Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-489-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-06Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-06-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2A-489-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06758-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
AB „Šiaulių energija“
Atsakovas
A. M., N. M.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-489-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06758-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 42.9.; 45.5..; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1017-291/2014 pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams A. M., N. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams A. M., N. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, prašė patenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai 847,03 Lt už šilumos energiją ir karšto vandens tiekimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl 3491,58 Lt skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-07-31, tačiau iškėlus teisme bylą bei atsakovams ginčijant savo skolą, ieškovė perskaičiavo nesumokėtos skolos dydį ir ieškinį sumažino 448,87 Lt, nes skolą už suteiktas paslaugas paskaičiavo ne pagal nustatytus normatyvus, bet pagal atsakovų sunaudojamo karšto vandens vidurkį. Iškėlus bylą teisme, atsakovai padengė dalį skolos, sumokėdami 2014 m. vasario mėn. 100 Lt, o 2014 m. liepos mėn. – 2095,68 Lt, todėl ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino iki 847,03 Lt. Nors atsakovai su AB „Šiaulių energija“ nebuvo sudarę energijos tiekimo sutarties, tačiau tarp šalių susiklostė šiluminės energijos tiekimo-vartojimo santykiai, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei už jos suteiktas paslaugas.

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, jog 2012-01-11 jam ir jo sutuoktinei atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausančiame bute lankėsi ieškovės atstovas, kuris turėjo atlikti planinį karšto vandens skaitiklio keitimą. Tačiau skaitiklis pakeistas nebuvo, nes ieškovės atstovas vienašališkai konstatavo, jog karšto vandens skaitiklio pakeisti negalima dėl blogos vamzdyno būklės. Kadangi vamzdynas buvo naujas, pakviesti nepriklausomi ekspertai patvirtino, jog vamzdynas yra naujas, tinkamas naudojimui ir jo keitimas nereikalingas. 2012 m. sausio antroje pusėje atsakovai ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę dėl planinio karšto vandens skaitiklio pakeitimo, tačiau ieškovė vandens skaitiklį pakeitė tik 2012-11-02. Tą pačią dieną Karšto vandens skaitiklių keitimo akte buvo įrašyti karšto vandens skaitiklio duomenys. Laikotarpiu nuo ieškovės surašyto Nurodymo dėl nepakeisto (neįrengto) karšto vandens skaitiklio 2012-01-11 iki 2012-11-02 surašyto Karšto vandens skaitiklių keitimo akto nurodyti karšto vandens skaitiklio rodmenys, pagal juos tuo laikotarpiu atsakovai sunaudojo 50 kub. m. karšto vandens, už kuriuos jie ieškovei sumokėjo. Nežiūrint į tai, jog atsakovai atsiskaitė už karšto vandens tiekimą pagal skaitiklio parodymus, ieškovė išrašė sąskaitą už 110,21 kub. m. vandens sunaudojimą, t. y. ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal jų nustatytus normatyvus. Kadangi atsakovai su ieškove yra atsiskaitę už tiekiamas paslaugas, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi su ieškove už jos teikiamas paslaugas atsakovai yra visiškai atsiskaitę.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-01-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad tarp šalių susiklostė šiluminės energijos tiekimo-vartojimo santykiai. Taip pat nustatė, kad atsakovams priklausančiame bute turėjo būti pakeistas karšto vandens skaitiklis, tačiau ieškovei manant, kad atsakovų buto vamzdyno būklė bloga, skaitiklis nebuvo pakeistas, buvo surašytas nurodymas dėl nepakeisto (neįrengto) karšto vandens skaitiklio, konstatuojant, kad nuo šio nurodymo surašymo dienos neparuošus vietos skaitiklio keitimui už karštą vandenį bus apmokestinama vadovaujantis Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009‑03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodika iki skaitiklis bus pakeistas. Nesutikdami su ieškovės atstovo surašytu nurodymu, atsakovai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie nustatė, jog vamzdynas yra naujas, tinkamas naudojimui ir jo keitimas yra nereikalingas. Nors atsakovai ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę dėl karšto vandens skaitliuko pakeitimo, tačiau ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė tik 2012-11-02. Atsakovai visą tą laiką iki buvo pakeistas skaitiklis mokėjo ieškovei pagal buvusio skaitiklio parodymus, tačiau ieškovė siuntė atsakovams išrašytas sąskaitas, kuriose mokestis už karštą vandenį buvo nurodomas ne už realiai sunaudotą vandens kiekį, bet paskaičiuotas pagal ieškovės naudojamą metodiką. Teismas sprendė, kad atsakovai, būdami energijos vartotojai, savo įsipareigojimą mokėti už sunaudotą karštą vandenį vykdė, mokėdami ieškovei pagal jų bute buvusio energijos apskaitos prietaiso rodmenis (CK 6.388 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovų naudojamas karšto vandens skaitiklis negalėjo būti naudojamas, jog