Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nusikaltimo, būnant nepakaltinamu, padarymu kaltinamo asmens, K. K. gynėjai advokatei N. L.,

žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nevedusiam, studentui, neteistam,

kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2021 m. balandžio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, abiem rankomis suduodamas į krūtinę ir įspirdamas į dešinę koją pastūmė D. Ž., dėl ko jam nukritus nuo laiptų, padarė kairės rankos žastikaulio lūžį, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis D. Ž. posėdžio metu parodė, kad iki to įvyko su K. K. buvo draugai, draugavo nuo mažens, jie gyvena tame pačiame kieme, per pora daugiabučių. Pas K. užeidavo kiekvieną dieną, šiuo metu su juo nebendrauja. Galėjo būti 2021 balandžio 9 d., apie 18.30 val., kai (duomenys neskelbtini), jis, iš anksto neįspėjęs K., nuėjo pas jį, į laiptinės viršutinį, ketvirtą aukštą. Nors ten yra skambutis, tačiau jis du kartus pabeldė. K. atidarė duris ir stūmė jį su dviem rankomis ir dešinės kojos keliu, ir uždarė duris. K. jam sakė „pūsk nachui iš čia“, jo akys buvo stiklinės, išpūstos. Viskas įvyko labai greitai, į laiptinę niekas nebuvo išėjęs. Kaimynė J. A. buvo išėjusi, atidarė ir uždarė duris dar prieš tą įvykį, kai K. dar nebuvo durų atidaręs. Kai jį nustūmė, jis nukrito nuo laiptų, buvo likusios trys pakopos, jo galva buvo ant trečios pakopos. Apie 3 minutes pagulėjo ir gavo iš K. sms žinutę: ,,dink nuo mano durų“, į kurią jis, atrodo, atsakė: ,,neduok Dieve ranka lūžo“. Jam atrodo, kad K. K. dar pro durų akutę pažiūrėjo. Tada jis grįžo namo ir iš skausmo užmigo. Pabudus dėl skausmo išgėrė alkoholio – 5,2 ar 5 stiprumo dvi skardines alaus. Gėrė su dešine ranka, kurios neskaudėjo. Begeriant alų, nusirengė pasižiūrėti, kodėl skauda ranką, pamatė kad ji yra mėlyna ir petys pasmukęs. Grįžus sesei, apie 22 val., ji nuvežė jį į ligoninę. Ligoninėje jis atsisakė vaistų, nes buvo vartojęs alkoholio. Su sese kalbėjo apie įvykį, nes vizualiai matėsi, kad išniręs petys. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai, klausė, ar rašys pareiškimą, atsakė, kad nerašys. Jis su K. nebuvo susipykę, todėl nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. Galvojo, kad atsiprašys ir susitars, pinigų nenorėjo. Kadangi K. neatsiprašė, po dviejų savaičių parašė pareiškimą. K. jam nieko neatrašė, todėl parašė jo mamai. Tada jis pradėjo atrašinėti. Girdėjo, kad K. buvo ligoninėje Anglijoje. Nežinojo, kad jis kažkuo serga. Pasakojo, kad lyg gerdavo kažkokius vaistus. Ranka sugijusi, tačiau pasekmes jaučia. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja D. Ž. paaiškino, kad K. K. pažįsta, jie nėra susipykę, nukentėjusysis – jos brolis. Ji žino tiek, kiek brolis jai pasakojo, t. y. kad K. K. pastūmė jį. Tai galėjo būti 2021 m. balandžio 9 d. Ji, brolis ir mama visą dieną buvo namuose. Brolis, nieko nesakęs, po pietų, tiksliai laiko nepamena, išbėgo trumpai iš namų. Grįžo greitai. Grįžęs gulėjo užsiėmęs už rankos, pragulėjo ilgai. Jis neaiškino, kas atsitiko. Ji bandė su mama brolio ranką apžiūrėti. Apie 22 val., brolio prašymu, ji nuvežė jį į ligoninę. Tik kai iš ligoninės grįžo, papasakojo, kad K. jį sužalojo, kad jam lūžo ranka. Nematė, kad brolis būtų gėręs alkoholį.

Liudytoja G. K. posėdžio metu paaiškino, kad yra K. K. mama. Ž. nepažįsta, pirmą kartą pamatė, nežino ar jis su jos sūnumi pažįstami, ji visus sūnaus draugus pažįsta. Parodė, kad gyvena savo bute kartu su sūnumi. Tą dieną, balandžio 9 d. ir 10 d., nebuvo namuose, buvo išvažiavusi pas mamą. Pas mamą dažnai išvažiuoja dažnai, tuo metu apie savaitę išbuvo. Sūnus buvo su draugu R. kambaryje ir ji mano, kad K. tikrai nebuvo durų atidaręs – žino, kad negalima įsileisti bet ko į namus. Nebūdavo taip, kad kažkas ateitų ir jis išeitų iš namų. Mažai į namus ką įsileisdavo. Jis susiskambina su draugais ir išeidavo į kiemą. Kai jam tą dieną paskambino, jis bendravo su R.. Su sūnumi bendrauja per kamerą, parodo su kuo jis yra. Apie įvykį ji sužinojo balandžio 10 d., kai jai D. Ž. parašė SMS. Ji klausė sūnaus, kas vyko. K. jai sakė, kad jis buvo su R., o D. Ž. galėjo būti susirašęs su R., norėjo ateiti pas jį. Tądien liudytoja J. A. parėjo ir laiptinėje matė, kaip D. sėdėjo ant palangės, buvo neblaivus, ji klausė jo, ką čia veikia, ar K. neįsileidžia. Ž. jai skundėsi, kad niekas neatidaro durų. Sūnus per durų akutę matė, kad Ž. ilgai buvo laiptinėje. Jų durys atsidaro į lauką. Kaimynų kitų klausinėjo, jokio triukšmo negirdėjo ir niekas jo nemušė. K. nėra piktybinis, yra apatiškas, jis nėra rankos pakėlęs prieš nieką. Jis nėra bendraujantis, dažnai būna prie kompiuterio ir su draugu G.. Jis girdi balsus, jis serga ir nenori nieko matyti, jis visada ramus. Sūnus tuo metu gerdavo vaistus – ,,Olanzapiną“. Sūnus jausdavo, kad jam blogai, ir kad nusiramintų išgerdavo vaistus ir eidavo miegoti. Teismo sprendimu jis nėra pripažintas neveiksniu. Sūnus pastoviai vartojo vaistus, yra nustatytas laikas ir išgerdavo juos pats savarankiškai. Kad jis neišgertų vaistų, tokių dienų nežino. Dabar gydytojas paskyrė leidžiamus receptinius vaistus. Sūnų prižiūri ji, pasikeisdama su vyru. Sūnus po įvykio jautėsi neramiai, sutrikdytas, ramybės neduoda, prieš tai jautėsi geriau. Jam reikalingas gydymas, kad negirdėtų garsų. Jis gyvena vienas ir jis būna prižiūrėtas. Vaistai bus naudojami, užtikrins, kontroliuojama būsena. Jis susirgo būdamas Anglijoje, gavo tabletę iš draugų ir nėra ištirta, nuo ko jam tai atsitiko. Kai sūnui blogai, jį išveža į ligoninę. Nukentėjusiojo seserį pažįsta, gal tik kaip pažįstamą gali pažinoti.

Šeimos narys Ž. K. paaiškino, kad sūnus vartoja vaistus. Seniau vartojo kiekvieną dieną, o dabar į mėnesį vieną kartą leidžiamus vaistus. Jis pats nusineša vaistus į psichikos centrą ir jam ten suleidžia. Nuo jų sūnui žymiai geriau. Jis su sūnumi negyvena šeimoje, turi kitą šeimą, tačiau jis bendrauja su juo. Jis negali pasakyti, ar tą dieną jis gėrė vaistus. Jis (Ž. K.) supranta, kad jam yra blogai. Jam girdisi balsai, šizofrenija pripažinta. Dabar jam yra neblogai. Kai leidžiamus vaistus naudoja, nėra pablogėjimų. Gydymo būdas reikalingas, yra liga ir nieko pakeisti negalima. Jam sūnus sakė, kad D. buvo laiptinėje, sakė, kad jis jo nestūmė, J. A. liepė skardines susirinkti iš laiptinės. Jis pats aplinkybių nematė, tačiau tiki, kad jis tikrai negalėjo nukentėjusiojo pastumti.

Ekspertė S. S. parodė, kad nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. atliko kartu su kolege V. K. K. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Susipažinus su visais medicininiais dokumentais, jos konstatavo psichikos sutrikimą – Paranoidinę šizofreniją. Atsižvelgiant į jo psichologinius ypatumus, psichinę būklę, K. K. negalėjo suprasti teisingai savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis negali stoti prieš teismą, nerekomenduoja jo apklausti teismo posėdyje. Jam yra taikytinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Remiantis medicininiais dokumentais, žinoma, kad psichikos sutrikimas pasireiškė nuo 2017 m. nerimu, baime, klausos haliucinacijomis, vargina balsai, buvo gydytas, buvo nustatytas ūminis psichozės sutrikimas, haliucinacijos. Jam buvo skiriami medikamentai, jis motyvuotas, vaistus geria, lankosi pas gydytojus. Jo paaiškinimus, kuriais jis neigė, jog stūmė Ž., kad jis nieko jam nedarė ir nesakė, durų nebuvo atidaręs, reikia vertinti kritiškai. K. K. galimi matymo, klausos kliedesiai, baimė, miego sutrikimai, balsai, imperatyviniai kliedėjimo požymiai, nenuoseklumas, mąstymas yra apatiškas.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad K. K. yra jos kaimynas, o D. Ž. yra jos sūnaus klasiokas, pasisveikina susitikę. Parodė, kad teko matyti, jog D. Ž. buvo prie K. K. durų, bet neatsimena, kuri buvo diena ir kuris paros laikas. Gal keletą kartų yra mačiusi D. Ž. laiptinėje. Jai, pareinant namo, teko sutikti laiptinėje D. Ž. ir teko jį matyti prie K. K. durų. Negali pasakyti, ar D. Ž. ir K. K. yra draugai. Nieko išskirtinio tikrai nematė, jokių konfliktų nėra mačiusi. Tiesiog matė, kaip D. Ž. stovėjo prie durų ir laukė, kol K. K. atidarys duris. Paklausė juoko forma, ar neįsileidžia, o jis atsakė, kad neįsileidžia. K. K. mamą pažįsta tik kaip kaimynę, labai retai ją mato, ji dirba užsienyje. Ji jos neklausė nieko apie įvykį. K. K. tėvo iš viso nepažįsta.

Tai, jog K. K. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. 23.14 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas slaugytojos telefoninis pranešimas, kad į nurodytą įstaigą kreipėsi neblaivus (1,2 promilės) D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas kairio žastikaulio lūžis, išleistas ambulatoriškai, teigė, kad pastūmė pažįstamas. Policijos pareigūnams nuvykus ir pabendravus su D. Ž. (0,93 promilės neblaivumas), šis paaiškino, kad sukonfliktavo su pažįstamu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), prie jo buto ir šis jį pastūmė. Pareiškimą rašyti atsisakė, jeigu ateityje turės pretenzijų, kreipsis į policiją (1 t., b. l. 40).

Iš pareiškimo peržiūros matyti, kad 2021 m. balandžio 27 d. nukentėjusysis D. Ž. per el. paslaugų portalą perdavė policijai savo paaiškinimą, kad K. K. jį nustūmė nuo laiptų, taip pat jų susirašinėjimo žinutėmis fotonuotraukas (1 t., b. l. 39, 41-46).

2021 m. balandžio 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-960757-21 ir jo priede - Fotolentelėje nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), keturių aukštų daugiabučio namo laiptinės ketvirtas aukštas (1 t., b. l. 29-38).

2021 m. gegužės 17 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole Nr. IBPS-V-1103746-21 ir jo priede – Fotolentelėje užfiksuoti nukentėjusiojo D. Ž. duoti parodymai įvykio vietoje, adresu : (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72-78).

2021 m. gegužės 3 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-983826-21 nurodyta, kad apžiūrėtas susirašinėjimo, vykusio tarp D. Ž. ir telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip nustatyta naudojasi K. K., vaizdas (1 t., b. l. 47-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1) D. Ž. nustatyta kairio žąstikaulio kaklo ir didžiojo gumburo lūžimai; 2) sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, kontaktuojant su kokiais tai daiktais ar pagrindu; 3) sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; 4) sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje; 5) sužalojimai būdingesni kritiminei traumai; 6) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t., b. l. 61).

(duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo E. T. 2021 m. gegužės 12 d. Tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1069017-21 nurodyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), bendrauta su nurodyto daugiabučio namo gyventojais, kurių butai yra toje pačioje laiptinėje, kuri buvo įvykio vieta. Visi asmenys paaiškino, kad 2021 m. balandžio 9 d. 18.30 val. daugiabučio namo laiptinėje konflikto tarp asmenų nematė bei jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo ir apie minimą įvykį jokios reikšmingos informacijos suteikti negali (1 t., b. l. 118-120).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. liepos 20 – rugpjūčio 4 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1) pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0), atsižvelgiant į jo psichologinius ypatumus, psichinę būklę, K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; 2) šiuo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0); 3) pagal savo psichinės sveikatos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti; 4) K. K. negali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje; 5) atsižvelgiant į psichologinius ypatumus, psichinę būklę K. K. negali duoti parodymus; 6) K. K. neturi individualių psichologinių ypatumų, galėjusių turėti įtakos jo elgesiui, jo elgesį įtakojo nustatytas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0); 7) K. K. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (1 t., b. l .181-184).

Byloje pateiktos D. Ž. ir G. K. 2021 m. balandžio 10 d. susirašinėjimų kopijos (1 t., b. l. 246-251), iš kurių matyti, kad tarp šių asmenų vyko susirašinėjimas balandžio 10 dieną, nukentėjusysis kreipėsi į G. K., kad jos sūnus kuo greičiau su juo susisiektų, nurodydamas apie tai, kad jos sūnus jį pastūmė laiptinėje rankomis ir „kelėnu“, G. K. nurodo, kad turi liudininkų.

Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė 97,40 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo už suteiktas D. Ž. gydymo paslaugas (1 t., b. l. 106-111).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. K. 2021 m. balandžio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, abiem rankomis suduodamas į krūtinę ir įspirdamas į dešinę koją pastūmė D. Ž., dėl ko jam nukritus nuo laiptų, padarė kairės rankos žastikaulio lūžį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 18.30 val., nukentėjusysis D. Ž. buvo prie K. K. buto durų. Tai patvirtina tiek D. Ž., tiek 2021 m. gegužės 3 d. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas K. K. ir D. Ž. susirašinėjimas pradėtas 2021 m. balandžio 9 d. 18.47 val. K. K. žinute – „Mauk nx nuo duru“. Tai, kad tą pačią dieną D. Ž. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą po kontakto su K. K., patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos D. Ž. duoti nuoseklūs parodymai, 2021 m. balandžio 9 d. 23.14 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešimas apie atvykusį D. Ž. ir jam diagnozuotą kairio žastikaulio lūžį bei iš karto po gauto pastarojo pranešimo, policijos pareigūnams D. Ž. duoti paaiškinimai, kad K. K. prie jo buto jį pastūmė, dėl ko susižeidė ranką, 2021 m. balandžio 9 d., 22.56 val., D. Ž. K. K. rašytas sms pranešimas - „Db ligoninei. Zastikaulis luzo. Sekmes“.

Byloje liudytoja apklausta K. K. motina G. K. ir tėvas Ž. K. nurodo, kad jų sūnus K. K. negalėjo nustumti D. Ž., G. K. nurodė, kad kaimynai negirdėjo jokio triukšmo, niekas D. Ž. nemušė. Tačiau K. K. tėvai įvykio tiesiogiai nematė, jų teiginiai paremti sūnaus pasakojimais, kuriuos ekspertė siūlė vertinti kritiškai dėl K. K. ligos, pačių deklaratyviais pasvarstymais, subjektyviais vertinimais, galimai siekiant apsaugoti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors jie teisme teigė, kad kaimynė J. A. patvirtins, jog pats nukentėjusysis buvo neblaivus, kad ji paneigs kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tačiau teisme apklausta liudytoja J. A. paneigė tokius G. K. ir Ž. K. teiginius, nurodydama, kad nieko išskirtinio nematė, jokių konfliktų nėra mačiusi, tiesiog matė, kaip D. Ž. stovėjo prie durų ir laukė, kol K. K. atidarys duris, taip pat paneigė, kad kalbėjo su G. K. apie šį įvykį. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų G. K. ir Ž. K. keliamas versijas, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs viso proceso metu, nepaneigti kitų įrodymų. G. K. pateiktas 2021 m. balandžio 10 d. susirašinėjimas su D. Ž. nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, o patvirtina, nes iš jo turinio matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į G. K., kad jos sūnus kuo greičiau su juo susisiektų, nurodydamas apie tai, kad jos sūnus jį pastūmė laiptinėje rankomis ir „kelėnu“, G. K. nesutinka, nurodo, kad turi liudininkų. Priešingai nei nurodė G. K., iš šio susirašinėjimo nematyti šantažavimo požymių. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nereiškė, todėl G. K. ir Ž. K. teiginiai apie jų sūnaus apšmeižimą neturi pagrindo.

Apibendrinant konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais įrodyti smurtiniai K. K. veiksmai, sužalojimų visuma specialisto išvadoje įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad K. K. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, K. K. dėl psichikos sutrikimo –paranoidinės šizofrenijos, veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas lėtinis, todėl ir dabar jis negali suvokti savo veiksmų esmės bei negali jų valdyti. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad BK uždraustą veiką K. K. padarė būdamas nepakaltinamas.

Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kurių viena - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir teismo posėdžio metu teismo ekspertės rekomendacijas, į tai, kad K. K., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka nesunkaus nusikaltimo objektyviuosius požymius, neteistas, nebaustas, į padarytos įstatymo draudžiamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, darytina išvada, kad K. K. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnio. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Nagrinėjamoje byloje K. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kas, kaip minėta, reiškia, jog jo veika nėra baudžiama. Išdėstyto pagrindu, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Išaiškintina, kad dėl nepakaltinamo K. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnis).

K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 135-138), nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad K. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Paskirti K. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, sąlygomis.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad dėl nepakaltinamo K. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.