Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-5201-642/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-19
Bylos Nr.
2-5201-642/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02975-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“
Advokatai
Sigitas Čepas, Andrejus Proškinas, Linas Žukauskas
Kategorijos
  • 24.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5201-642/2012(Proceso Nr. 2-06-3-02975-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 24.4.1.1.; 25.1; 25.3; 35.3.6; 35.6.1.; 114.4; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Jurgitai Paulauskienei, Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ atstovui advokato padėjėjui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin), teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl skolos priteisimo bei ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl pripažinimo negaliojančiu 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2012-03-07 ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Čiukuras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ 5000,00 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Čiukuras“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovei ieškovė atliko statybos rangos darbus adresu Šilutės pl. 27, Klaipėdoje. Atsakovei atlikta darbų už bendrą 52901,00 Lt sumą, darbų atlikimą patvirtina pasirašyti atliktų darbų aktai ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei BUAB „Čiukuras“ 5000,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ši atsakovė patvirtino, kad 2003-11-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 03/11-01 dėl pastato, esančio Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, patalpų remonto bei 2004-06-08 Statybos rangos sutartis Nr. 2004/06-02 dėl pastato, esančio Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, patalpų remonto darbų atlikimo. Ieškovė atliko Sutartyje Nr. 03/11-01 sutartus statybos darbus, ieškovė išrašė ir atsakovei apmokėjimui pateikė 2003-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą GDC Nr. 0298843 bendrai 20624 Lt sumai, tačiau ieškovės darbuotojams, atlaisvinant suremontuotas patalpas, buvo sugadinta išorinė pastato fasado dalis. Atsakovė, 2004-01-14 atlikdama apmokėjimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą GDC Nr. 0298843, siekdama užtikrinti padaryto patalpos pertvaros sugadinimo ištaisymą, sulaikė 5000,00 Lt sumą, ieškovei sumokėdama tik 15624,00 Lt. Ieškovė buvo informuota apie patalpų sugadinimą ir įsipareigojo per protingą terminą darbų trūkumus pašalinti, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė. Pagal Sutartyje Nr. 04/06-02 atliktus statybos rangos darbus atsakovė su ieškove pilnai atsiskaitė pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0298950, t.y. sumokėjo 25914,00 Lt sumą. 2009-05-14 tarp ieškovės ir abiejų atsakovių buvo sudarytas Tarpusavio užskaitos aktas, kuriuo konstatavus, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ yra skolinga ieškovei už atliktus darbus, o ieškovė yra skolinga atsakovei UAB „Ranga“ už atliktus darbus, visos trys šalys susitarė, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ sumažins savo įsiskolinimą ieškovei 5000,00 Lt suma, o ieškovė sumažins savo įsiskolinimą atsakovei UAB „Ranga“ taip pat 5000,00 Lt suma, o atsakovė UAB „Ranga“ sumažins 5000,00 Lt suma savo reikalavimo teisę ieškovei, perima 5000,00 Lt sumos reikalavimo teisę iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“. Nurodytu sandoriu šalys įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, o teisė reikalauti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ 5000,00 Lt sumos sumokėjimo perėjo iš ieškovės atsakovei UAB „Ranga“ ir jau tarpusavio suderinimo dokumentuose 2010 metų pradžiai buvo fiksuojama, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ yra skolinga atsakovei UAB „Ranga“. Atsakovė UAB „Ranga“, vykdydama susitarimą, už ieškovę ištaisė ieškovės paliktus atliktų darbų pagal Sutartį Nr. 03/11-01 trūkumus, po ko 2010-03-17 mokėjimu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ sumokėjo 5000,00 Lt sumą atsakovei UAB „Ranga“. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos Korporacija“ prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2012-05-30 ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Čiukuras“ pateikė teismui kitą ieškinį atsakovams UAB „Ranga“, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą, sudarytą tarp UAB „Ranga“, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir UAB „Čiukuras“. Nurodė, kad ieškovė mano, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos tenkinti ieškinį ir pripažinti 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Čiukuras“ įsiteisėjo 2011-08-22, taigi senaties terminas nėra praleistas. Sudarant ginčijamą 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-849-622/2009 buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs UAB „Čiukuras“ turtines teises, vadinasi UAB „Čiukuras“ negalėjo disponuoti ir reikalavimo teise į UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1155-253/2009 iškėlė UAB „Čiukuras“ restruktūrizavimo bylą. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus. Vadovaujantis tuos, kas išdėstyta 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktas prieštarauja įstatymams, todėl pripažintinas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės papildomą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės papildomu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2009-05-14 tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudarytas Tarpusavio užskaitos aktas, kuriuo šalys įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, o teisė ieškovei reikalauti iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 5000,00 Lt sumos sumokėjimo perėjo iš ieškovės atsakovei UAB „Ranga“ ir jau tarpusavio įsiskolinimų suderinimo dokumentuose 2010 metų pradžioje buvo fiksuojama, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 5000 Lt yra skolinga UAB „Ranga“. Atsakovė pažymėjo, kad visi dokumentai, susiję su ginčijamo tarpusavio užskaitos akto sudarymu, buvo perduoti visoms ginčo šalims, tame tarpe ir ieškovės atstovui S.Stuopeliui. Atsakovės įsitikinimu ginčijamas 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktas negali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, nes nėra nustatyta visų privalomų sąlygų viseto sandorio pripažinimui negaliojančiu. 2009-04-14 nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas neturėjo jokios reikšmės ginčo sandorio sudarymui. Juridinių asmenų registro skelbiami duomenys nurodo, kad teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo tik 2010-06-11, todėl nėra jokio pagrindo ginčo sandorį pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsakovė UAB „Ranga“ pateikė atsiliepimą į ieškovės papildomą ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės papildomą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį. Nurodė, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, įmonės valdymo organai nepraranda savo įgaliojimų ir valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ir patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Nors ir esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, UAB „Čiukuras“ vadovas turėjo teisę pasirašyti ieškovės ginčijamą tarpusavio užskaitos aktą. Jeigu ginčijamu 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu esant iškeltai restruktūrizavimo bylai ir buvo padaryta žala kreditoriams, tai už šią žalą atsakingi ne atsakovai, o UAB „Čiukuras“ vadovas, pasirašęs šį aktą ir restruktūrizavimo administratorius, privalėjęs prižiūrėti įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu. Kaip nurodo ieškovė, atsakovai galėjo, bet neprivalėjo pasidomėti iš viešo registro, ar UAB „Čiukuras“ yra skolininkas ir, ar sudarant aktą, nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, nes pagal įstatymą už tokių veiksmų teisėtumą ir už kreditoriams galimai padarytą žalą yra atsakingas UAB „Čiukuras“ vadovas. Areštas pritaikytas tik vieno kreditoriaus UAB „Vigrinda“ reikalavimams užtikrinti, taigi pagal ieškovę, galima būtų tvirtinti, kad šis areštas irgi pažeidžia kreditorių interesus, nes pirmenybė sutiekiama tik vienam kreditoriui.

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-11 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „Čiukuras“ restruktūrizavimo bylą. 2011-05-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „Čiukuras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Sergejų Kononenko (I tomas, b.l. 6). 2011-08-22 Lietuvos Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Čiukuras“ bankroto administratoriumi paskirtas Sergejus Kononenko ir klausimą išsprendė iš esmės - UAB „Čiukuras“ bankroto administratoriumi paskyrę UAB „Tamtamas“ (I tomas, b.l. 7-9). 2012-01-16 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nutarė pripažinti UAB „Čiukuras“ bankrutavusia ir pradėti jos likvidavimo procesą bei sudarė kreditorių sąrašą, kurių finansiniai reikalavimai bus tenkinami iš lėšų gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą (I tomas, b.l. 10-13). 2003-11-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 03/11-01 dėl pastato, esančio Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, patalpų remonto bei 2004-06-08 Statybos rangos sutartis Nr. 04/06-02 dėl pastato, esančio Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, patalpų remonto darbų atlikimo (I tomas, b.l. 52-56). UAB „Čiukuras“ 2003-12-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GDC Nr. 0298843 UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ už atliktus darbus 20624,00 Lt sumai (I tomas, b.l. 17-20). UAB „Čiukuras“ 2004-06-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ už atliktus darbus 6363,00 Lt sumai (I tomas, b.l. 21-23). UAB „Čiukuras“ 2004-07-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ už atliktus darbus 25914,00 Lt sumai (I tomas, b.l. 24-28). Atsakovė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ už atliktus darbus ieškovei UAB „Čiukuras“ sumokėjo viso 47901,00 Lt (I tomas, b.l. 29-31). 2009-05-11 UAB „Čiukuras“ kreipėsi į atsakovę UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ priminimu dėl 5000,00 Lt skolos apmokėjimo (I tomas, b.l. 57). UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pateikė ieškovei UAB „Čiukuras“ raštą į 2009-05-11 priminimą, kuriame nurodė, kad susidariusi skola yra nepriemoka už paliktą netvarką po atliktų remonto darbų. Nurodo, kad siūlo šį ginčą spręsti taikiai ir perleisti UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skolą 5000,00 Lt sumoje UAB „Ranga“ (I tomas, b.l. 58). 2009-05-14 tarp UAB „Ranga“, atstovaujamos direktoriaus Arvido Juozaičio, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, atstovaujamos direktoriaus Vyganto Elekšio ir UAB „Čiukuras“, atstovaujamos direktoriaus Stasio Stuopelio buvo sudarytas Tarpusavio užskaitos aktas, kuriuo šalys susitarė: UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ mažina savo įsiskolinimą UAB „Čiukuras“ sumai 5000,00 Lt, UAB „Čiukuras“ mažina savo įsiskolinimą UAB „Ranga“ 5000,00 Lt sumai, UAB „Ranga“ mažina skolos reikalavimo teisę UAB „Čiukuras“ 5000,00 Lt sumai ir perima skolos reikalavimo teisę iš UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ (I tomas b.l. 59). 2010-01-07 UAB „Ranga“ ir UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pripažino savo skolą 5000,00 Lt sumoje UAB „Ranga“ (I tomas, b.l. 60). 2010-03-17 UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ sumokėjo UAB „Ranga“ 5000,00 Lt skolą (I tomas, b.l. 61). UAB „Čiukuras“, 2011-08-22 sudarytame kreditorių sąraše yra nurodyta UAB „Ranga“ – 5131,19 Lt skola (I tomas, b.l. 147). Šią skolą patvirtina ir 2009-12-31 tarp UAB „Ranga“ ir UAB „Čiukuras“ pasirašytas skolos suderinimo aktas Nr. 48 (II tomas, b.l. 11). 2011-08-22 sudarytame debitorių sąraše nurodyta UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ – 5000,00 Lt skola (I tomas, b.l. 150). UAB „Ranga“ atlikto statybos rangos darbus UAB „Čiukuras“ ir 2008-10-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 9251 Lt sumai (II tomas, b.l. 6-8).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės UAB „Ranga“ prašymu, spręstinas klausimas, ar iš bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių kilusiems reikalavimams pareikšti ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, kurį prašoma taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.124 straipsnis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-04-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008 nurodė, kad esant iškeltai bankroto bylai, ieškinio senatį reglamentuojanti norma yra Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Ši norma nustato, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Čiukuras“ įsiteisėjo 2011-08-22 (I tomas, b.l. 7-9), ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-03-07, papildomą ieškinį pareiškė 2012-05-30, todėl teismas konstatuoja, kad vienerių metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido ir taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.80 straipsnio pagrindu – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Ieškovė nurodo, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-14 nutartimi iškėlė UAB „Čiukuras“ restruktūrizavimo bylą, todėl 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktas prieštarauja įstatymams, ir turi būti pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2009-04-14 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1155-253/2009 nutartimi nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Čiukuras“, tačiau gavęs trečiojo asmens UAB „Aklota“ atskirąjį skundą, teismas 2009-04-27 nutartimi 2009-04-14 nutartį panaikino, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2009-09-08 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Čiukuras“. 2009-12-19 Lietuvos Apeliacinis teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Čiukuras“ direktoriaus Stasio Stuopelio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-08 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1155-253/2009, kuria pagal trečiojo asmens UAB „Aklota“ atskirąjį skundą buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Čiukuras“ ir nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-08 nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Čiukuras“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2010-06-11 Klaipėdos Apygardos teismas nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Čiukuras“, ši nutartis įsiteisėjo tik 2010-06-22. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2007-11-15 iki 2009-12-27, t.y. tuo metu, kai tarp šalių buvo sudarytas ginčijamas tarpusavio skolų užskaitos aktas UAB „Čiukuras“) numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma šios dalies 5 punkto nuostata, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Juridinių asmenų registro skelbiami duomenys patvirtina, kad teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo tik 2010-06-22 (I tomas, b.l. 196). 2009-05-14 šalims sudarant tarpusavio užskaitymo aktą galiojusi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija draudė įmonėms sudaryti tarpusavio užskaitymo aktus tik nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktas buvo sudarytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų – restruktūrizavimo byla ieškovei UAB „Čiukuras“ dar iškelta nebuvo, ieškovė turėjo teisę sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.80 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr.3K-3-511/2011). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4)skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį –skolininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ neginčija, kad šalis siejo tarpusavio sutartiniai rangos santykiai ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai (dėl 5000,00 Lt sumos, kurios atsakovė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nesumokėjo atlikdama atsiskaitymus už ieškovės atliktus statybos rangos darbus) patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo teisę skolininkui (atsakovei UAB „Vakarų Baltijos korporacija“).

Dėl sandorio neprivalomumo

UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (Civilinio kodekso 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Čiukuras“ ir atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija” 2003-11-05 ir 2004-06-08 buvo sudarytos Statybos rangos sutartys Nr. 03/11-01 Nr. 04/06-02 dėl pastato, esančio Šilutės pl. 27, Klaipėdoje, patalpų remonto darbų atlikimo. UAB „Čiukuras“ atliko statybos rangos darbus UAB „Vakarų Baltijos korporacija”, tuo tarpu UAB „Vakarų Baltijos korporacija” su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko 5000,00 Lt skoloje. UAB „Čiukuras“ buvo skolingas UAB „Ranga“. UAB „Vakarų Baltijos korporacija” turėjo atsiskaityti su UAB „Čiukuras“, o UAB „Čiukuras“ turėjo atsiskaityti su UAB „Ranga“. Ginčijamu 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp ieškovės ir atsakovų, buvo pakeista šalių tarpusavio atsiskaitymų tvarka, t.y. buvo susitarta, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija” atsiskaito su UAB „Ranga“, o UAB „Ranga“ atsisako 5000,00 Lt reikalavimo teisės į UAB „Čiukuras“, kai tuo tarpu UAB „Čiukuras“ atsisako 5000,00 Lt reikalavimo teisės į UAB „Vakarų Baltijos korporacija”. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytose Statybos rangos sutartyse Nr. 03/11-01 ir Nr. 04/06-02 numatytą atsiskaitymo tvarką bei tarp UAB „Čiukuras“ ir UAB „Ranga“ sutartą atsiskaitymo tvarką, todėl konstatuotina, kad 2009-05-14 Tarpusavio užskaitymo akto šalys sudaryti neprivalėjo.

Dėl ieškinio senaties

Kaip jau išdėstyta aukščiau, esant iškeltai bankroto bylai, ieškinio senatį reglamentuojanti norma yra Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Ši norma nustato, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Čiukuras“ įsiteisėjo 2011-08-22 (I tomas, b.l. 7-9), ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-03-07, papildomą ieškinį pareiškė 2012-05-30, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovė nurodė, kad 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktas pažeidė UAB „Čiukuras“ kitų kreditorių teises, nes sudarant šį sandorį buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus UAB „Ranga“ reikalavimas, be to sudarant 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą UAB „Čiukuras“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, taigi kreditorių teisių pažeidimas taip pat pasireiškė pirmenybės suteikimu vienam iš kreditorių. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė gavo ekvivalentišką perleistos teisės dydžio reikalavimo patenkinimą, kadangi UAB „Vakarų Baltijos korporacija” buvo skoloje ieškovei, o ji buvo skoloje UAB „Ranga“. Ieškovė perleisdama reikalavimo teisę į UAB „Vakarų Baltijos korporacija” UAB „Ranga“, tuo pačiu sumažino savo skolą UAB „Ranga“ 5000,00 Lt sumoje, t.y. ieškovė įvykdė savo prievolę UAB „Ranga“. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija” atstovas nurodė, kad 2009 metų gegužės mėnesį ieškovės turtas siekė 7,5 milijonų litų, įsipareigojimai – 4,2 milijonus litų, šias aplinkybes patvirtina duomenys nustatyti 2009-04-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (I tomas, b.l. 146). Sudarytu sandoriu ieškovės turtas nebuvo perleistas už nepagrįstai per mažą kainą, nebuvo iššvaistytas, ieškovės turtas nesumažėjo, šis sandoris neturėjo įtakos ieškovės mokumui, šiuo užskaitymo aktu ieškovė atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Ranga“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad turi būti atsižvelgta į kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliškumą, tačiau kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumas yra siejamas su restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimu (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Ieškovės teiginys, kad sudarant 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą UAB „Čiukuras“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ir kreditorių teisių pažeidimas taip pat pasireiškė pirmenybės suteikimu vienam iš kreditorių neatsižvelgiant į reikalavimų tenkinimo eiliškumą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip nustatyta byloje, Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo tik 2010-06-22 (I tomas, b.l. 196). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad sudarant 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą ieškovės teisės nebuvo pažeistos.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 2 dalį ir 6.67 straipsnį dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai sudarydamas sandorį skolininkas ar tretysis asmuo buvo nesąžiningi. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (2008-07-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir UAB „Ranga“ nesąžiningumą ieškovė sieja su ieškovės, kaip restruktūrizuojamo subjekto statuso įregistravimu juridinių asmenų registre 2009-04-21, t.y. dar neįsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir 2009-02-09 teismo priimta nutartimi civilinėje byloje L2-849-622/2009, kurioje buvo areštuotas ieškovės turtas už 240806,26 Lt sumą. Teismo nuomone, atsakovai UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir AB „Ranga“, prieš sudarydami su UAB „Čiukuras“ tarpusavio užskaitos aktą, galėjo pasidomėti, ar ieškovė UAB „Čiukuras“ turi įgijusi prievolių, ar sudarant aktą nebus pažeisti pačios ieškovės, kitų ieškovės kreditorių interesai, bet sandoris dėl 5000,00 Lt skolos, kuri santykiuose tarp juridinių asmenų nelaikytina didele, užskaitymo, kai yra užskaitoma tuo pačiu ir kreditorės (šiuo atveju UAB „Čiukuras“) skola, nelaikytinas sandoriu pažeidžiančiu kreditoriaus interesus. 2009-02-09 laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 240806,26 Lt sumai nereiškė ieškovės disponavimo visu turtu apribojimo. Ieškovei restruktūrizavimo byla 2009-05-14 dar nebuvo iškelta, juridinių asmenų registre įregistravimas informacijos apie priimtą (neįsiteisėjusią) nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Čiukuras“ nedraudė ieškovei sudaryti ginčijamo tarpusavio užskaitos akto. Be to pažymėtina, kad turto arešto aktų registro duomenimis gali naudotis už užmokestį tik sutartis dėl duomenų teikimo iš turto arešto aktų registro sudarę asmenys, o kaip nurodo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, tokios sutarties su turto arešto aktų registru nebuvo sudariusi ir negalėjo nieko žinoti apie ieškovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir UAB „Ranga“ nesąžiningumą, sudarant 2009-05-14 tarpusavio užskaitos aktą. Jeigu sandoris yra atlygintinis, o kita sandorio šalis sąžininga, tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso civilinio kodekso 6.66 straipsnio 5 dalį aiškinant sistemiškai, kartu su šio straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad tokiais atvejais actio Pauliana negali būti tenkinamas (2008-07-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė teigdama, kad 2009-05-14 tarp šalių sudarytas tarpusavio užskaitos aktas pažeidžia kreditoriaus teises ir turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu to neįrodė. Nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, ieškovės reikalavimas dėl 2009-05-14 Tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 5000,00 Lt skolos

Kadangi netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 2009-05-14 Tarpusavio užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat netenkintinas iš to sekantis ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Atsakovės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 5000,00 Lt skola ieškovei 2009-05-14 Tarpusavio užskaitymo aktu buvo perleista UAB „Ranga“, tuo pačiu sumažinant ieškovės skolą UAB „Ranga“.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl skolos priteisimo, bei ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ papildomas ieškinys atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl pripažinimo negaliojančiu 2009-05-14 Tarpusavio užskaitos akto atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.126, 6.66 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ turto areštas, taikytas 2012 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, žyminis mokestis iš jos valstybei nepriteistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 93, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl skolos priteisimo, bei atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Čiukuras“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos Korporacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl pripažinimo negaliojančiu 2009-05-14 Tarpusavio užskaitos akto.

Laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos Korporacija“ turto areštą, taikytą 2012 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė