Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas 2008 m. vasario 25 d. (klaidingai nurodyti metai, faktiškai turėtų būti 2009 m.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsakingam už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą asmeniui - ūkio skyriaus viršininkui T. K., už tai, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sausio 13-osios g. 10, Vilnius, eksploatuoja oro kondicionavimo įrangų, vedinimo sistemas, užpildytas freonu R22 (kiekis 4,1 kg) pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl šios įrangos ženklinimo ir žurnalo tvarkymo ir nepateikė informacijos apie OAM naudojimą Lietuvos Respublikos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-206 patvirtinti LAND 50-2004 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“; 30.1 punktą - kadangi minėta įranga iki 2008 m. liepos 24 d. neturėjo patvirtintos lentelės, kurioje įskaita lietuvių kalba būtų nurodyta šaldymo skysčių (dujų) rūšis ir kiekis; 30.4 punktą - kadangi minėtos įrangos, užpildytas kontroliuojamomis medžiagomis, žurnale (pase) iki 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo pildoma ne visa būtina informacija: šaldymo skysčių (dujų) rūšis ir kiekis; - 36 punktą - kadangi įmonės nurodyta informacija apie kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per 2007 m., kai privalėjo iki 2008 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai (pateikė 2008 m. kovo 26 d.), o kopijų Vilniaus RAAD nepateikė; Be to įmonė iki 2008 m. spalio 10 d. vykdė ūkinę veiklą, t. y. pavojingų atliekų (140601 chlorfluorangliavandenilių) (freono R22), kiekis -163 kg saugojimą, ilgiau kaip tris mėnesius neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir neperduodami jų atliekų tvarkytojams kaip tai numatyta teisės aktuose, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-206 patvirtinti LAND 50-2004 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“: LR atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkto reikalavimus.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. kovo 5 d. nutarimu T. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 84³ straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 500 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 84⁴ straipsnio 9 dalyje, padarymą paskirta 750 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 2250 Lt bauda. Galutinai subendrinus nuobaudas T. K. paskirta 2250 Lt bauda.

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, su skundu nesutiko.

II.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-206 patvirtintų LAND50-2004 m „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimų“ 30.1, 30.4 ir 36 punktai numato, kad šaldymo, oro kondicionavimo įrangos, šiluminių siurblių, kuriuose yra daugiau kaip 3 kg šaldymo skysčio (dujų), operatoriai užtikrina, kad visa tokia įranga turėtų pritvirtintą lentelę, kurioje įskaitomai lietuvių kalba būtų nurodyta šaldymo skysčio (dujų) rūšis ir kiekis (30.1 p.), kiekviena įranga, užpildyta kontroliuojamomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų užrašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo skysčio (dujų) rūšis ir kiekis, kada ir koks remontas ar patikrinimas buvo vykdomas, kas atliko darbus (įmonės pavadinimas, įmonės kodas, adresas, asmens, atlikusio remontą arba patikrinimą, pareigos, vardas, pavardė), taip pat duomenys apie įrangos papildymą šaldymo skysčiu (dujomis) (30.4 p.). Pagal minėto akto 36 punktą juridiniai asmenys privalo kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti Aplinkos ministerijai (ir kopiją - atitinkamo, pagal asmens registravimo vietą, regiono aplinkos apsaugos departamentui) 37 punkte nurodytą informaciją apie kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per praėjusius kalendorinius metus.

Tačiau teismas padarė išvadą, kad institucija, skirdama administracinę nuobaudą, netinkamai taikė nuobaudos už administracinių teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 30, 30¹, 30² ir 31 straipsnių nuostatas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros Patikrinimo 2008-11-26 aktas Nr. VR-14.7-868 patvirtina, kad institucijos nurodyti pažeidimai pašalinti dar iki administracinės teisės pažeidimo protokolo asmeniui 2009 m. vasario 25 d. surašymo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslai, asmenį nubausti bei auklėti, pasiekti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad asmuo nusižengė pirmą kartą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad įmonėje pakartotinai patikrinus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų institucija nenustatė, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir nuobaudą švelninti.

III.

Aplinkosauginiai pažeidimai pašalinti tik po aplinkosaugos pareigūnų privalomojo pobūdžio įpareigojimų, t. y. pateikus 2008 m. spalio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-327.

Surašant 2008 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktą Nr. 718, t. y. iki privalomojo nurodymo išdavimo formalūs pažeidimai buvo pašalinti, todėl 2009 m. vasario 25 d. protokolas surašytas nesant administracinio teisės pažeidimo.

Teismas pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-1003-06 yra pažymėjęs, kad proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime konstatavo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

T. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 84³ straipsnio 5 dalyje, ATPK 84⁴ straipsnio 9 dalyje ir ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ginčo byloje dėl padarytų pažeidimų nėra, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo padarytų pažeidimų neneigia. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. padaryti pažeidimai yra įrodyti, veika kvalifikuota tinkamai.

Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 84³ straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą nuo dviejų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų. ATPK 844 straipsnio 9 dalies sankcija numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų, o pareigūnams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. kovo 5 d. nutarimu T. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 84³ straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 500 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 84⁴ straipsnio 9 dalyje, padarymą paskirta 750 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 2250 Lt bauda. Galutinai subendrinus nuobaudas T. K. paskirta 2250 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas paskyrė T. K. įspėjimą.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, t. y. kad asmuo nusižengė pirmą kartą, pakartotinai patikrinus įmonėje aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nustatyti pažeidimai pašalinti iki to laiko, kol buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Tačiau administracinė nuobauda T. K. tuo metu dar nebuvo paskirta ir nuobaudos tikslai negalėjo būti pasiekti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs tokia aplinkybę galėjo vertinti ar pažeidimo pašalinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir spręsti jos reikšmę skiriamos nuobaudos dydžiui. Tačiau tokio vertinimo pirmosios instancijos tesimas neatliko.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pagal to pateis straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Atkreiptinas dėmesys, kad T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-63 redakcija) 12.7 punktas numato, kad departamento direktorius atstovauja Departamentui arba suteikia įgaliojimus atstovauti jam teisme ir kitose institucijose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinį skundą pasirašė direktorius R. M., todėl darytina išvada, kad apeliacinį skundą padavė įgaliotas vesti bylą asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.