Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-990-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
1S-990-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00588-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-990-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00588-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Viktoro Preikšo, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 –ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2016 m. gegužės 16 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015-03-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių subendrinimą apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kuriuos M. M. turi atlikti iki 2015 m. spalio 1 d. 2015 m. birželio 18 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. M. pasiųstas atlikti 2015-03-09 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m rugsėjo 7 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 7 d.Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo M. M. skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas it pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Teigia, kad lanko anoniminių alkoholikų klubą, tačiau būrio viršininkas dažnai neinformuodavo apie susirinkimo vietą ir laiką, dėl ko į užsiėmimus nenueidavo. Nurodo, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, stengiasi pasitaisyti, nebaustas, skatintas, nusikalstamo elgesio rizika žema, tik 39 balai. Paleistas iš pataisos įstaigos jis lengviau adaptuotųsi visuomenėje, susirastų darbą ir bausmės tikslai būtų pasiekti be tolimesnio laisvės atėmimo atlikimo. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nusikalstamo gyvenimo istorijoje kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo (anksčiau teistas už to paties pobūdžio nusikaltimą). Nuteistasis dažniausiai nepagalvoja galimų savo elgesio pasekmių. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – 39 balai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog M. M. bausmę atlieka, nes jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis vykdo individualaus socialinės reabilitacijos planą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo galimi kriminogeniniai veiksniai jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu - informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, supranta, kad reikia pagalbos siekiant išvengti vartojimo tačiau pats tam nėra pakankamai motyvuotas. Tai patvirtina ir nuteistojo skundo argumentai, iš kurių matyti, kad jis dėl nepakankamos motyvacijos gydytis jis ieško priežasčių ne savyje, bet kaltina aplinką ( šiuo atveju pataisos namų darbuotojus). Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo nebandė, nesikreipė pagalbos į medicinos įstaigas. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, pataisos namuose pradėjo dirbti, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikąĮvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nenustatyta pakankama nuteistojo M. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisViktoras PreikšasRimas Švirinas