- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1-6-255/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- L. C., D. G.
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), baigęs 10 klasių, nevedęs, nedirbantis, nustatytas 60 procentų nedarbingumas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, teisme kaltinimas pakeistas į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. V. M. 2018-09-10, nuo 18.30 val. iki 2018-09-11 08.00 val., reabilitacijos sanatorijoje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais ir apautomis kojomis sudavė nukentėjusiajam S. V. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ties kairės pusės akimi ir skruostu, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, pasmakrėje, pažandėje, kairiajame smilkinyje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje bei smulkius sužalojimus rankose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Įrodymai, kurias grindžiamas kaltinimas
2. Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį S. V. nevartojo, jo nemušė, nesudavė jam smūgių nei rankomis, nei kojomis. 2018-09-10 atvyko į sanatoriją (duomenys neskelbtini) reabilitaciniam gydymui. Sanatorijoje buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) kambaryje, jame gyveno vienas. Sanatorijoje susipažino su S. V., kuris gyveno kitame kambaryje. Susipažinę sutarė išgerti alkoholio. Kartu nuėjo į parduotuvę, jis nupirko du butelius brendžio. Iš pradžių alkoholinius gėrimus gėrė lauke, vėliau jo kambaryje, kur buvo tik dviese. Prie jų žadėjo prisijungti V. B. ir I. G., su kuriomis buvo susipažinęs anksčiau, taip pat vyras, vardu K. Vartodami alkoholinius gėrimus keletą kartų skambino ir kvietė V. ir I. prisijungti, tačiau jos neatėjo. Išgertuvių metu su S. V. sutarė gerai, nebuvo jokio konflikto, jokio triukšmo, tik buvo įsijungę televizorių ir klausėsi muzikos. Bevartojant alkoholinius gėrimus dar prieš 22 val. jis užmigo. Kai pabudo, S. V. sėdėjo vežimėlyje. Eidamas parūkyti pamatė, kaip S. V. bandė atsikelti iš vežimėlio ir apvirto, nukrito ir liko gulėti ant grindų. Jam sakė, kad pakvies seselę, tačiau jis neleido kviesti dėl to, kad buvo išgėręs. Parūkęs jis nuėjo miegoti į lovą, o S. V. liko kambaryje gulėti ant žemės. Atsibudęs ryte apie 8 val. pamatė, kad S. guli ant žemės. Sakė keltis, tačiau šis nesikėlė. Bandė jį pakelti, žadinti, judino rankomis, galbūt judino jį ir koja, šaukė, kad keltųsi, tačiau kad S. yra miręs, nesuprato. Išsigandęs, kad S. neatsikelia, nuėjo į priėmimą, pasakė seselei, kad S. bloga, seselė nuėjo į kambarį pažiūrėti ir rado S. mirusį. Kaip bato pėdsakas galėjo atsirasti ant S. V. marškinėlių ir kaip atsirado kraujo ant jo bato pado, jis nesupranta ir paaiškinti negali. Mano, kad S. V. krito iš vežimėlio, krisdamas susitrenkė ir susižeidė, nors jam to ir nesakė. Taip pat išsigandęs, kad S. neatsikelia, galėjo bandyti žadinti bei pajudinti jį ir koja. Vartojant alkoholinius gėrimus nukrito ir sudužo taurelė, mano, kad S. V. kraujuoti galėjo ir dėl to, kad įsipjovė šuke ranką, o S. V. kraujas ant jo bato pado galėjo atsirasti ryte vaikštant aplink S. V., bandant jį pažadinti. Jis nevaldo dešinės rankos, stipriai šlubuoja, jam yra nustatytas galūnių motorikos sutrikimas, todėl dėl tokios savo sveikatos būklės niekaip nebūtų galėjęs padaryti S. V. kaltinime nurodomų sužalojimų.