atsakovai negalėjo atsiskaityti už suvartotą vandenį pagal jų turėto vandens skaitiklio rodmenis. Teismas nurodė, kad įstatymas numato pareigą ieškovei užtikrinti energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų jų naudojimą, tačiau ieškovė šios savo pareigos nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad dėl susidariusios situacijos kalta pati ieškovė, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( LR CK 6.248 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantė (ieškovė) AB „Šiaulių energija“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų N. M. ir A. M. 245,32 Eur (847,03 Lt) skolą ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 30,41 Eur (105 Lt) sumokėtą pirmos instancijos teisme ir 20 Eur apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantė mano, kad teismas, pasisakydamas dėl karšto vandens vamzdyno tinkamumo keičiant karšto vandens skaitiklį, peržengė pateikto ieškinio reikalavimo ribas, nes ieškinys buvo pateiktas dėl skolos išieškojimo iš atsakovų už šilumos energiją ir karštą vandenį.Taip pat nurodo, kad metodika buvo pagrįstai taikoma laikotarpiu 2012-01-11 – 2012‑11‑02. Ginčas už laikotarpį 2012-01-01 – 2012-07-30 yra išspręstas civilinėje byloje L2‑6905-901/2012, kurioje yra priimtas teismo įsakymas išieškoti per šį laikotarpį susidariusią 3127,62 Lt skolą iš N. M. ir A. M.. Taigi šis laikotarpis iš viso skundžiamajame sprendime negalėjo būti vertinamas.Ieškovės teigimu, skola šioje byloje yra paskaičiuota pagal karšto vandens skaitiklio parodymus, kuriuos deklaravo patys atsakovai, išskyrus tris mėnesius 2012-08 – 2012-10, už kuriuos pateikiant ieškinį buvo paskaičiuota pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009‑03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodiką, o vėliau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pasiūlė sudaryti taikos sutartį, buvo perskaičiuota, taikant atsakovų karšto vandens suvartojimo vidurkį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti apeliantės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, kad ieškovė prievolės užtikrinti energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą nevykdė beveik visus 2012 metus, tačiau už visus juos išrašydavo atsakovams neteisinga metodika grįstas sąskaitas už karštą vandenį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų skolą už karšto vandens tiekimą ir buto, kuris priklauso atsakovams, šildymą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl dalies skolos susidarymo yra kalta pati ieškovė, ieškinį atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad skola už karštą vandenį 2012‑08‑01–2012-10-31 laikotarpiu bylą nagrinėjant teisme buvo perskaičiuota pagal vandens suvartojimo vidurkį, o ne pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ieškovės procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, neįvertino visų jai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinant visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ginčo, kad atsakovai ginčo laikotarpiu (2012-08-01–2013-07-31) naudojo ieškovės tiekiamą šilumos energiją, byloje nekilo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama už 2012-08-01–2013-07-31 laikotarpį priteisti iš atsakovų 3491,58 Lt už tiektą šilumos energiją. Kaip matyti iš 2013-09-11 skolos skaičiuoklės, 2012-08-01-2012-10-31 laikotarpiu atsakovų sunaudojamas karštas vanduo buvo skaičiuojamas pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, dėl ko ir kilo ginčas šioje byloje. Minėtu laikotarpiu metodika buvo taikoma todėl, kad 2012-01-11 ieškovė surašė nurodymą dėl nepakeisto (neįrengto) karšto vandens skaitiklio nurodant, jog nuo šio nurodymo surašymo dienos neparuošus vietos skaitiklio keitimui už karštą vandenį bus apmokestinama vadovaujantis Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodika iki skaitiklis bus pakeistas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ne dėl jų kaltės nebuvo pakeistas jų bute esantis karšto vandens skaitiklis, todėl nesutiko mokėti už karštą vandenį pagal metodikoje nurodytus skaičiavimus. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pateikė patikslintą skolos skaičiuoklę už karštą vandenį ir patikslintą bendrą skolos skaičiuoklę (116, 123 b. l.), taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuris teisme priimtas 2014‑10-20 (121 b. l.), kuriame nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovai ginčijo skolos dalį už karštą vandenį dėl karšto vandens normatyvo skaičiavimo už 2012-08-01–2012-10-31, ieškovė anuliavo priskaičiuotas normatyvas ir už šiuos mėnesius paskaičiavo pagal atsakovų sunaudoto karšto vandens vidurkius. Be to nurodė, kad atsakovai padengė dalį skolos, 2014-07-29 sumokėdami 2095,68 Lt, todėl įskaičiusi 2014 m. vasario mėn. sumokėtą 100 Lt, ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino iki 847,03 Lt. Kaip matyti iš ieškovės pateikto dokumento apie patikslintus paskaičiuotus mokėjimus už karštą vandenį 2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu, šiuo laikotarpiu atsakovų sunaudotas karštas vanduo skaičiuotas už 5 kubus per mėnesį nebe pagal metodikoje numatytą normą, dėl ko už šį laikotarpį mokėtina suma už karštą vandenį atsakovams sumažėjo 448,87 Lt.

