Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-329

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-21
Bylos Nr.
1A-329
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
A.V.Ž.
Advokatai
Vida Agurkienė
Kategorijos
Pranešėjas V. Bavėjanas Baudžiamoji byla Nr. 1A-329/2005Teisėjas R. Aikevičius Procesinio sprendimo kategorija1.2.3.1.(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teisėjų: Tomo Šeškausko, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei, Astai Paškevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjai advokatei Vidai Agurkienei, Daivai Jurevičienei,nuteistajam A.V.Ž.,ekspertui Sigitui Simanauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.V. Ž. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A.V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.V. Ž. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiu nuo 8 val. 30 min. iki 10 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su žmona T. Ž. metu, kumščiu bei koja, apauta batu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą bei abi plaštakas, kirvio pentimi sudavė vieną smūgį į kairę plaštaką bei ne mažiau septynis smūgius į galvą, to pasėkoje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis galvoje, kaukolės kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų skilveliuose bei galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir trauminiu šoku, nuo ko T. Ž. mirė, t.y. tyčia ją nužudė.

Šalies argumentai

Nuteistojo A.V. Ž. gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistajam paskirti naują psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti trijų ekspertų komisijai. O nustačius, kad nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, prašo spręsti klausimą dėl reikalingumo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Apeliantė teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstas. Nagrinėjant bylą teisme nuteistasis išdėstė iš esmės naujas aplinkybes apie savo psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu, nurodydamas, kad prieš nusikaltimą jis vartojo alkoholį su psichotropiniais vaistais. Šie vaistai dieną prieš nusikaltimą nupirkti gydytojo nurodymu. Po šių vaistų pavartojimo jis neprisimena ką veikė, kur ėjo, ką darė, negali paaiškinti kodėl nužudė savo žmoną, kas darėsi jo sąmonėje prieš nusikaltimą. Jis prisimena tik atskirus nusikaltimo darymo fragmentus. Šių psichotropinių vaistų vartojimą nutraukė tik suimtas kalėjime, kai juos vartoti uždraudė kalėjimo gydytojas. Tik tada nuteistasis perskaitė vartojamų vaistų instrukcijas ir suprato, kad pavartoti vaistai ir alkoholis paveikė jo psichiką, sukėlė agresiją ir iššaukė veiksmus, kurių jis negalėjo kontroliuoti. Apeliantė teigia, kad tai ir buvo nusikaltimo padarymo priežastis. Šias aplinkybes nuteistasis paaiškino tik teisme. Todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos nuteistojo nurodytos naujos aplinkybės : greitosios pagalbos iškvietimas ir atvykimas į Kauno medicinos universiteto klinikas, vaistų suleidimas ir recepto psichotropiniams vaistams išrašymas, neišsiaiškinta koks buvo nuteistojo elgesys tuo metu, kodėl jam buvo suleisti raminamieji vaistai, jį apžiūrėjęs gydytojas, paskirtas gydymas. Nepagrįstai neišsiaiškinta kiek laiko nuteistasis vartojo psichotropinius vaistus ir kokį kiekį suvartojo iki nusikaltimo padarymo. Kadangi 2004 m. gruodžio 14 d. atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė-narkologinė ekspertizė buvo atlikta neesant duomenų apie psichotropinių vaistų vartojimą, todėl apeliantė mano, jog nuteistojo ambulatorinis psichiatrinis, psichologinis ištyrimas yra neišsamus. Ji taip pat mano, kad eksperto psichiatro apklausa teisme ir atsakymai į papildomai užduotus klausimus negali būti laikomi tinkamu ekspertizės akto papildymu, kadangi ekspertas neturėjo jokių objektyvių duomenų apie paminėtas aplinkybes. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjos prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, remdamasis teismo eksperto psichiatro S. S. paaiškinimais. Apeliantė mano, kad teismas negalėjo spręsti apie vaistų ir alkoholio poveikį psichikai, remdamasis šio psichiatro paaiškinimais, nes vaistų vartojimo instrukcijoje yra nurodytas ir kitoks jų poveikis, nei paaiškino teismo psichiatras. Be to, ekspertui buvo žinomos ne visos aplinkybės. Todėl apeliantė teigia, kad nuteistasis neprisimena įvykių eigos, o jo nurodytos naujos aplinkybės nėra išgalvotos. Ji teigia, kad psichotropinius vaistus nuteistasis vartojo daugiau nei savaitę laiko kartu su alkoholiu, kas sukėlė psichikos sutrikimą.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymų dalį, kurioje patvirtinama, jog iki nusikaltimo buvo akivaizdu, kad nuteistajam buvo reikalinga gydytojo psichiatro pagalba. Liudytojas policijos pareigūnas D. Ž. parodė, kad jis kalbėjosi su T. Ž. kelios valandos prieš nusikaltimo padarymą, jai kėlė nerimą sutuoktinio elgesys, psichinė būklė neatrodė normali, ji kvietė greitąją pagalbą, vežė jį į klinikas, buvo sutarta sekančią dieną vesti jį pas psichiatrą. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad jam gyvenant su tėvais, matydavo, kad jo tėvas A.V.Ž. nemiegodavo naktimis, vaikščiodavo po kambarį kažką su savimi garsiai kalbėdamas. Liudytoja L.G. parodė, kad T. Ž. jai skundėsi dėl vyro elgesio, sakė, kad „jam užėjo“, kad jį vežė į ligoninę. Ši liudytoja yra anksčiau girdėjusi, kaip nuteistasis vienas garsiai kalba, kažką bumba. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis 1971 m. gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, kur jam buvo diagnozuota įkyrių minčių neurozė, o 1998 m. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Todėl ji mano, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai pagrįstas ir išsamus, o teismas pažeidė BPK 1 str. reikalavimus. Nepagrįstai atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjos prašymus išreikalauti papildomą medžiagą ir skirti naują psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 44 str. 8 p. reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai, suvaržę įstatymu garantuotas nuteistojo teises ir sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliantė neneigdama trijų nusikaltimo sudėties elementų (objekto objektyvinės ir subjektyvinės pusės) buvimo ginčija vieną iš būtinų nusikaltimo subjekto požymių – asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t.y. pakaltinamumą.

