Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas, A. J. (A. J.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti jos asmeninį turtą – jai priklausančius asmeninius daiktus faktiškai priėmė palikimą. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėja dėl teisinio neišprusimo įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas. Pareiškėja mano, kad nesikreipimo dėl palikimo priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko ji laiku nesikreipė į notarą. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, jį pradėdama faktiškai valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo A. J. (A. J.) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnį palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos pareiškime nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos motina M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 8). Po motinos mirties pareiškėja likusiu turtu – motinai priklausančiu automobiliu, asmeniniais daiktais ir nekilnojamu turtu naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo, mokėjo mokesčius (priedai Nr. 7, 9, 12, 13, 14,15). Iš Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po M. J. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (priedas Nr. 11).

5. Pareiškėja faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jinai priėmė palikimą po motinos mirties (CK 5.51 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. J., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė M. J. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.