Kaip jau minėta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2012-08-01–2013-07-31 laikotarpio skolos tiek už buto šildymą, tiek už karštą vandenį. Apeliacinės instancijos tesimas nustatė, kad atsakovai neginčijo nei ieškovės priskaičiuotų mokėjimų už buto šildymą ginčo laikotarpiu (2464,93 Lt), nei priskaičiuotų mokėjimų už karštą vandenį po skaitiklio pakeitimo, t. y. nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, kas sudarė 1400,87 Lt. Be to, ieškovei perskaičiavus mokėjimus už karštą vandenį 2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu pagal atsakovų sunaudojamo karšto vandens vidurkį, atsakovai šių perskaičiuotų mokėjimų (519,89 Lt) taip pat neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atliktas skaičiavimas 2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu, imant 5 kubinių metrų vidurkį per mėnesį, yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi patys atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių nurodė, jog per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., t. y. nuo tada, kai buvo surašytas nurodymas, iki tada, kai buvo pakeistas vandens skaitiklis, jie sunaudojo 50 kubinių metrų karšto vandens, kas vidutiniškai atitinka 5 kubinius metrus per mėnesį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ieškovė nepagrįstai laiku nepakeitė atsakovų bute esančio karšto vandens skaitiklio ir dėl to nepagrįstai 2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu skaičiavo už karštą vandenį vadovaudamasi Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodika. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ginčo dėl metodikos taikymo neliko ieškovei patikslinus ieškinį, kadangi mokėjimai buvo perskaičiuoti pagal sunaudojamo vandens kiekio vidurkį. Be to, atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su skola už buto šildymą ir skola už karštą vandenį laikotarpiu po vandens skaitiklio pakeitimo (nuo 2012 m. lapkričio mėnesio), kai sunaudotas vandens kiekis buvo skaičiuojamas jau pagal atsakovų faktiškai sunaudotą vandens kiekį. Kaip jau minėta, atsakovai nei skolos už patalpų šildymą, nei skolos už karštą vandenį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio neginčijo.

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių (Civilinio kodekso 6.383‑6.391 straipsniai), šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios kitos teisės normos. Pagal Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 d., abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, todėl atsakovai A. M. ir N. M. privalo sumokėti ieškovei AB „Šiaulių energija“ už jos patiektą ir atsakovų suvartotą karšto vandens kiekį bei patalpų šildymą.

Byloje nustatyta, kad per ginčo laikotarpį ieškinio pateikimo metu atsakovams buvo suteikta šilumos energijos už 4415,12 Lt – 2464,93 Lt už buto šildymą ir 1920,76 Lt už karštą vandenį, ieškovė nurodė, kad iki ieškinio pateikimo atsakovai buvo sumokėję 1372,41 Lt. Iš šių byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovai ieškinio pateikimo metu buvo skolingi ieškovei tiek už karšto vandens sunaudojimą, tiek už buto šildymą. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo ieškovei didžiąją dalį skolos (2195,68 Lt / 635,91 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei likusią skolos už buto šildymą ir karštą vandenį dalį, todėl nesant byloje ginčo dėl mokėjimų už buto šildymą ir sunaudotą karštą vandenį (2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu pagal sunaudoto vandens vidurkį ir 2012‑11‑01–2013-07-31 laikotarpiu pagal naujojo skaitiklio rodmenis) ieškovės patikslintas ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kuriais atsakovai nesutinka mokėti ieškovei skolą, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Visų pirma, ieškovė bylos nagrinėjimo metu perskaičiavo mokėjimus pagal sunaudoto vandens vidurkius, todėl ginčo dėl metodikos taikymo 2012-08-01–2012-10-31 laikotarpiu byloje iš esmės neliko. Antra, ieškinys buvo pareikštas ne tik dėl skolos už karštą vandenį, bet ir dėl skolos už buto šildymą, kurios atsakovai neginčijo. Trečia, atsakovai, net ir pakeitus vandens skaitiklį ir ieškovei pradėjus skaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį pagal faktiškai atsakovų sunaudotą karšto vandens kiekį, savo prievolės atsikaityti už sunaudotą šilumos energiją nevykdė. Atsižvelgus į tai, atsakovai laikytini pažeidusiais Civilinio kodekso 6.388 straipsnyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju už faktiškai suteiktą šilumos energiją, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovų 245,32 Eur (847,03 Lt) skolą.

Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Patikslintu ieškiniu ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, o teismui patikslintą ieškinį priėmus, civilinės bylos dalis dėl 635,91 Eur (2195,68 Lt) skolos priteisimo nutrauktina.

Kadangi atsakovai sumokėjo dalį skolos, dėl ko ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, ieškovei grąžintina nuo 635,91 Eur (2195,68 Lt) sumos sumokėta 75 procentų žyminio mokesčio dalis (15 Eur, CPK 87 str. 2 d.), likusi ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis (15,41 Eur) priteistina iš atsakovų.

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todėl atmesdamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovės AB „Šiaulių energija“ patikslintas ieškinys atsakovams N. M. ir A. M. dėl 245,32 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, likusi civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Šiaulių energija“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 245,32 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 32 ct) skolą ir 15,41 Eur (penkiolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Šiaulių energija“ (į. k. 245358580, buv. Šiaulių m., Pramonės g. 10).

Likusią civilinės bylos dalį nutraukti.

Grąžinti ieškovei AB „Šiaulių energija“ (į. k. 245358580, buv. Šiaulių m., Pramonės g. 10) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-09-19 mokėjimo nurodymu Nr. 6906 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Šiaulių energija“ (į. k. 245358580, buv. Šiaulių m., Pramonės g. 10) apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėja Danutė Burbulienė