Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 7 d. nutarimu P. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jam paskirta 38 eurų bauda už tai, kad 2020 m. spalio 2 d. 23.49 val. nustatyta, jog jis savavališkai įsigijo kelio atitvaro pultelį nuo įvažiavimo į gretimo namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), kur statė savo naudojamą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (namo sklypas yra nuomojamas namo (duomenys neskelbtini), gyventojų), pulteliu naudodamasis naudojo namo gyventojų elektros energiją, didino eksploatacines išlaidas. Tokiais savavališkais veiksmais namo gyventojams padarė turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. S. veiksmų vertinimu, kaip atitinkančių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, tvirtinant, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl nesutarimai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir pateiktą atsiliepimą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog P. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. S. savavališkai – be kelio atitvaro savininko ir žemės sklypo naudotojo sutikimo įsigijo kelio atitvaro pultelį nuo įvažiavimo į gretimo namo (duomenys neskelbtini) kiemą bei juo naudojosi, tokiu būdu naudojo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų elektros energiją ir didino eksploatacines išlaidas bei važiavo savo automobiliu per namo (duomenys neskelbtini), kiemą, nesant nustatyto kelio servituto, leidžiančio šiuo keliu važiuoti transporto priemonėms. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) namo, kaip atskiras valstybinės žemės sklypas suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotas viešame registre. Šio sklypo savininkas – Lietuvos Respublika (b. l. 41-43). Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys taip pat patvirtina, kad sklypas, su jame nustatytais dviem kelio servitutais, suteikiančiais teisę naudotis pėsčiųjų taku, nuo 2018 m. sausio 17 d. yra išnuomotas bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-43). Šis juridinis faktas taip pat yra viešai įregistruotas registre. Duomenų, kad šiame žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, byloje nėra. Liudytojų L. S. ir A. A. parodymai patvirtina, kad P. S. naudojosi bendrijai priklausančiu kelio atitvaru, kelis kartus važiavo bendrijai priklausančiu kiemu (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK(duomenys neskelbtini), b. l. 12, 15). Šių aplinkybių apylinkės teisme neneigė ir apeliantas, patvirtinęs, kad kelio atitvaro pultelį panaudojo kelis kartus užtvaro pakėlimui ir savo automobiliu važiavo prie savo gyvenamo namo. Apeliantas nėra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, o jo gyvenamoji vieta yra kitame daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini). Duodamas paaiškinimus apylinkės teisme P. S. nurodė, kad dėl leidimo važiuoti žemės sklypu į bendriją nesikreipė. Jo teigimu, jam jau ne kartą buvo atsisakyta suteikti leidimą važiuoti šiuo keliu ir sudaromos įvairios kliūtys. Apeliantas neginčija ir aplinkybės, kad įsigijo pultelį iš įmonės UAB „V.“ su tikslu pakelti kelio užtvarą ir pravažiuoti automobiliu bendrijos valdomu žemės sklypu prie savo daugiabučio namo laiptinės. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai valdomame žemės sklype pravažiavimo iki P. S. namo (duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta ir apie tai apeliantas žinojo, tačiau nebūdamas šios bendrijos nariu, įsigijo atitvaro pakėlimo pultelį, juo naudodamasis pravažiuodavo bendrijai nuomos teise priklausančiu žemės sklypu, taip naudojo bendrijos namo gyventojų elektrą ir didino atitvaro eksploatacines išlaidas, negavęs bendrijos, kaip teisėtos žemės sklypo valdytojos ir kelio atitvaro savininkės, leidimo. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas tokiais veiksmais pažeidė CK 4.37 straipsnio 2 dalies, CK 6.489 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

10. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties, nes jis buvo įsitikinęs, jog turi teisę vykti prie savo namo laiptinės per gretimo namo sklypą, todėl ši situacija turi būti vertinama kaip iš civilinių teisinių santykių kilęs ginčas ir spręstina civilinio proceso tvarka, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, apelianto ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai teisiniai santykiai nesieja, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo be bendrijos sutikimo įsigijo kelio atitvaro pakėlimo pultelį, naudodamasis juo bendrijos nuomojamame sklype pastatytam atitvarui pakelti, neteisėtai pateko į bendrijos valdomą žemės sklypą ir važiavo juo automobiliu, neturėdamas bendrijos leidimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. S. laikėsi įstatymuose nustatytos tvarkos ir kreipėsi į bendriją dėl leidimo naudotis jos teisėtai valdomu žemės sklypu suteikimo, ar kreipėsi dėl sutikimo įsigyti jai nuosavybės teise priklausančio atitvaro pultelį. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad P. S. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo. Priešingai, kaip jau buvo minėta, apeliantas pats patvirtino, kad į bendriją dėl leidimo pravažiuoti jos valdomu sklypu iki savo namo nesikreipė ir jo negavo, apie pultelio nuo svetimo, kitam asmeniui priklausančio kelio atitvaro, įsigijimą bendrijai taip pat nepranešė, kelio servituto nustatymo procedūros nepradėjo. Taigi, apeliantas savo tariamą teisę įgyvendino be bendrijos sutikimo ir nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl tokie jo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

11. Nors Institucija 2021 m. sausio 7 d. nutarime nenurodė kokį konkrečiai teisės aktą pažeidė P. S., tačiau apylinkės teismas pašalino šį pažeidimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė CK 4.37 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Teismas teisingai ir pagrįstai citavo CK 1.137 straipsnio nuostatas, kurios numato pagrindinius principus kaip turi būti įgyvendinamos civilinės teisės ir vykdomos pareigos. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinės teisės subjektas gali įgyvendinti savo teises bet kokiais įstatymu neuždraustais būdais, tačiau įgyvendindami savo teises asmenys negali elgtis taip, jog jų veikimas/neveikimas pažeistų kitų asmenų teises, darytų jiems žalą. Nors skunde teisingai nurodoma, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas – žalos padarymas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, tačiau tai savaime neužkerta kelio taikyti kitų teisinės atsakomybės rūšių, jei veiksmais, kuriais buvo padaryta žala padaromas administracinis nusižengimas ar baudžiamajame įstatyme nurodyta uždrausta veika. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas pripažino, jog P. S. savo tariamą teisę įgyvendino nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos (nesikreipė į bendriją leidimo važiuoti svetimu sklypu išdavimo, be bendrijos sutikimo įsigijo jai priklausančio kelio atitvaro pultelį, juo naudodamasis naudojo bendrijos namo gyventojų elektrą, taip pat be savininko sutikimo naudojosi jo sklypu - važiavo automobiliu iki savo namo laiptinės), nesant nustatyto servituto, leidžiančio apeliantui per sklypą važiuoti iki savo gyvenamojo namo bei teisingai aiškino CK 6.489 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad P. S. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas. Juolab, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių būtų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o ginčai dėl servituto būtų sprendžiami civilinio proceso tvarka.

12. Nors apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jam buvo žinoma apie žemės sklypo, esančio prie namo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir nustatytus servitutus, tačiau Nekilnojamo turto registre nuo 2017 m. spalio 5 d. yra informacija apie minėtame sklype nustatytus kelio servitutus, suteikiančius teisę naudotis pėsčiųjų taku, o nuo 2018 m. sausio 17 d. yra viešai prieinama informacija apie bendrijos sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. 41-43). Be to, pats apeliantas patvirtino, kad bendrija ir iki minėto kelio atitvaro pastatymo, sudarydavo kliūtis važiuoti žemės sklypu (buvo įrengusi metalinį atitvarą), žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kuoliukais. Taigi, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad P. S. buvo žinoma, jog bendrijos nuomojamame žemės sklype nėra numatytas pravažiavimas iki apelianto namo (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad iki valstybinės žemės sklypo suformavimo ir nuomos sutarties su bendrija sudarymo bei kelio atitvaro įrengimo, apelianto teigimu, šiame žemės sklype buvo ne tik pėsčiųjų takas, tačiau ir transporto priemonių pravažiavimo gatvė, kuria naudojosi ir (duomenys neskelbtini), namo (apelianto gyvenamojo namo) gyventojai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad P. S. atlikti veiksmai, nurodyti šios nutarties 1 punkte, yra teisėti. Remiantis teismų praktika iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą numato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančio, nei tarnaujančio daikto savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-139/2011). Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtame žemės sklype nėra ir nebuvo nustatyta jokių servitutų, leidžiančių šiuo sklypu važiuoti transporto priemonėms, toks servitutas nebuvo įregistruotas viešame registre. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patogiau prie savo namų privažiuoti per bendrijos nuomojamą sklypą ir tuo keliu jis važinėjo seniau, jo veiksmų nepateisina ir atsakomybės dėl savavaldžiavimo nešalina. Kaip jau buvo minėta, bendrija nuo 2018 m. sausio 17 d. tapo teisėta minėto sklypo nuomininke (valdytoja), todėl apeliantas, siekdamas naudotis bendrijos išsinuomotu daiktu (žemės sklypu turint tikslą privažiuoti iki savo namo laiptinės), turėjo kreiptis į bendriją ir išsiaiškinti ar jam toks leidimas būtų suteiktas ir tokio leidimo sąlygas (CK 6.489 straipsnio 3 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Jis taip pat nesikreipė ir dėl kelio servituto, suteikiančio šiuo žemės sklypu važiuoti transporto priemonėms, nustatymo į žemės sklypo savininko (Lietuvos Respublikos) patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnis). Priešingai, apeliantas savo tariamą teisę (pravažiuoti iki savo namo laiptinės) įgyvendino savavališkai įsigijęs bendrijai priklausančio kelio atitvaro valdymo pultelį ir pasinaudojant juo pateko į svetimą žemės sklypą - bendrijos nuomojamą žemės sklypą, ir juo važiavo savo automobiliu iki savo namo, neturėdamas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ leidimo. Tokiais veiksmais, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, P. S. veikė savavališkai ir pažeidė teisėto nuomininko interesus, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip atitinkantys ANK 518 straipsnio sudėtį.

13. Pritariant apylinkės teismo išvadoms, apelianto teiginiai, kad įsigydamas kelio atitvaro pultelį jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, nes savo tapatybės nenuslėpė, kreipėsi į įmonę, kurios pavadinimas buvo nurodytas ant kelio atitvaro, jokių kliūčių jam įsigyti pultelį nebuvo sudaryta, todėl pagrįstai manė, kad UAB „V.“ yra kelio atitvaro savininkė ir turėjo teisę jam parduoti pultelį, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, kelio atitvaro pultelį P. S. įsigijo iš UAB „V.“, tačiau bendrijos apie šį įsigijimą neinformavo, nors būtent bendrija yra šio kelio atitvaro savininkė ir apie tai apeliantas žinojo. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 7 d. administracinių nusižengimų registro išrašo, P. S. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu yra nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kelio atitvarą ir padarė 50 eurų žalą (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 17-18). Taigi, akivaizdu, kad P. S. dar 2018 m. vasario 22 d. buvo žinoma apie tai, kad kelio atitvaro savininkė yra bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad būtent į ją jis turi kreiptis dėl leidimo naudotis kelio atitvaru ir bendrijos nuomojamu žemės sklypu, gavimo. Nors jam ir nebuvo kliūčių įsigyti pultelį, tačiau vien tik pultelio įsigijimo faktas nesuteikė P. S. teisės naudotis kitam asmeniui (bendrijai „(duomenys neskelbtini“)) nuosavybės teise priklausančiu pakeliamu kelio atitvaru be savininko sutikimo.

14. Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad teismas išvadas apie CK 4.37 straipsnio 2 dalies pažeidimą padarė remdamasis vien tik prielaidomis, nepatikrinęs jokių pultelio įsigijimo aplinkybių ir visą įrodinėjimo naštą perkėlęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas pultelio įsigijimo, kelio atitvaro naudojimo, žemės sklypo naudojimo aplinkybes, tinkamai įvertino visus faktinius bylos duomenis ir bylai reikšmingas išvadas padarė remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme nei P. S., nei jo atstovas teismui nepateikė jokių prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo ar būtinybės apklausti įmonės, pardavusios atitvarą ir jo pultelį, atstovus bei kitus asmenis. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl atitvaro valdymo pultelio įgijimo iš UAB „V.“ ir nėra ginčijama bei neturi esminės reikšmės apelianto veiksmų teisiniam vertinimui.

15. Apelianto teigimu būtent bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savavališki veiksmai, susiję su atitvaro įrengimu ir vienintelio įvažiavimo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užtvėrimu, nederinus šio klausimo su gretimo namo gyventojais ir negavus jų sutikimo, pažeidė minėto namo gyventojų teises ir apribojo apelianto teisę privažiuoti prie savo namo laiptinės. Su tokiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nėra bendro naudojimo teritorija kartu su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais. Šis sklypas yra suformuotas kaip atskiras sklypas (2017 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. sausio 17 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-43, administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4). Kelio atitvaras, kurį savo teisėtai valdomame sklype, pasistatė bendrija, nėra toks statinys, kurio pastatymui būtinas trečiųjų asmenų, tame tarpe ir gretimo namo savininkų, sutikimas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir P. S. prie skundo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų administravimo vadybininko paaiškinimas. Kaip pagrįstai atsiliepime nurodė ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio administracinę bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva ir pateikti įmonės atstovo paaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Juo labiau, kad iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų administravimo vadybininko paaiškinimo nėra aišku kokia konkrečiai užklausa jam buvo pateikta, nes minėtame paaiškinime kalbama apie užtvertą servitutinį kelią, kai byloje esantys duomenys, šią aplinkybę paneigia. Nors savo skunde P. S. taip pat pabrėžia, kad bendrijai įrengus kelio atitvarą buvo užtvertas vienintelis kelias jam privažiuoti prie savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų žemėlapių internetinėje erdvėje, taip pat svetainės (duomenys neskelbtini) informacijos, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) galimas privažiavimas ir iš kitos pusės, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, apelianto nurodoma aplinkybė dėl negalimumo privažiuoti prie savo namo laiptinės, nesuteikia teisės savo teises įgyvendinti priešingais teisei veiksmais.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendrijos naudai 423,50 eurų už advokato teisines paslaugas.

17. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

18. Pažymėtina, kad vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

19. Administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą apeliacinį skundą, nesutinkant su skundžiamos nutarties išvada, kad P. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo įstatymu suteikta teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą (ANK 649 straipsnis). Bendrija kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, dėl ko patyrė išlaidas. Byloje pateikti dokumentai - PVM sąskaita faktūra APB21 Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaita, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad bendrija sumokėjo 423,50 eurų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas, kaip jau minėta, bendrijos atstovas prašo priteisti iš P. S.

20. Kadangi administracinėn traukiamo asmens apeliacinis skundas netenkinamas, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Tačiau, vertinant priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgtina į tai, kad prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (423,50 eurų) yra labai artimos išlaidoms už suteiktas paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (544,50 eurų). Aukštesnės instancijos teismas taip pat įvertina administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, taip pat tai, kad atstovas jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga ir keliamais fakto bei teisės klausimais, apeliaciniame skunde naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bendrijos atstovui nebuvo pateikta. Atsiliepimas į apeliacinį skundą savo apimtimi ir turiniu panašus į apylinkės teismui teiktus rašytinius paaiškinimus, be to, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl advokatas į posėdį nebuvo kviečiamas. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos ir negali būti priteisiamos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, bendrijos atstovo prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas mažintinos iki 100 eurų, kas teismo vertinimu atitiks protingumo ir sąžiningumo principus.

21. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat prašo priteisti iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad P. S. apeliacinis skundas netenkinamas, šis skundo prašymas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš P. S. daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 100 eurų (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.