Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „L.-K.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-03-28 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

2024-04-22 atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo išduotų grūdų priėmimo kvitų sąraše nėra numerių 58 ir 59. Tokių numerių kvitai ieškovui negalėjo būti išduoti. Grūdų priėmimo kvitus išduodavo atsakovo sandėlininkas K. S., kuris (duomenys neskelbtini) buvo atleistas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. išgrobstė kooperatyvo sandėlyje saugomas prekes ir tai nuslėpdamas, melagingai nurodė apskaitos žiniaraščiuose tų prekių negavusius ūkininkus, kaip jų gavėjus, priiminėjo ir atleidinėjo iš sandėlio neapskaitytas sandėlio dokumentais ir ne kooperatyvo pirktas/parduotas prekes, taip pat, darbuotojas per 12 mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – aplaidžiai vedė sandėlio prekių judėjimo apskaitos dokumentus. Atsakovas darbuotoją atleido po to, kai (duomenys neskelbtini) užbaigė grūdų sandėlio inventorizaciją. Inventorizacijos akte nustatyta, kad sandėlyje iš viso trūksta 64,637 t antros klasės kviečių (t. y. būtent tos pačios klasės kviečių, kuriuos teigia pristatęs ieškovas). Dėl to nėra aišku, ar ieškovas faktiškai pristatė visą nurodomą grūdų kiekį.

Teismo posėdyje ieškovas prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad kelerius metus tiekė grūdus atsakovui. Visais kartais bendravo su sandėlininku K. S., šis išrašė sąskaitas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad, atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas grūdų trūkumas. Iš darbo atleistas sandėlininkas K. S..

Teismui įpareigojus atsakovą pateikti vaizdo kamerų įrašus, atsakovas juos pateikė. Kartu pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus ir palyginus su ieškovo pateiktais įrodymais apie jo naudotas transporto priemones, nustatė, kad būtent ieškovo transportas faktiškai atvežė grūdus tą dieną, kai buvo išrašyti grūdų priėmimo kvitai ieškovo vardu. Vaizdo kamerų įrašuose (duomenys neskelbtini) užfiksuoti trys reisai transporto priemonėmis, atitinkančiomis ieškovo pateiktą informaciją (grūdų priėmimo kvitai Nr. 51, 52 ir 59). Vaizdo kamerų įrašuose galima aiškiai identifikuoti ieškovo transporto priemones, jos tikrai svertos automobilinėmis svarstyklėmis tiek pilnos, tiek tuščios, taip pat matoma, kad ieškovo atstovas kiekvieną kartą nešasi dokumentus, tikėtina, grūdų priėmimo kvitus. Dėl šių priežasčių atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovas jo nurodytomis transporto priemonėmis faktiškai pristatinėjo grūdus į atsakovo sandėlį.

Atsakovui pripažinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalimi, bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas pristatė grūdus (kviečius) atsakovui, o atsakovas grūdus priėmė, išrašydamas grūdų priėmimo kvitus Nr. 51, Nr. 52 ir Nr. 59. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ZU Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 826,05 Eur sumai.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlio inventorizacijos apraše Nr. 2024/03/3 nurodyta, kad atlikus inventorizaciją nerasta 64,837 t miežių, 54,086 t 1 klasės kviečių, 64,637 t 2 klasės kviečių.

Ieškovas 2023 m. deklaravo žieminio rapso pasėlius.

Ieškovas atsakovui grūdus pristatė V. S. vardu registruotu traktoriumi „MTZ, Belarus-820“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „2PTS-4M“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. U. priklausančia priekaba „GKB-819“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal pirkimo – pardavimo sutartį viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

PVM sąskaitos–faktūros patvirtina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Atsakovui neapmokėjus sąskaitų faktūrų iki nustatyto termino pabaigos, laikytina, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir pažeidė prievolę. Atsakovas, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, pripažįsta, kad ieškovas tris kartus (duomenys neskelbtini) atvežė grūdus, jam buvo išrašyti grūdų priėmimo kvitai Nr. 51, Nr. 52 ir Nr. 59. Atsakovas, pripažinęs grūdų pristatymo faktą, nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė už grūdus su ieškovu, tad laikytina, kad pirkėjo pareiga atsiskaityti už prekę nebuvo įvykdyta. Atsakovo veiksmuose esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę - priteisti 3 826,05 Eur dydžio skolą, 152,62 Eur palūkanas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) nustatyto dydžio palūkanas. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo kaip ūkio subjekto ir atsakovo sudaryta sutartis yra komercinė sutartis, ieškovas turi teisę į šiame įstatyme nustatyto dydžio palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 978,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 45,00 Eur žyminis mokestis bei 510,00 Eur atstovavimo išlaidos.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Iš atsakovo ieškovui priteisiama bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 45,00 Eur žyminis mokestis ir 510,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktais nustatyto minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2024-03-28 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „L.-K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui ūkininkui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 978,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį;

510,00 Eur (penkių šimtų dešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.