Byloje atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Jos išvada yra aiški ir kategoriška – nusikaltimo padarymo metu A.V. Ž. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 93-94 t. 1). Šios ekspertizės išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 96, 119-120, 122-123 t. 1) nuteistasis pakankamai aiškiai prisiminė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė nužudymo motyvą. Tai jis patvirtino ir apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą (b.l. 102-103) t. 1) ir teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu (b.l. 93 t. 1).

Pažymėtina, kad šiuose A.V. Ž. paaiškinimuose užfiksuotos tokios nusikaltimo padarymo detalės, kurios pirmosiomis ikiteisminio tyrimo dienomis buvo žinomos tik pačiam nuteistajam. Todėl abejoti šių A.V. Ž. paaiškinimų savarankiškumu nėra jokio pagrindo. Ir tik nagrinėjant bylą apygardos teisme A.V. Ž. iškėlė versiją, kad dėl vaistų, kurie jam tariamai buvo duoti ir suleisti 2004 m. rugsėjo 4 d. Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje ir alkoholio poveikio, sutrikus sąmonei, jis neprisimena nusikaltimo padarymo aplinkybių. Tačiau iš medicininių dokumentų, gautų iš Kauno medicinos Universiteto klinikų matyti, jog A.V. Ž. į paminėtą įstaigą buvo pristatytas ne 2004 m. rugsėjo 4 d., bet 2004 m. rugpjūčio 26 d. apie 13²⁵, t.y. daugiau nei savaitei laiko iki nusikaltimo padarymo. Jam buvo suleista 2 ml Diazepamo. Be jokios abejonės šių vaistų poveikis iki nusikaltimo padarymo jau buvo praėjęs.

Apygardos teisme nuteistasis taip pat paaiškino, kad neuroleptinius ir psichotropinius vaistus 2004 m. rugsėjo 4 d. jis vartojo pats kartu su alkoholiu. Šiuos vistus esą jis vartojo ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Tačiau iš paminėto izoliatoriaus direktoriaus rašto seka, kad nuteistasis eilinį kartą bandė suklaidinti teismą (b.l. 106 t. 2).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A.V.Ž. puikiai žino ir žinojo neuroleptinių bei psichotropinių vaistų indikacijas ir poveikį juos vartojant kartu su alkoholiu. Darant prielaidą, kad prieš nusikaltimo padarymą nuteistasis vartojo vaistus Clonazepam ir Tiapridol, užgerdamas juos nemažu kiekiu alaus ir degtinės, neatmetama galimybė, jog vaistų poveikis turėjo sustiprėti. To apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir ekspertas-psichiatras S.S. Tačiau šis ekspertas kategoriškai patvirtino, kad paminėtų vaistų vartojimas kartu su alkoholiu šiuo atveju nuteistajam laikino psichikos sutrikimo nesukėlė ir įtakos jo veiksmams neturėjo, nes priešingu atveju jis neprisimintų įvykio aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad naujos teismo psichiatrinės-psichologines ekspertizės skyrimas nėra savatikslis dalykas. Ši ekspertizė gali būti skiriama tik tais atvejais, jei ankstesnės ekspertizės akte ar eksperto apklausose yra neaiškumų ar prieštaravimų arba jei eksperto išvada kelia pagrįstų abejonių dėl jos išsamumo ir pagrįstumo. Ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme yra pakankamai išsamūs ir motyvuoti. Į visus klausimus, kuriuos apeliaciniame skunde ir įrodymų tyrimo metu iškėlė nuteistasis ir jo gynėja, ekspertas-psichiatras argumentuotai atsakė.

Ekspertizės akte pakankamai plačiai aprašyti ir įvertinti ankstesni A.V. Ž. susirgimai, atliktas psichologinis tyrimas, t.y. įvertintos visos aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde. Tai, kad nuteistajam galimai reikalinga psichiatro pagalba, dar nereiškia, kad jis nusikaltimo padarymo metu sirgo ar šiuo metu serga psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu. Todėl papildomai tirti nuteistojo psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu nėra juridinio pagrindo.

Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas netyrė visų nuteistojo teiginių apie vaistų ir alkoholio poveikį jo sąmonei. Šios aplinkybės ištirtos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau nepilnas jau paminėtų aplinkybių išaiškinimas apygardos teisme dar neleidžia daryti išvados, kad šis teismas suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, o tuo pačiu buvo šališkas.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde neginčija bausmės dydžio, todėl kolegija šio klausimo neaptarinėja.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti A.V. Ž. kaltu pagal BK 129 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.1 p.,

nutaria:

nuteistojo A.V. Ž. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Kęstutis JucysTomas Šeškauskas