- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- II-1318-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- I. L.
- Advokatai
- Darius Stalionis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui, suinteresuotam asmeniui I. L., jos atstovui Vladislavui Lemeševui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (Vilniaus m. VPK VP EPT) nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo I. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras inspektorius 2008-05-23 nutarimu Nr. E 845690 nutraukė I. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenustačius jos veiksmuose tyčinio ar neatsargaus veikimo ar neveikimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis (b. l. 23). I. L. ATP protokolas 2008-05-16 buvo surašytas už tai, kad ji 2008-05-16 13.04 val. Vilniuje, Rinktinės g. 9 vairuodama automobilį ir prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio motociklui, važiuojančiam greta ta pačia kryptimi, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdė, nugriuvo ir sugadino vairuojamą motociklą. ATP protokole nurodyta, kad I. L. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 53, 145 p. reikalavimus (b. l. 22).
A. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus m. VPK VP EPT nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priėmęs pareigūnas buvo neobjektyvus, šališkas, rėmėsi tik jo ir I. L. policijoje rašytais paaiškinimais, nors priimant sprendimą turi būti remiamasi visais byloje esančiais įrodymais: ir ATP protokolu, ir pareigūno tarnybiniu pranešimu. I. L. paaiškinimas, rašytas policijoje po įvykio, prieštarauja paaiškinimams, duotiems policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje, ir kuriuos savo tarnybiniame pranešime užfiksavo pareigūnas. Manytina, kad paaiškinimą I. L. rašė taip, kad išvengtų atsakomybės. I. L. pasirašė ATP protokole, patvirtindama, kad su protokolu sutinka, priešingu atveju, nesutikdama su jai inkriminuojamu pažeidimu, ji būtų protokolo nepasirašiusi. Jis padavė skelbimą į laikraštį „15 min.“, kuriame prašė atsiliepti mačiusius eismo įvykį. Vienas asmuo atsiliepė. Kadangi byloje ištirti ne visi įrodymai, yra pažeisti LR ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai. Taip pat nurodė, kad jam apie bylos nagrinėjimą pranešta nebuvo, tuo buvo pažeistos jo teises. Teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad I. L. pažeidė KET 53, 145 p. reikalavimus, jis patyrė žalą (sugadintas jo motociklas), todėl I. L. turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdyje 2008-09-15 A. P. skundą palaikė. Paaiškino, kad Rinktinės g. prie prokuratūros važiavo arčiau ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Priešais 5 m atstumu važiavęs automobilis Renault, tamsios spalvos, neparodęs manevro signalų, užstojo jam kelią, t. y. automobilis Renault stabtelėjo, jis pagalvojo, kad jį praleidžia lenkti, todėl pradėjo lenkti, kai staiga automobilis Renault pasuko į kairę, neparodęs posūkio signalo. Jis galėjo arba išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, arba griūti. Jis važiavo 30-40 km/h greičiu. Kontakto su automobiliu nebuvo. Kai jis nugriuvo, automobilis nuvažiavo. Automobilį pasivijo vairuotojos kolega A. M.. Matė kaip A. M. priėjo prie I. L. automobilio, matė, kaip tas automobilis sustojo. Su pareigūnais bendravo I. L., o A. M. jis nematė prie pareigūnų. Rinktinės g. prie prokuratūros yra dvi eismo juostos, po vieną kiekviena važiavimo kryptimi. Automobilis Renault atsiradus kliūčiai (priešais sustojus kitam automobiliui) turėjo irgi sustoti, o ne bandyti jį apvažiuoti. Paaiškino, kad policijoje jam surašė protokolą ir nubaudė už tai, kad vairavo galingesnį motociklą nei turėjo teisę vairuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. L. pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 52-56), kuriame prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Paaiškino, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir A. P. paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms ir procesiniuose dokumentuose užfiksuotoms eismo įvykio aplinkybėms. Byloje yra tik vienas I. L. 2008-05-16 rašytas paaiškinimas, todėl nesuprantama, kodėl A. P. nurodo, kad I. L. paaiškinimas, rašytas vėliau po įvykio, prieštarauja paaiškinimui, duotam įvykio vietoje. A. P. paaiškinimai, kad ATP protokolas ir tarnybinis pranešimas pilnai ir visapusiškai atspindi tikruosius įvykius, neatitinka tikrovės. T. y. tiek A. P. paaiškinime, tiek tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. P. važiuodamas už I. L. vairuojamo automobilio, staigiai stabdė ir nugriuvo. A. P. paaiškinime nurodė net atstumą ir greitį, kuriuo važiavo už I. L. vairuojamo automobilio. Tuo tarpu ATP protokole jau nurodoma, kad motociklas važiavo greta. Nei vairuotojų paaiškinimuose, nei tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kad I. L. buvo sustojusi ir keitė važiavimo kryptį (t. y. suko į kairę ar į dešinę). Protokole jau nurodoma, kad I. L., prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio motociklui, važiuojančiam greta, ta pačia kryptimi. Paaiškinama, kad aplinkybė, jog I. L. pasirašė ATP protokolą, neįrodo, kad ji sutiko su jai ATP protokole pateikiamu kaltinimu. Protokole nurodyta, kad I. L. savo paaiškinimus pateikė atskirame lape, tuose paaiškinimuose ji aiškiai nurodė, kad su kaltinimu nesutinka. Paaiškina, kad pareigūnas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai ir pagrįstai nutraukė jos atžvilgiu pradėtą bylą, nes nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir kilusių pasekmių. Atkreipia dėmesį, kad A. P. savo paaiškinime, skirtingai nei skunde teismui, nurodė, kad važiavo antroje eilėje, priekyje važiuojančiam automobiliui parodžius kairiojo posūkio signalą, suko nuo automobilio. Tuo tarpu Rinktinės g. ties namu Nr. 9 iš viso yra tik dvi eismo juostos, todėl A. P. važiuodamas ta pačia kryptimi šalia ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, nesilaikė transporto priemonių išsidėstymo kelyje taisyklių ir taip pažeidė KET 164 p. reikalavimus. Taip pat A. P. nesilaikė KET 171 p. reikalavimų, t. y. važiuodamas nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio (KET 172 p.), nesilaikė KET 181 p. reikalavimų. I. L. automobilis apgadintas nebuvo, tai rodo, kad tarp automobilio ir motociklo jokio kontakto nebuvo. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad motociklo vairuotojas nesuvaldė motociklo, todėl nugriuvo, o I. L. kaltės dėl to nėra. Paaiškino, kad A. P. buvo surašytas ATP protokolas už KET 59 p. pažeidimą, jis nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 str. 1 d., padarymą, t. y. už tai, kad vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę.
I. L. ir jos atstovas 2008-09-15 teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus paaiškinimus ir prašė A. P. skundą atmesti. I. L. paaiškino, kad važiavo Rinktinės g., buvo kamštis, priekyje važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, ji nusprendė apvažiuoti kliūtį, rodė posūkį, priekyje buvusiai mašinai pajudėjus į priekį, ji grįžo atgal. Į priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavusi. Ji pavažiavo apie 30-50 cm kairiau, tai nebuvo manevras. Matė, kaip už jos važiavęs motociklas nugriuvo viduryje kelio. Pavažiavusi į dešinę ji sustojo, išlipo pasižiūrėti ir nustebo, kad motociklo vairuotojas pradėjo ją kaltinti.
Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiamas Vilniaus m. VPK VP EPT įgalioto pareigūno priimtas sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą I. L. atžvilgiu. Pareigūnas tokį sprendimą priėmė, nenustatęs I. L. veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėties. A. P. nesutinka su tokiu sprendimu ir aiškina, kad dėl nenuspėjamų ir staigių automobilio Renault vairuotojos veiksmų jis, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti motociklą, dėl ko jis nugriuvo ir apgadino motociklą. Dėl įvykio jis patyrė žalą.
Administraciniu teisės pažeidimu gali būti laikoma tik pavojinga visuomenei veika, kuria pažeidžiami saugomi teisiniai gėriai. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviuosius požymius, subjektą, subjektyviuosius požymius.
Kaltinimas I. L., kuriuo remiasi ir A. P., suformuluotas ATP protokole (b. l. 22). Jame nurodoma, kad I. L., vairuodama automobilį, prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio motociklininkui, važiuojančiam greta ta pačia kryptimi, kuris vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, nugriuvo ir sugadino vairuojamą motociklą. Byloje būtina nustatyti, ar surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti arba paneigti I. L. kaltę dėl jai protokole inkriminuoto pažeidimo.
Nustatyta, kad Rinktinės g., Vilniuje ties namu Nr. 9 yra dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Tai patvirtina Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2008-07-22 raštas (b. l. 38), taip pat I. L. paaiškinimai, liudytojų policijos pareigūnų D. K., V. C., V. T., A. M. parodymai teismo posėdyje. Šios aplinkybės neneigia ir A. P.. Pagal KET 13 p. eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis, ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Tai, kad A. P. važiavo arčiau priešpriešines eismo juostas skiriančios ženklinimo linijos, nereiškia, kad priekyje jo važiuojančios transporto priemonės turėjo jį praleisti bet kokiu atveju. Pagal KET 180.1 p. priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas privalo duoti kelią iš paskos važiuojančiam vairuotojui, jau pradėjusiam lenkimo manevrą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. važiavo paskui automobilį Renault. T. y. taip nurodo ir pats A. P. savo 2008-05-18 paaiškinime (b. l. 25), taip užfiksuota ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 24). Liudytoja V. T. teismo posėdyje parodė, kad motociklas važiavo už automobilio Renault Laguna, kai nukrito. Iš liudytojo A. M. parodymų taip pat galima spręsti, kad motociklininkas visą laiką važiavo paskui automobilį Renault. Todėl A. P. paaiškinimas teismo posėdyje, kad jis lenkė automobilį Renault, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir vertintinas kritiškai.
I. L. paaiškino, kad priekyje jos važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, ji nusprendė tą automobilį apvažiuoti, parodė kairiojo posūkio signalą, pavažiavo apie pusė metro kairiau, tačiau į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo. Priekyje buvusiam automobiliui pavažiavus į priekį, ji grįžo atgal į eismo juostos vidurį. Kad I. L. nebuvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. T. bei A. M., to neneigia ir A. P.. Taigi, važiuodama savo eismo juostos ribose, I. L. negalėjo kliudyti kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems iš paskos ta pačia važiavimo kryptimi. Taip pat negalima išvada, kad I. L. keitė važiavimo kryptį, nes ji nei rikiavosi į kitą eismo juostą (toks manevras neįmanomas, nes ta pačia važiavimo kryptimi yra tik viena eismo juosta), nei lenkė priešais važiavusį automobilį (lenkimo manevrui būtina išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, KET 20 p.). Ji tik kiek pristabdė, parodė kairio posūkio signalą ir labai nežymiai – apie 0,5 m pasuko arčiau vidurio linijos. Šias aplinkybes, nurodytas I. L., patvirtino liudytojas A. M., kurio buvimą įvykio vietoje patvirtino ir A. P.. Iš esmės panašiai aplinkybes nurodo ir pats A. P., jis tik neigia, kad I. L. rodė posūkio signalą. Tačiau abejoti liudytojo A. M. parodymais pagrindo nėra.
Tokie įrodymai paneigia ATP protokole suformuluotą pažeidimo esmę – keisdama važiavimo kryptį nedavė kelio greta ta pačia važiavimo kryptimi važiuojančiam motociklui. Todėl I. L. veikoje nėra pažeidimo sudėties. ATPK 127 str. 2 dalyje formuluojamo pažeidimo esmė yra tai, kad, pirma, turėjo būti padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, antra ir būtina aplinkybė, – kad šis pažeidimas buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Surinkta bylos medžiaga bei KET nuostatų vertinimas, kaip minėta pirmiau, neįrodo, kad I. L. iš viso padarė KET pažeidimą.
Kadangi surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad I. L. veiksmai nelėmė A. P. kilusių pasekmių, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir grąžinti bylą papildomam aplinkybių tyrimui nėra pagrindo.
KET nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Taisyklių 1 p.). Kaip matyti iš šių taisyklių turinio, jos yra skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos, asmenims, pažeidžiantiems KET, teisių nesuteikia. Transporto priemonės vairuotojas, pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo pavojingas ir neteisėtas transporto priemonės valdymas būtų pateisinamas aiškinant ir taikant kokias nors teisės normas, jis yra atsakingas už visas dėl KET pažeidimo kilusias pasekmes. Įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje pasekmės (motociklo apgadinimai) A. P. galėjo kilti dėl KET reikalavimų, nustatančių, kad transporto priemonės vairuotojai privalo pasirinkti saugų greitį ir laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 171 p., 172 p.), pažeidimo, taip pat pasekmės galėjo kilti dėl to, kad A. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tai transporto priemonei vairuoti reikalingo pažymėjimo. Tačiau teismas šių aplinkybių netiria ir nevertina, nes jos galėtų būti tiriamos tik tuo atveju, jeigu A. P. būtų surašytas ATP protokolas dėl KET pažeidimo, o toje byloje, kur toks protokolas buvo surašytas, vyksta atskira teisena, kurios metu vertintinos visos reikšmingos aplinkybės.
Bylos išnagrinėjimas Vilniaus m. EPT nepranešus nukentėjusiajam A. P., laikytina procesiniu pažeidimu, tačiau šis procesinis pažeidimas ištaisytas nagrinėjant bylą teisme. Šiuo procesiniu pažeidimu A. P. nebuvo suvaržyta teisė apskųsti priimtą nutarimą teismui (teismas atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti), teisme buvo užtikrintos A. P. teisės duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus ir kt. Dėl to šis procesinis pažeidimas nėra pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,
nutarė:
Vilniaus m. VPK VP EPT 2008-05-23 nutarimą Nr.E845690, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla I. L. atžvilgiu nutraukta, palikti nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.