Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, UAB „Metoma“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., būdamas UAB „Metoma“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nevykdė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-10-01 ik 2017-03-31, nustatyta, kad UAB „Metoma“ turėjo galimybę laiku sumokėti deklaruotą PVM, tačiau mokesčio nemokėjo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pažeidė kreditorės Klaipėdos AVMI interesus. V. B. nevykdė LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. prisipažino padaręs nusižengimą. Nurodė, jog UAB „Metoma“ pagrinde užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. Pasikeitus įmonės partneriams, pailgėjo atsiskaitymo už pervežtus krovinius terminai, todėl įmonei trūksta lėšų ir vėluojama mokėti pridėtinės vertės mokestį. Jo įmonė maža dirba tik 9 darbuotojai, neatsikaičius su kitais kreditoriais galėjo sustoti įmonės veikla. Šiuo metu situacija pagerėjo įmonė laiku sumoka mokesčius.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. UAB „Metoma“ būtent ir buvo tokioje situacijoje, kai dėl laikinų sunkumų negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip kreditoriaus teises.

ANK 120 straipsnis administracinę atsakomybę numato už kreditorių teisių pažeidimą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje dėl kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696-2015).

Pažymėtina, kad UAB „Metoma“ vadovas V. B. kaip juridinio asmens vadovas, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

V. B. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Klaipėdos apskrities VMI 2017 m. balandžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (33.9) FR1042-2980, duomenimis apie fiksuotas įplaukas ir atsiskaitymus grynais ir negrynais pinigais UAB „Metoma“ kasoje ir bankų sąskaitose, UAB „Metoma“ A/S žiniaraščiais, AB DNB banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., kasos knyga, kasos išlaidų orderiais Nr. 00000340, Nr. 00000339, Nr. 00000341, Nr. 00000342, kasos pajamų orderiais Serija KPO Nr. 00000247, Nr. 00000248.

Aptartais įrodymais administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Tokiu būdu V. B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie ATPK 30¹ straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju įvertinus V. B. dėstomas nusižengimo padarymą sąlygojusias aplinkybes, matyti, jog įmonės vadovas siekė išsaugoti veikiančią įmonę, todėl darė atsiskaitymus su darbuotojais, kreditoriais, kurie tiekia įmonės veiklai būtinas prekes bei paslaugas, t. y. degalus, draudimo paslaugas ir pan., mokėjo kelių mokesčius. Taigi atsižvelgiant į visa tai, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas iš esmės nebuvo piktybinis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. neteistas.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis kaip įmonei nebuvo labai didelis, teismas sprendžia, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui. Todėl administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis: A6.-181-761/2017, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.