- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-1179-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01060-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- UAB „Dagira“
- Atsakovas
- UAB „Skirnuva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dagira“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1541-292/2012 pagal ieškovės UAB „Dagira“ ieškinį atsakovui UAB „Skirnuva“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dagira“ kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Skirnuva“ 27942,90 Lt skolos, 5053,88 Lt delspinigių, 1148,88 Lt palūkanų, 8,06 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 34145,66 Lt.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu ieškovas nurodo aplinkybę, kad reiškiamas didelės sumos turtinis reikalavimas, o atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo ne tik ieškovės, bet ir kitų kretitorių atžvilgiu, turi mokumo problemų, todėl yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino (b.l. 10-11). Teismas nurodė, kad Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010). Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas didele ieškinio suma, tačiau ieškovė neįrodė, kad jos reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovei (CPK 178 str.). Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, finansines galimybes. Ji tik nurodė, kad jos žiniomis atsakovė turi mokumo problemų, kadangi neatsiskaito ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Skirnuva“ tikrai turi ir kitų kreditorių, tačiau piktybiškai nevengia įvykdyti prievolių, proceso metu atsiskaitoma su kreditoriais, sudaromos taikos sutartys. Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. B2-1583-173/2012 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Skirnuva“, byloje 2012-02-06 nutartimi taikytos jos atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, o 2012-03-07 priimta nutartis jas panaikinti. Šioje nutartyje nurodoma, kad iš atsakovės pateiktų finansinių duomenų matyti, jog ji yra veikianti įmonė, neįkeisto nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 230 565,00 Lt, artimiausiu metu gautinos pajamos pagal rangos sutartis siekia 19 271 260,88 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis tokia bloga, kad ieškovės reikalavimo suma (34145,66 Lt) jai yra didelė, ir nėra objektyvių prielaidų manyti, jog atsakovė nebūtų pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, nepateikė jokių įrodymų apie realią grėsmę ieškovės turtiniams interesams, t.y. atsakovės bandymą paslėpti turtą, realizuoti jį ir pan. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė periodiškai sumokėdavo jai tam tikrą sumą, 2012-02-20 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą. Toks atsakovės elgesys neleidžia vertinti jos veiksmų kaip piktybiško vengimo atsiskaityti su ieškove ir siekio išvengti prievolės įvykdymo, o leidžia daryti prielaidą, kad jos uždelsimas atsiskaityti su ieškove yra laikino pobūdžio.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dagira“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės (b.l. 14-15). Savo skundą ieškovas grindžia tokiais argumentais:
ieškovė pateikė įrodymus, pagal kuriuos atsakovė pripažįsta skolos egzistavimo faktą (sąskaitos faktūros, darbų priėmimo aktai, skolų suderinimo aktas), t.y. reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais ir kitos šalies neginčijamais įrodymais, todėl reikalavimo užtikrinimui turėjo būti taikyta laikinoji apsaugos priemonė areštas; apeliantas taip pat pažymi, kad grėsmę, jog ieškovui galimai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas pagrindžia faktinės aplinkybės dėl to, kad prievolė atsiskaityti nevykdoma daugiau kaip pusę metų, atsakovės atžvilgiu yra inicijuotos kitos civilinės bylos dėl skolos priteisimo. Vien tokių bylų faktas rodo atsakovės negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovei yra inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, kas patvirtina galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir faktą, kad atsakovė problemų neatsiskaito ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais, turi finansinių sunkumų ir galimai yra nemoki. Iš viešų juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovei 2011 m. gale yra panaikintos 6 licencijos. Tai neabejotinai pagrindžia aplinkybę, kad be licencijų, atsakovė negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, generuoti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės pagrindžia galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę; nutarties motyvai apie atsakovės finansines galimybes, yra grindžiamo byloje nesančiais ir ieškovei neprieinamais įrodymais. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiami rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 str.);nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, kad ieškovė neįrodė, kad jos reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovei, nes ieškovė neprivalo įrodinėti šios aplinkybės. Kreditorių reikalavimai, bankroto bylos inicijavimas ir atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove rodo, kad pareikšta suma yra didelė atsakovei; teismas rėmėsi 2012-03-07 nutartimi, priimtoje byloje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau ieškovei nėra žinoma, ar ši nutartis įsiteisėjusi, ieškovė nurodytoje byloje nedalyvauja, todėl bet kokie joje priimti sprendimai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Turto areštų aktų registro duomenys patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu yra taikyta 18 turto areštų, kurie neabejotinai pagrindžia egzistuojančią palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę. Todėl teismo išvada dėl to, kad nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis yra bloga, yra akivaizdžiai nepagrįsta, o tendencingai cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir rėmimasis byloje nesančiais duomenimis šiurkščiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.). Be to, atsakovės siekis atsiskaityti nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditoriaus UAB „Dagira“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką ( Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo (skolininko) turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas (kreditorius)), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o vertina tik tai, ar yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui (kreditoriui) teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ir kitais kreditoriais. Jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nemokumą, ieškovas nepateikė, tik motyvavo, kad atsakovui yra iškelta nemažai bylų, kad kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįsta, ieškovui nepateikus duomenų, leidžiančių preliminariai spręsti, kad atsakovas gali būti nemokus, netenkinti ieškovo prašymo taikyti tokio masto laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto suvaržymą. Teismas, priimdamas nutartį dėl ieškovo prašymo vadovavosi duomenimis iš Teismų informacinės sistemos LITEKO ir konstatavo, kad nors atsakovas turi kitų kreditorių, tačiau atsakovas yra veikianti įmonė, neįkeisto nekilnojamojo turto vertė sudaro 1.230.565,00 Lt, artimiausiu metu gautinos pajamos pagal rangos sutartis siekia 19.271.260,88 Lt. Teismo nuomone, ieškinio suma nesudaro pagrindo manyti, kad tokios vertės turto skolininkas taptų nemokus ir teismo sprendimas, galimai palankus kreditoriui, taptų neįvykdomas.
Apelianto nurodyti argumentai, kad 2011 m. gale atsakovei yra panaikintos 6 licencijos nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Nepagrįstu pripažįstamas ir ieškovės argumentas, kad ieškovė bankroto iškėlimo byloje nedalyvauja, todėl bet kokie joje priimti sprendimai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Savo teisių gynimo būdą pasirenka pats ieškovas, tačiau bet kuriuo metu jis gali įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (bendraieškiu su savarankiškais reikalavimais), ką padarė ir kiti kreditoriai.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes objektyvaus pobūdžio prielaidos, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti. Tokie teismo veiksmai nesusiję su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar ieškovo diskriminacija kitų kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.