aplinkybės, sąlygojusios galimai pareiškėjai priklausiusių karakulio puskailinių žuvimą, negali būti vertinamos kaip neteisėtų Mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų rezultatas.

Nesant neteisėtų Mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iš būtinų sąlygų Valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad I. K. skundo reikalavimai priteisti jai iš Valstybės 8000 Lt turtinei bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti.

LR ABTĮ 44 str. 1d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, nepriteistinos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą