Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14105-2016-3

2016 m. gruodžio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. T. skirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. T. sulaikymo. Paskirta T. T. kardomoji priemonė –– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš T. T. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 79,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2016-03-23, apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant dviračių tako, esančio Danės paupyje apie 500 metrų į vakarus nuo Liepų g. viaduko, Klaipėdos mieste, pareikalavo G. P. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“, o šiam atsisakius, pagrasino sakydamas „užmušiu“ ir smogė kumščiu vieną kartą į kairįjį skruostą, dėl to nukentėjusysis suklupo ir telefoną atidavė. Po to T. T. nurodė G. P. atsistoti ir du kartus kumščiu smogė į pilvą, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi pavartodamas fizinį smurtą pagrobė iš G. P. 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“. Be to, T. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2016-04-03, apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos mieste, Sausio 15-osios g. (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės trečiame aukšte, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, iš S. P. rankų ištraukė ir tokiu būdu atvirai pagrobė 10 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 2 eurų vertės piniginė, 12 eurų grynųjų pinigų, 0,85 eurų vertės pakuotė sviesto ir 70 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas. Tokiu būdu atvirai pagrobė S. P. priklausantį turtą iš viso 94,85 Eur vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, davė parodymus atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, atlygino nusikaltimais padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią teisingai subendrino ir pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, kad T. T. anksčiau teistas 5 kartus (recidyvistas), teistumas neišnykęs. 2009-02-06 ir 2010-05-14 T. T. nuteistas taip pat už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (bausmė atlikta 2014-07-02). Paskutinį kartą – 2015-10-26, T. T. teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, apeliantas ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už vagystę, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, nedidelį chuliganizmą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių bei kitokio turto sugadinimą. Vien 2016 metais nubaustas 4 kartus (už pasipriešinimą policijos pareigūnams, nedidelį chuliganizmą (2 kartus), girto pasirodymą viešoje vietoje bei smulkų svetimo turto pagrobimą.

Bausmės skyrimui svarbu ir tai, kad T. T. yra jaunas, darbingo amžiaus, nesimokantis, neturintis rimtų sveikatos problemų ir nors buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. realiai nedirbo. Tai leidžia teigti, jog apeliantas nesistengė integruotis į darbo rinką, įgyti konkretų amatą, suteikiantį legalų pragyvenimo šaltinį, ar kitokiu būdu pozityviai išreikšti savo tikslus bei siekius. Todėl vien tai, jog T. T. nurodo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) prieš pat priimant skundžiamą nuosprendį, vertinama kaip jo pavėluota reakcija bandyti keisti nepriimtiną, pavojingą, nusikalstamą visuomenei gyvenimo būdą. Ši aplinkybė bei teigiamai darbdavio charakterizuojama apelianto asmenybė savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti jam už nusikalstamų veikų padarymą paskiriant griežčiausią sankcijose numatytą ir realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, teisingumo. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos (-ų) pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų T. T. nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai ar spontaniškai, priešingai, šios tyčinės ir savanaudiškų tikslų vedamos nusikalstamos veikos tapo nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. T. T. išvadų iš jam skiriamų bausmių bei administracinių nuobaudų nepadaro ir iš esmės nepadarė. Be to, T. T. tiek administracinius teisės pažeidimus, tiek nusikaltimus daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio arba siekdamas įgyti lėšų alkoholiui įsigyti. Priklausomybė nuo alkoholio dominuoja apelianto gyvenime ir tai jam objektyviai buvo, yra ir turi būti žinoma (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14105-16 l. 83, 86). Šiuo atveju abu nusikaltimai padaryti T. T. apsvaigus nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, beje, yra mažesnis nei sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatytų tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik T. T. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Jokių pagrindų, leidžiančių T. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą T. T. teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Anksčiau apeliantas ne kartą buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau T. T. ir toliau tęsė nusikalstamą gyvenimo būdą. Todėl yra pagrindas manyti, kad dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas T. T. nagrinėjamu atveju gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nesikeis.

Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar skirtą bausmę dar labiau švelninti. Be to, apelianto argumentai dėl gynėjo neturėjimo nepagrįsti ir vertinami kaip itin formalūs, nes teisės turėti gynėją jis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu, jam pareiškus įtarimus dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 157–161). Matyti, jog apelianto pozicija dėl gynėjo neturėjimo pirmosios instancijos teisme atsirado ne dėl objektyvių negalėjimo tinkamai realizuoti savo kaip įtariamojo ar teisiamojo teisių aplinkybių, o dėl nepalankaus jam nuosprendžio.

Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo T. T. priteisti valstybei 75,27 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 75,27 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo T. T. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.