3. Nukentėjusioji L. C. parodė, kad yra S. V. sesuo. Pati jį nuvežė į sanatoriją, savaitgalį aplankė. Brolis turėjo iš sanatorijos grįžti trečiadienį, bet antradienio rytą apie 10 val. jai paskambino ir pranešė, kad brolis rastas be gyvybės ženklų. Ji su seserimi nuvyko į sanatoriją. Sanatorijos darbuotojai joms nesuteikė jokios informacijos, įvykio vietą apžiūrinėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad kambaryje yra kraupus vaizdas ir joms geriau į kambarį neiti. Pasakė, kad broliui iki pusės numautos kelnės. Jų į kambarį, kuriame gulėjo miręs brolis, neįleido. Niekas apie tai, kas įvyko tą vakarą, nieko nepasakojo. Matė, kad yra policija, suprato, kad vyksta tyrimas. Matė kaltinamąjį, kuris pietavo su policijos palyda, ir, kaip jos suprato, buvo sulaikytas. Kartu su seserimi iš brolio kambario susirinko daiktus. Kai išvežė brolio kūną, abi vyko į policijos komisariatą, policijoje atidavė brolio vežimėlį. Brolis buvo paralyžiuotas, septynerius metus po nukritimo nuo stogo turėjo negalią, buvo susilaužęs ranką ir stuburą. Judėjo su vežimėliu, išlipęs iš vežimėlio tapdavo bejėgis. Buvo nepajėgus net rankomis normaliai pasikelti, galėjo pajudėti nebent šliaužimo būdu. Jei nebūdavo atramos, pats nesugebėdavo įsėsti į vežimėlį. Brolis nebuvo konfliktiškas. Jei išgerdavo, norėdavo eiti miegoti. Po traumos žmona jį paliko, brolį prižiūrėjo ji kartu su seserimi. Pritaikė mamos namelį jam gyventi, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį bei savaitės viduryje jį lankydavo, keisdavo patalynę, parūpindavo maisto. Po to, kai šiek tiek atsigavo ir psichologiškai sustiprėjo, darbo dienomis brolis vykdavo į dienos neįgaliųjų centrą. Brolis buvo stalius-– dailidė, labai daug drožinėjo iš medžio, darė medines dėžutes, pardavinėjo savo darbelius. Po traumos jo psichika paveikta nebuvo, vaistų nevartojo. Raminamųjų vaistų gerti negalėdavo, nuo jų sutrikdavo pusiausvyra. Kartais, kai pasireikšdavo nuotaikų kaita, vartodavo hemeopatinius vaistus. Dėl brolio mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Brolio palaidojimu rūpinosi ji ir sesuo. Kainavo kremavimas, rūbai, laidojimas. Palaidojo tėvų kape, kito paminklo nestatė. Patirtas laidotuvių išlaidas prašo priteisti. Neturtinę žalą įvertina 10 000 eurų. Su broliu buvo labai artimi, daug pastangų įdėjo į jo gydymą po traumos, padėjo įveikti depresiją, pagal galimybes pritaikė namus jam gyventi, supirko įrankius, skirtus drožybai. Baisiausia buvo tai, kad po traumos, skyrybų, namų netekimo, brolis atsigavo, norėjo gyventi, tačiau buvo nužudytas. Neįgaliųjų centre S. buvo šviesulys, pradėjo gyventi ir džiaugtis, išsilaikė vairuotojo teises, norėjo įsigyti neįgaliajam pritaikytą automobilį. Dėl tokių pokyčių ji ir sesuo įdėjo labai daug pastangų, padėjo broliui ir psichologiškai, ir fiziškai, o kai žmogus jau pradėjo norėti gyventi ir džiaugtis gyvenimu, brolį iš jų atėmė mirtis. Po patirto streso ji gydėsi sveikatą du mėnesius. Negali tvarkytis sodyboje, kur brolis anksčiau gyveno. Jaučia emocinį sutrikimą. Reiškia 10 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors mano, kad patirto dvasinio skausmo iš viso neįmanoma įvertinti ir atlyginti.
4. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji taip pat yra S. V. sesuo. Apie brolio sveikatą, žinomas įvykio aplinkybes bei tarpusavio santykius su mirusiu broliu sesuo davė teisingus parodymus, o ji gali patvirtinti tas pačias aplinkybes. Visi trys labai artimai bendravo, jos ryšys su broliu buvo glaudus. Be to, kad lankydavo jį namuose ir tvarkydavo buities reikalus, kelis kartus per dieną susiskambindavo telefonu, brolis nuo seserų neturėjo jokių paslapčių. Brolio išvyka į sanatoriją buvo pagalba ir jai su L., kadangi broliui skirdavo labai daug laiko. Rūpintis broliu buvo labai sunku fiziškai, nes kaimo sodyboje, kurioje jis gyveno, nebuvo patogumų, buvo tik šulinys. Kasdieną vykdavo sutvarkyti patalpą, kurioje gyveno neįgalus žmogus, padėti jam. Netektį išgyvena labai sunkiai, iki šio laiko liūdi dėl artimo žmogaus mirties ir pasigenda jo. Reiškia 1999,00 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (laidotuvių išlaidos) ir 10 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
5. Kaltinamojo kaltė grindžiama šiais į bylą surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
5.1. Liudytojas A. B.parodė, kad praeitais metais t. y. 2018 m. rugsėjo mėnesį, jis gyveno sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) kambaryje, gyveno ne vienas, tame pačiame kambaryje gyveno žmogus, kuriam buvo sulaužytas stuburas, todėl žmogus nepavaikščiojo ir judėjo tik su vežimėliu. Gali būti, kad to žmogaus vardas ir pavardė – S. V.. Kartu gyveno dvi ar tris savaites, sutarė gerai. Kad S. V. vartotų alkoholį, nepastebėjo, draugai pas jį neateidavo. Paskutinį kartą S. V. matė 2018-09-10 vakarienės metu. Tą naktį S. V. miegoti į kambarį negrįžo, o jo daiktai liko kambaryje. Kitą dieną sužinojo, kad jį nužudė, pareigūnai buvo atėję į kambarį ir klausinėjo apie S.
5.2. Liudytoja V. B. parodė, kad 2018 metais tris savaites buvo sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Iš sanatorijos išvyko rugsėjo 17 dieną. Su S. V. susipažino sanatorijoje, susitikdavo valgykloje, kartu rūkydavo, eidavo prie jūros, S. važiuodavo vežimėliu. Kai į sanatoriją atvyko kaltinamasis, priėjo prie jų susipažinti. Buvo draugiškas, pasiūlė cigarečių. Jai žinoma, kad kaltinamasis ir S. kartu ėjo į parduotuvę, pirko alkoholinius gėrimus. Kvietė jas su drauge I. prisijungti, be jos su kita kompanija išėjo prie jūros. S. ir V. skambino joms apie 21–22 val., kvietė ateiti į V. kambarį švęsti, bet jos atsisakė. Buvo linksmi, išgėrę. 22.30 val. skambino paskutinį kartą, bet ji neatsakė, išjungė telefoną. Kitą dieną girdėjo, kaip kaltinamasis kažkokiam vyrui su ūsais pasakojo apie tai, kad S. guli jo kambaryje ir miega, kad jis negali pažadinti. Buvo susijaudinęs, ji klausė V., kodėl ji toks susijaudinęs. V. atsakė, kad kažkas negerai, negali pažadinti S., miegančio jo kambaryje.
5.3. Liudytojas K. K. parodė, kad 2018 metais buvo sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Bebūnant sanatorijoje kaltinamasis V. M. jį pakvietė į savo kambarį ir paprašė pakelti žmogų, gulintį jo kambaryje. Jis nuėjo į kaltinamojo kambarį, pamatė ant grindų gulintį žmogų. Tas žmogus buvo visas mėlynas, tačiau kad jis gali būti miręs – nesuprato. Kraujo nepastebėjo, pasakė, kad ne kelti reikia, o kviesti kažką į pagalbą.
5.4. Liudytoja S. M. parodė, kad apie įvykį žino tik iš surinktos medžiagos, o sūnus sako, kad nieko nepadarė, kad su S. buvo susidraugavęs, kad S. buvo jo draugas. V. emocinė būklė sutrikusi, kai pradeda kalbėti apie įvykį, jis verkia. Po patirtos galvos traumos pasidarė labai jautrus, pasikeitė jo elgesys. Ypač sunku buvo pirmaisiais metais, kai sūnus atsigavo po komos. Praėjus metams buvo daryta operacija, po operacijos emocinė būklė ir sveikata pagerėjo, tačiau liko neįgalus, vartoja vaistus. Jis labai greitai susidraugauja su visais žmonėmis, visais pasitiki. Sūnus dešinę ranką turi laikyti prie savęs, tačiau su viena ranka vairuoja traktoriuką, pjauna žolę, padeda tvarkytis kaimo turizmo sodyboje.
5.5. Liudytojas A. M. parodė, kad jo sūnus yra patyręs galvos traumą, kai atsigavo po komos, buvo sudėtinga situacija. Buvo darytos dvi operacijos, padėtis šiek tiek gerėja. V. neskiria, kur suaugęs žmogus, o kur vaikas, su visais nori bendrauti. Kartais jis elgiasi keistai ir nepaaiškinamai. Būna problemų ir dėl alkoholio vartojimo, kad būtų sveikas, tokios problemos nebūtų. Išgėręs būna ramus, eina miegoti. Apie įvykį sanatorijoje kalba, pasakoja, kad nieko blogo nepadarė, kad nori pasitikrinti melo detektoriumi.
5.6. Liudytoja T. R. parodė, kad V. M. yra jos brolis. Su visais žmonėmis jis bendrauja kaip su artimaisiais, visus myli ir nori su visais bendrauti. Kitaip elgtis jis pradėjo po traumos, kurią patyrė prieš 8 ar 10 metų. Dabar brolio pykčio priepuolių ji nepastebi, ikiteisminio tyrimo metu galėjo pasakoti apie jo elgesį po traumos. Iš karto po operacijos jam būdavo panikos priepuoliai, galbūt negalėjo susitaikyti su padėtimi, kad tapo neįgalus. Kalbėjo su broliu apie įvykį, dėl kurio jis yra teisiamas, brolis verkė, sakė, kad nieko nedarė ir laukia teisingumo.
5.7. Iš 2018-09-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas ant grindų gulintis S. V. lavonas su smurto žymėmis. Įvykio vietos apžiūros metu iš įvairių vietų buvo paimti skysčio, panašaus į kraują, mėginiai bei kiti tyrimui reikšmingi objektai (t. 1, b. l. 24–41).
5.8. 2018-09-17 papildomai apžiūrėjus kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas brendžio „Grand Cavalier“ butelis su rudos spalvos skysčiu (t. 1, b. l. 42–47).
Žemesnės instancijos teismas
5.9. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 484/2018(03) konstatuota, kad S. V. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą (t. 1, b. l. 156–165).
5.10. Iš S. V. palaikų tyrimą atlikusio teismo medicinos specialisto R. D. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad S. V. kūne užfiksuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 69 traumuojančiais poveikiais. Atliekant S. V. palaikų tyrimą buvo pateiktas biologinės mirties konstatavimo aktas, kitų papildomų medicininių dokumentų pateikta nebuvo, kadangi užteko duomenų mirties priežasčiai nustatyti (t. 1, b. l. 143–144, 148).
5.11. Specialisto išvadoje Nr. S 395/2018(01) konstatuota, kad nuoplovoje nuo koridoriaus sienos, nuo V. M. kairio bato pado išorės (Pakuotė Nr. 7), ant V. M. kairio bato (Maišas Nr. 1), ant S. V. marškinėlių, S. V. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas žmogaus kraujas ir nustatytas S. V. DNR profilis su 99,9999999999999997% tikimybe. Nuoplovoje nuo spintelės durelių rasti žmogaus kraujo pėdsakai; nuoplovose nuo balkono durų rankenos, nuo taurelės šukės, nuo spintelės dugno, nuo taurės šukės, ant rankšluosčio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas V. M. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe. V. M. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kurį galbūt sudaro V. M. ir S. V. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą mišrų profilį sudaro V. M. ir S. V. DNR profiliai, yra 368380 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro V. M. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai. V. M. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas V. M. DNR profilis su 99,999999999999994% tikimybe. Nuoplovoje nuo vonios kriauklės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kurį galbūt sudaro S. V. ir vyriškos lyties asmens, ne V. M., DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą mišrų profilį sudaro S. V. ir nežinomo vyriškos lyties asmens DNR profiliai, yra 368380 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai. Nuoplovoje nuo V. M. kairio bato vidaus (Pakuotė Nr. 6) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 179–181).
5.12. Specialisto išvadoje 30-(962)-IS1-1032 konstatuota, kad avalynės pėdsakas, esantis ant S. V. pilkos spalvos marškinėlių nugarinės dalies, galėjo būti paliktas tirti pateiktais batais, paimtais iš įtariamojo V. M., arba kita avalyne, kurios padų rašto elementų matmenys, forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tyrimui pateiktų batų. Konkrečiai atsakyti, ar šis avalynės pėdsakas yra paliktas tirti pateiktais batais, negalima, nes tarp avalynės pėdsako ir su pateiktais batais padarytų eksperimentinių atspaudų, kokių nors išskirtinių sutampančių individualiųjų požymių neaptikta (t. 2, b. l. 5–9).
Žemesnės instancijos teismas
5.13. Iš 2018-12-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. M. mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia GSM TA-1032“ (t. 2, b. l. 21–22).
5.14. Iš 2018-11-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. M. telefonas prie JRO bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjo jungtis nuo 2018-09-10 d. 11 val. 38 min. ir be perstojo prie jo jungėsi iki 2018-09-11 17 val. 46 min. Tarp V. M. ir S. V. 2018-09-10 užfiksuoti 4 telefoniniai įvykiai, t. y. 17 val. 54 min. – įeinanti trumpoji SMS žinutė, o 18 val. 33 min., 18 val. 36 min. ir 18 val. 44 min. – įeinantis skambutis. V. M. 2018-09-10 V. B. 20 val. 06 min. siuntė SMS, o 20 val. 46 min. ir 20 val. 57 min. – skambino. Tą dieną tai buvo paskutinis telefoninis įvykis, užfiksuotas V. M. išklotinėje. S. V. telefonas per visą analizuojamą laikotarpį jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2018-09-10 laikotarpiu nuo 07 val.15 min. iki 15 val. 59 min. jis intensyviai bendravo SMS su I. G., o nuo 18 val. 33 min. iki 18 val. 44 min. intensyviai bendravo SMS su V. B.. 18 val. 54 min. S. V. skambino I. G. (pokalbio trukmė 40 sek.). Nuo 18 val. 56 min. iki 20 val. 24 min. S. V. 4 kartus skambino V. B. (pokalbių trukmė nuo 20 sek. iki 240 sek.). Po to 20 val. 24 min. ir 20 val. 26 min. V. B. į telefono skambučius neatsakė. Taip pat nuo 20 val. 27 min. iki 20 val. 30 min. į jo telefono skambučius 4 kartus neatsiliepė ir I. G. (t. 2, b. l. 45–46).
Žemesnės instancijos teismas
5.15. Iš 2018-12-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. V. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI NR. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–27).
5.16. Iš 2018-10-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše užfiksuota, kad 2018-09-11 09 val. 55 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius praneša apie (duomenys neskelbtini) kambaryje rastą lavoną (t. 2, b. l. 13–14).
5.17. Teismo medicinos papildomoje konsultacinėje specialisto išvadoje padaryta išvada, kad S. V. mirties priežastimi buvo ūmus apsinuodijimas alkoholiu kartu su diazepamu (patvirtina gydymo paskyrimo lape atžymos), nes tam užtenka tokios alkoholio koncentracijos poveikio su diazepamu, jie sustiprina vienas kito veikimą iki kvėpavimo centrų sustojimo, dėl to gaunamas asfiksinis mirties mechanizmas (t. 3, b. l. 119–124).
5.18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertizės akte Nr. EKM 24(76)/2020 (01) padarytos tokios išvados:
- S. V. mirties priežastis – asfiksija dėl priverstinės kūno padėties (gulint kniūbsčiam), esant sunkiai alkoholinei intoksikacijai ir kūno apatinės dalies paralyžiui ir kitiems lydintiems faktoriams, išdėstytiems akto tiriamojoje dalyje.
- S. V. mirtis galėjo įvykti tarp 2018-09-10 20 val. ir 2018-09-11 02.00 val.
- Vien iš medicininių duomenų (nustatytas sužalojimų pobūdis, tikėtinas padarymo mechanizmas, mirusiojo kūno padėtis įvykio vietoje) nustatyti tikslią sužalojimų padarymo seką nėra galimybės.
- Įodinė kraujosruva S. V. kaklo priekiniame paviršiuje susiformavo kontaktuojant su minkštu, audinio faktūros objektu, tikėtina drabužių kloste, ankstyvuoju pomirtiniu laikotarpiu ir nėra vertinama kaip gyvam asmeniui padaryta stranguliacinė vaga.
- Nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad S. V. sirgo epilepsija ir dėl to turėjo traukulius. Tikėtinas sužalojimų padarymo mechanizmas išdėstytas akto tiriamojoje dalyje (t. 4, b. l. 5–14).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. V. M. buvo atiduotas teismui ir kaltinamas tuo, kad 2018-09-10 nuo 18.30 val. iki 2018-09-11 08.00 val. reabilitacijos sanatorijoje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje tarpusavio konflikto metu su S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais ir kojomis smūgiavo ne mažiau kaip 69 kartus nukentėjusiajam S. V. į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, žaizdas lūpose, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus V. M. suspaudė S. V. kaklą, dėl to S. V. nuo uždusimo įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. M. buvo kaltinamas, kad nužudė S. V., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
6.1. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus gyvybei veika (veikimas arba neveikimas); žalingi padariniai – žmogaus gyvybės atėmimas; priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Norint atsakyti į klausimą, ar V. M. nužudė S. V., būtina nustatyti šio asmens mirties priežastį. Tam reikalingos specialios žinios, todėl 2018-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos SAM Klaipėdos skyriui buvo paskirta užduotis atlikti tyrimą ir atsakyti į klausimą, kokia yra S. V. mirties priežastis (t. 1, b. l. 151–152). Tyrimą atlikęs Klaipėdos skyriaus teismo ekspertas R. D. padarė išvadą, kad S. V. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą (t. 1, b. l. 156–165). Remiantis specialisto išvada V. M. kaltinime buvo nurodyta, kad jis „...suspaudė S. V. kaklą, dėl ko S. V. nuo uždusimo įvykio vietoje mirė“. Išvadą, kad S. V. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą, ekspertas patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje. Jis paaiškino, kad apie nurodytą mirties priežastį sprendė iš įodinės kraujosruvos kakle, taškinių kraujosruvų po akių junginėmis, po plaučių pleura, ekchimozės kakle ir krūtinės ląstoje, kaklo minkštųjų audinių kraujosruva skydinės kremzlės projekcijoje, netolygus plaučių oringumas.
6.2. Kaltinamojo gynėjas į bylą pateikė Teismo medicinos papildomą konsultacinę specialisto išvadą, atliktą eksperto Pauliaus Petreikio. Joje padaryta išvada, kad S. V. mirties priežastimi buvo ūmus apsinuodijimas alkoholiu kartu su diazepamu, nes tam užtenka tokios alkoholio koncentracijos poveikio su diazepamu, jie sustiprina vienas kito veikimą iki kvėpavimo centrų sustojimo, dėl to gaunamas asfiksinis mirties mechanizmas (t. 3, b. l. 119–124). Nors iš gydymo lapo matyti, kad diazepamas S. V. buvo paskirtas (t. 3, b. l. 192), nukentėjusiosios mirusiojo seserys L. C. ir D. G., artimai bendravusios su broliu, tvirtino, kad brolis diazepamo nevartojo. Ekspertas Paulius Petreikis, apklaustas teisme, dėl mirties priežasties kategoriškas nebuvo, tačiau pabrėžė, kad nustatyti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo. Stranguliacinės vagos nebuvo, buvo išorinis sužalojimas – įodinė 6 cm kraujosruva. Minkštuosiuose audiniuose ji 3 cm. Darant 6 cm spaudimo poveikį negalima visiškai užspausti kraujagyslių, galima užspausti tiek vieną pusę arba kitą, dėl to kvėpavimas nesutriks. Ekspertas teigė, kad įodinė kraujosruva greičiausiai yra pomirtinė bei akcentavo, kad jam nepakanka duomenų atsakyti į šį klausimą.
6.3. Esant prieštaravimams tarp išvadų ir ekspertų paaiškinimų teismo nutartimi buvo paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui (t. 3, b. l. 196–197). Pakartotinės ekspertizės akte Nr. EKM 24(76)/2020 (01) dėl S. V. mirties priežasties nustatymo padaryta išvada, kad S. V. mirties priežastis – asfiksija dėl priverstinės kūno padėties (gulint kniūbsčiam), esant sunkiai alkoholinei intoksikacijai ir kūno apatinės dalies paralyžiui ir kitiems lydintiems faktoriams, išdėstytiems akto tiriamojoje dalyje (t. 4, b. l. 5–14). Objektyvių duomenų apibendrinime (12 ekspertizės akto lapas) nurodyta, kad nukentėjusiojo kūne konstatuoti nespecifiniai asfiksijos požymiai. Nukentėjusysis rastas gulintis kniūbsčias. Tokia kūno padėtis ryškiai apsunkina natūralius krūtinės ląstos ir pilvo judesius, trikdo kvėpavimo dujų apykaitą plaučių alveolėse sukeldama anoksiją, t. y. deguonies trūkumą visame organizme. Pažymėta, kad tiriamasis turėjo kūno apatinės dalies paralyžių, dėl kurio galėjo būti susilpnintas vyrams būdingas pilvinis kvėpavimas, o kniūbsčia kūno padėtis tokį kvėpavimą dar labiau slopina ir pagilina anoksiją. Mirusiajam nustatyta aukšta etilo alkoholio koncentracija kraujyje (3,52 promilės) ir šlapime (4,62 promilės), atitinkanti sunkų neblaivumą bei alkoholio eliminacijos iš organizmo stadiją. Aukšta alkoholio koncentracija veikia toksiškai (slopinančiai) smegenų kvėpavimo centrą, mažindama nukentėjusiojo galimybę pakeisti savo kūno padėtį bei gilindama anoksiją. Taip pat anoksiją gilino nepatikslintos kilmės anemija. Akcentuota, kad lavono tyrimo metu nebuvo nustatyta sužalojimų, iš jų smaugimo požymių, kurie galėtų būti mirties priežastimi arba sukeltų pavojų gyvybei. Pažymėtina, kad autopsijos protokole aprašyta įodinė kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje nėra vertinama kaip smaugimo požymis.
6.4. Komisinę teismo medicinos ekspertizę atliko ekspertai Janus Rybalko, turintis kvalifikaciją atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų, ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Viačeslav Kolomiec, turintis kvalifikaciją atlikti mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, ekspertinio darbo stažą nuo 1997 metų. Ekspertas Janus Rybalko buvo apklaustas teismo posėdyje ir patvirtino pateiktą išvadą. Abejoti šių ekspertų kvalifikacija ir ekspertizės akto išvadų atitiktį faktinėms aplinkybėms nėra jokio pagrindo, todėl, nustačius, kad S. V. mirė nuo asfiksijos dėl priverstinės kūno padėties, nėra jokio pagrindo apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti, kad V. M. nužudė žmogų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios abejojo, kaip galėjo atsirasti įodinė kraujosruva kakle, jei įvykio apžiūros metu marškinėliai nuo brolio kūno buvo nuimti juos perkerpant, tačiau pats kaltinamasis parodė, kad ryte po išgertuvių jis bandė S. žadinti ir kelti, ieškojo pagalbos, kas galėtų pakelti S., į savo kambarį pakvietė ir K. K., jo paprašė pakelti žmogų, gulintį ant grindų kambaryje. Tai rodo, kad S. V. buvo judinamas ir keliamas iki atvykstant pareigūnams, atlikusiems įvykio vietos apžiūrą.
6.5. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK ) 256 straipsnio tvarka pakeitė kaltinimą V. M. ir jo veiką perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nurodoma, kad V. M. 2018-09-10 nuo 18.30 val. iki 2018-09-11 08.00 val. reabilitacijos sanatorijoje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje tarpusavio konflikto metu su S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais ir apautomis kojomis sudavė nukentėjusiajam S. V. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ties kairės pusės akimi ir skruostu, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, pasmakrėje, pažandėje, kairiajame smilkinyje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje bei smulkius sužalojimus rankose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
6.6. Kaltinamasis neprisipažino padaręs ir šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta anksčiau aptartais į bylą surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie paneigia V. M. parodymus apie tai, kad nesmurtavo prieš S. V.. 2018-09-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje apžiūrėtas ant grindų gulintis S. V. lavonas buvo rastas su smurto žymėmis. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 484/2018(03) nustatyta, kad ant mirusiojo kūno buvo rasti daugybiniai sužalojimai. Liudytoja V. B., kuri matė S. V. ir kaltinamąjį prieš išgertuves, einančius pirkti alkoholio, apklausiama teisme patvirtino, kad prieš išgertuves S. sužalotas nebuvo. A. B., gyvenęs viename kambaryje su S. V., taip pat apie jokius sužalojimus neparodė. Vadinasi, neginčytinai nustatyti sužalojimai buvo padaryti išgertuvių metu, kaltinamojo kambaryje. Kaltinamasis V. M. nuo pirmos apklausos visų apklausų metu nuosekliai teigia, kad kambaryje su S. alkoholinius gėrimus vartojo dviese, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Nors kaltinamasis ir neigia vartojęs smurtą ir sudavęs smūgius S. V. bei parodo, kad jokio konflikto tarp jo ir S. nebuvo, tačiau (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvenusi Liudytoja B. V. parodė, kad apie 23 val. ji girdėjo triukšmą, tačiau nesuprato, iš kur jis sklido (t. 1 b. l. 89–91), o liudytoja O. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini) kambaryje, parodė, kad 2018-09-10, apie 21 val., ji girdėjo triukšmą ir panašų į kritimo garsą bei vyrišką balsą, kuris buvo panašus į dejonę (t. 1, b. l. 93–95). Tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad konflikto nebuvo, jie netriukšmavo ir tik klausėsi koncerto per televiziją. Specialisto išvadoje 30-(962)-IS1-1032 konstatuota, kad avalynės pėdsakas, esantis ant S. V. pilkos spalvos marškinėlių nugarinės dalies, galėjo būti paliktas tirti pateiktais batais, paimtais iš įtariamojo V. M., arba kita avalyne, kurios padų rašto elementų matmenys, forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tyrimui pateiktų batų. Manyti, kad kambaryje buvo kitas žmogus ir dar su tokiais pat batais kaip kaltinamasis, nėra jokio pagrindo. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent V. M. išgertuvių metu dėl nenustatytų priežasčių kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais ir apautomis kojomis sudavė nukentėjusiajam S. V. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ties kairės pusės akimi ir skruostu, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, pasmakrėje, pažandėje, kairiajame smilkinyje, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje bei smulkius sužalojimus rankose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi S. V. mirtis ištiko ne dėl patirtų smūgių, o nuo asfiksijos dėl priverstinės kūno padėties, kaltinamojo padaryta veika perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
3. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Ja siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
4. V. M. padarė nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) smurtinį nusikaltimą. Jo veikimo būdas buvo pavojingas: neįgaliam žmogui jis sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
5. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. M. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 150–152), tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad 2018 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas nutarimas vadovaujantis BPK 212straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi nutraukti V. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtą ikiteisminį tyrimą. Baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 147–149). Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (t. 3, b. l. 1–7). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. V. M. nedirba, jam nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas. Gyvena tėvų šeimoje, padeda jiems dirbti kaimo turizmo sodyboje, su šeima jį sieja tvirti socialiniai ryšiai. Kaltinamasis yra neįgalus, todėl lengviausia sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausme negali būti nubaustas. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
6. Nukentėjusioji D. G. pareiškė 1999,00 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro patirtos brolio laidotuvių išlaidos, ir 10 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji L. C. pareiškė 10 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Abi nukentėjusiosios nurodo, kad neturtinę žalą sudaro patirtas sielvartas ir netekties skausmas praradus artimą žmogų – brolį, kurio sugrąžinimui į visavertį gyvenimą po patirtos stuburo traumos jis įdėjo itin daug pastangų. Ieškinys dėl laidotuvių išlaidų priteisimo įrodytas prie jo pridėtais patirtas išlaidas pagrindžiančias dokumentais. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti skaudžiais nukentėjusiųjų išgyvenimais dėl brolio mirties, tačiau nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
7. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi nagrinėjamoje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas vertinamas remiantis šiais aspektais. Nukentėjusiosios turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl brolio S. V. mirties. Nuosprendžiu nustačius, kad S. V. mirties priežastis – asfiksija dėl priverstinės kūno padėties (gulint kniūbsčiam), esant sunkiai alkoholinei intoksikacijai ir kūno apatinės dalies paralyžiui ir kitiems lydintiems faktoriams, t. y. kad S. V. mirtis ištiko ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo iš V. M. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
8. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: S. V. marškinėliai, baltos spalvos rankšluostis, V. M. nukarpyti nagai su panagių turiniu, DNR tyrimo mėginiai 9 vnt., daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais 8 vnt., 0,7 l talpos brendžio „Imperial IX“ butelis, šokolado „Milka“ pakuotė, sudaužytos taurelės šukės, kepurė, vyriški sandalai, mobiliojo ryšio telefonas „HTC“ ir kroviklis, pilkos spalvos megztinis, 0,7 l talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelis, V. M. lyginamieji mėginiai, rūbai, supakuoti į dėžę (t. 2 b. l. 48–49), sunaikintini.
V. M. batai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nuteistajam. Mirusiojo S. V. medicininiai dokumentai – ambulatorinė sveikatos istorija ir 7 gydymo stacionare ligos istorijos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos jas išdavusioms įstaigoms.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Taikyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 5 dalies 4 punktą ir įpareigoti per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jos nėra paskirtos gydytojo.
Į V. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 11 dienos iki 2018 m. rugsėjo 21 dienos (10 dienų) bei laiką nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 4 d. (27 dienas), kai jis buvo uždarytas į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių (iš viso 37 dienas), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 74 jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dienas.
Išaiškinti V. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki faktinės jam skirtos bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiųjų D. G. ir L. C. civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: S. V. marškinėlius, baltos spalvos rankšluostį, V. M. nukarpytus nagus su panagių turiniu, DNR tyrimo mėginius 9 vnt., daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais 8 vnt., 0,7 l talpos brendžio „Imperial IX“ butelį, šokolado „Milka“ pakuotę, sudaužytos taurelės šukes, kepurę, vyriškus sandalus, mobiliojo ryšio telefoną „HTC“ ir kroviklį, pilkos spalvos megztinį, 0,7 l talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelį, V. M. lyginamuosius mėginius, rūbus, supakuotus į dėžę, sunaikinti.
V. M. batus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam.
Voką su laikmenoje esančiomis nuotraukomis prie apžiūros protokolo, pridėtą prie bylos, palikti saugoti byloje. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui vokus sunaikinti.
S. V. medicininius dokumentus – ambulatorinę sveikatos istoriją ir 7 gydymo stacionare ligos istorijas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jas išdavusioms įstaigoms.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.