Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-29 · Administracinė byla Nr. I-864-561/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
I-864-561/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02093-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Arūnas Kaminskas, Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. E. D.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Tatjana Borik
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-864-561/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02093-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Liudos Arlauskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. E. D. ir jo atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovės atstovei Ievai Urbanavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2012-07-04 sprendimo Nr. BR6-1850807 dalį dėl sankcijų taikymo; 2) įpareigoti Agentūrą paskirti bei išmokėti pareiškėjui visas tiesiogines išmokas, priklausančias mokėti pagal 2011-05-17 paraišką su pakeitimais ir atsisakymais tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2011 m. gauti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 1994 m. verčiasi stogų dengimu nendrėmis ir kitokiu liaudies amatu. 2011-05-17 pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (2011-06-14 papildomą prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo). 2012-02-28 pareiškėjo žemės sklypuose Agentūros Klaipėdos patikrų vietoje skyrius atliko patikrą, su kurios rezultatais pareiškėjas nesutinka. Pasak pareiškėjo, jis nendres visą laiką deklaravo kodu 5KT-1, tačiau Agentūros 2004-06-03 raštu Nr. BR6-(11.13)-2141 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus 2004 m. gauti“ pareiškėjas buvo informuotas, kad nendrės nėra priskirtos prie ganyklų ar pievų ir jų nušienauti iki liepos 15 d. neprivaloma, todėl jos turi būti deklaruojamos kaip „Kiti žemės ūkio augalai“ su pasėlio kodu KT-1.

Pareiškėjas teigė, kad iki 2012-02-28 negalėjo sutvarkyti deklaruojamų laukų, tačiau jie nebuvo akivaizdžiai apleisti. Papildomai paaiškino, kad nendres jis naudoja dengiant stogus ir darant tvoreles, t. y. kaip statybinę medžiagą, todėl jų negalima nupjauti vasarą ir rudenį, nes tais metų laikais jos dar yra žalios ir netinkančios statybai. Nendrės pjaunamos tik žiemą, kai pageltonuoja ir kai sušąla ledas, kadangi jos auga užpelkėjusiose žemėse. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas tik 2012 m. vasario mėn., užšalus ledui, galėjo pradėti tvarkyti laukus. Pažymėjo, kad nendres leidžiama pjauti iki kovo 31 d. pagal Lietuvos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymą Nr. 173 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo 2 punkto vykdymo“, o, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, šis terminas buvo pratęstas iki balandžio 18 d. (2005-04-01 aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymo pakeitimo“), o nendrių pjovimą galima pradėti tik nuo lapkričio mėn. 1 d. Tada, kai buvo atliekama patikra (2011-11-16), laukai dar buvo apsemti ir į juos patekti buvo neįmanoma.

Taip pat pareiškėjas nesutiko, kad sklypas buvo apaugęs medžiais ir krūmais. Žemės sklypuose buvo tik pavieniai medžiai ir krūmai, kurių nespėjo dėl per anksti atliktos patikros pašalinti (t. y. darbus pradėjo, bet jų nebaigė). Be to, patikrą atlikę specialistai, neįvertino medžių buvimo vietos ir ataskaitoje jų neaprašė.

Pareiškėjas pažymėjo, kad patikrą atlikęs specialistas neapžiūrėjo viso sklypo Nr. 136330-3481 su kodu 5KT-1 (9,05 ha). Sklypas Nr. 136330-7432 su kodu 5KT-1 buvo nustatytas kaip dalinai tinkamas paramai gauti, o tai patvirtina, kad sklypai nebuvo apleisti, buvo dirbami ir prižiūrimi. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas tyčia neteisingai deklaravo laukus.

Pasak pareiškėjo, pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių pasėlių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-03-10 įsakymu Nr. 3D-192 (toliau – 2011 m. Taisyklės) 27 punktą jis nebuvo tinkamai informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą, todėl sankcijos negali būti taikomos. Šiuo atveju yra taikytina 2004-04-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 25 str. 1 dalis, kurioje yra numatyta galimybė atlikti patikrinimą vietoje apie jį pranešus iš anksto. O pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patikrinimo“ 31 punktą ir Bendrųjų administravimo taisyklių 28 punktą jis nebuvo informuotas apie neteisingo pasėlio kodo panaudojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2011 m. Taisyklių 37 punktą ir Lietuvos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymą Nr. 173 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo 2 punkto vykdymo“ patikra atlikta per anksti, tuo metu dar nebuvo įmanoma neabejotinai nustatyti laukų ribas ir pažeidimų. Pareiškėjo prašymu nebuvo atlikta pakartotinė patikra, kurios metu paaiškėtų, kad sklypai yra geros agrarinės būklės, todėl negali būti taikomas 2011 m. Taisyklių 4 punktas. Dėl oro sąlygų nesutvarkyti buvo tik 2 sklypai (sklypas Nr. 136331-1305 su kodu 5KT-1 (2,18 ha) ir Nr. 136330-2868 su kodu 5KT-1 (0,50 ha). Trečias žemės sklypas – sutvarkytas tik dalinai, o tai nesudaro 10 proc. nuo paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

Pažymėjo, kad sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos atvejų (t. y. laukai buvo apsemti). Apie išskirtines aplinkybes pareiškėjas informavo tik po patikros, taip, kaip tai numatyta 2006-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 str. 2 dalyje. Pasak pareiškėjo, laukų apsėmimą galima priskirti prie nenugalimos jėgos aplinkybių arba prie didelės stichinės nelaimės, kuri pakenkė naudojamiems žemės sklypams ir jų tvarkymui. Aplinkybę, kad pareiškėjo deklaruojamuose laukuose buvo potvynis, Agentūra žinojo ir tai atžymėjo patikros akte. Be to, apie aplinkybes, kurios sutrukdė iki galo įvykdyti įstatymo numatytus reikalavimus, papildomai pranešė atsakovei 2012 m. kovo mėn. pranešime. Priimtas Agentūros sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. E. D. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 58–61) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodė, kad pareiškėjai, pildydami paraiškas, pasėlių rūšis ir kodus surašo remdamiesi žemės ūkio ministro kasmet tvirtinamu atitinkamų deklaravimo metų Taisyklėse įtvirtintu pasėlių klasifikatoriumi. Taisyklių redakcijoje, galiojusioje teikiant paraiškas 2004 m., pasėlių klasifikatoriuje nebuvo atskiro pasėlio kodo nendrėms deklaruoti, todėl nendrės turėjo būti deklaruojamos pasėlio kodu KT-1 (kiti žemės ūkio augalai). 2011 m. Taisyklių redakcijoje įtvirtintame pasėlių klasifikatoriuje yra išskirtas atskiras pasėlio kodas 5KD-1 (karklai, nendrės, meldai, vikšriai ir kiti), todėl pareiškėjas, norėdamas deklaruoti nendrių plotus, paraiškoje turėjo įrašyti ne pasėlio kodą 5KT-1 (kiti žemėsi ūkio augalai), o kodą 5KD-1, skirtą nendrėms deklaruoti. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-7432 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,67 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai), faktiškai rasta 5KD-1 (kiti daugiamečiai augalai (pynimui, audimui ir kt.) (karklai, nendrės, meldai, vikšriai ir kiti)) (išmatuotas tinkamas paramai 1,62 ha lauko plotas). Taigi, šiuo atveju buvo užfiksuota, kad vietoje deklaruotų kitų žemės ūkio augalų buvo aptiktos nendrės ir 1,62 ha lauko plotas yra tinkamas paramai gauti (krūmai iškirsti, nendrės nušienautos). Nustatyti pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos, nėra susiję su pareiškėjo neva klaidingai pasirinktu pasėlio kodu, sankcijos yra pritaikytos dėl to, kad pareiškėjas prašė paramos už paramai netinkamus plotus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo informuotas apie neteisingo pasėlio kodo panaudojimą, yra nepagrįstas, nes paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimai (deklaruoti apaugę medžiais, krūmais (5AP-1) plotai) buvo nustatyti patikros vietoje metu, o pagal 2011 m. Taisyklių 37.2 punktą apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus pareiškėjas informuojamas raštu, siunčiant patikros vietoje ataskaitos kopiją. Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012-03-05 raštu Nr. 29 „Pranešimas apie patikros vietoje/nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje ataskaitos kopija.

Patikros vietoje metu buvo nustatyti ne šienavimo terminų ar Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327, nurodytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – GAAB reikalavimai) pažeidimai, o nustatyta, kad kai kurie pareiškėjo deklaruoti laukai yra apskritai netinkami paramai gauti (apaugę medžiais, krūmais). Už medžiais, krūmais, piktžolėmis (kiečiais, pelynais, usnimis ir kt.) apaugusius žemės ūkio naudmenų plotus parama nėra mokama – tokie plotai turi būti deklaruojami pasėlio, už kurį nemokamos išmokos, kodu (5AP-1). Pareiškėjas, dar pateikdamas paraišką, siekė išmokų už netinkamus paramai gauti plotus. Pareiškėjo pateikta pažyma negali būti laikoma įrodymu, leidžiančiu daryti prielaidą, kad minėti pažeidimai pareiškėjo valdoje atsirado dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir tokių aplinkybių pareiškėjas negalėjo numatyti.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą, nes apie patikrą vietoje pareiškėjas buvo informuotas 2011-11-16 9 val. 00 min. Pareiškėjas 2012-02-28 dalyvavo patikroje vietoje ir pasirašė patikros vietoje ataskaitą.

Taip pat atsakovė nesutiko, kad patikra vietoje atlikta per anksti ir tuo metu dar nebuvo įmanoma neabejotinai nustatyti laukų ribas ir pažeidimų. Pagal 2011 m. Taisyklių 37.4 punktą patikra vietoje pareiškėjo valdoje buvo atlikta taikant ploto nustatymo metodą, nes aiškios laukų ribos nendrynuose negali būti aiškiai įžvelgiamos. Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai buvo akivaizdžiai matomi, nes pareiškėjo deklaruoti laukai buvo apaugę medžiais, krūmais, ką pagrindžia patikros vietoje metu padarytos fotonuotraukos.

2011 m. Taisyklių 37.2. punkte numatyta, jog apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus pareiškėjas informuojamas raštu, siunčiant patikros vietoje ataskaitos kopiją. 2011-09-09 pareiškėjo valdoje buvo atlikta kompleksinės paramos reikalavimų patikra vietoje. Kadangi pareiškėjo deklaruotuose laukuose GAAB reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, tai patikros vietoje ataskaita pareiškėjui nebuvo siunčiama. Pareiškėjas dalyvavo minėtoje kompleksinės paramos reikalavimų patikroje vietoje, pasirašė patikros vietoje ataskaitą, todėl atliktos patikros vietoje rezultatai pareiškėjui buvo žinomi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sprendimo dalis, kuria pareiškėjui pritaikytos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė pažymėjo, kad Agentūros sprendimas grindžiamas patikros vietoje ataskaitos duomenimis, kurių pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, o patikros vietoje rezultatai yra užfiksuoti prie patikros vietoje ataskaitos pridėtose fotonuotraukose, kuriose matyti, kad apaugę medžiais krūmais, netinkami paramai gauti. Tiek nuotraukos, tiek patikros vietoje ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas deklaravo plotus, už kuriuos išmokos nėra mokamos.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos 2011 m. Taisyklių ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – MPŪV taisyklės) nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nes jo laukai, esantys kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 136330-3481, Nr. 136330-4049 ir Nr. 136330-7432 buvo sutvarkyti, o dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių nesutvarkyti sklypai nesudaro 10 proc. paraiškoje deklaruoto ploto. Nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-7432 esančiame lauke Nr. 1 nustatyta, jog šio lauko dalis (1,62 ha) yra tinkama paramai gauti, nes krūmai ir nendrės buvo nupjautos (tai užfiksuota patikros vietoje ataskaitoje bei fotonuotraukose) ir dėl 1,62 ha dydžio lauko dalies sankcijos pareiškėjui nėra taikomos. Likę laukai buvo sutvarkyti tik po patikros vietoje atlikimo, todėl Agentūra neatsižvelgė, taikydama sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Agentūros atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2011-05-17 pareiškėjas pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1003370986-A1-1) (valdos Nr. 1003370986), kurioje deklaravo: 127,57 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 93,14 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose kliūčių išskyrus kalnuotas vietoves“; 126,08 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ (b. l. 99–104).

Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas E. Ž. 2012-02-28 atliko paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, jog dalis paraiškoje deklaruotų plotų yra netinkami paramai gauti, apaugę medžiais krūmais (5AP-1): kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-3481 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 9,05 ha 5KT-1 (kiti augalai); kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-2868 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 0,50 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai); kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-4049 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 3,93 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai); kontroliniame žemės sklype Nr. 136331-1305 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 2,18 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai). Be to, kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-7432 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,67 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai), rastas pasėlis 5KD-1 (kiti daugiamečiai augalai (pynimui, audimui ir kt.) (karklai, nendrės, meldai, vikšriai ir kiti)). Šiame lauke nustatyta, jog paramai tinkama lauko dalis, kurioje iškirsti krūmai, nupjautos nendrės, sudaro 1,62 ha (b. l. 17–28).

Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012-03-05 raštu Nr. 29 „Pranešimas apie patikros vietoje/nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta patikros vietoje ataskaitos Nr. 11-1003370986-D4-1 kopija (b. l. 16).

Agentūra 2012-03-20 gavo pareiškėjo 2012-03-16 raštą Nr. BR5.1-9030 „Pranešimas apie išskirtines aplinkybes“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad atsisako paramos už šiuos paraiškoje deklaruotus laukus: kontroliniame žemės sklype Nr. 136331-1305 esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruota 2,18 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai); kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-4049 esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaruota 3,93 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai) dalį (1,9 ha plotas yra sutvarkytas ir tinkamas paramai gauti); kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-2868 esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruota 0,50 ha 5KT-1 (kiti žemės ūkio augalai) (b. l. 78).

2012-04-13 Agentūra rašte Nr. BRK-(11.13)-2871 pareiškėją informavo, kad Agentūroje 2012-03-20 gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma netaikyti sankcijų už 2011-05-17 pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje (reg. Nr. 11-1003370986-A1-1) administravimo metu nustatytus neatitikimus bei atsisakoma išmokų už dalį 2011 m. paraiškoje deklaruotų laukų (b. l. 77).

Atsakovė 2012-05-03 rašte Nr. BR6-(11.13)-3321 pareiškėją informavo, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl 2011-05-17 pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos, kurios reg. Nr. 11-1003370986-A1-1, patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų ir, taikydama sankcijas pagal 2011 m. paraišką, negali atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, o, kadangi pareiškėjas prašė išmokų už paramai netinkamus plotus, pagal 2011 m. paraišką jam taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (b. l. 72–73).

Agentūra 2013-05-15 raštu Nr. BR6-(1.14)-3839 atkartojo 2012-05-03 rašte Nr. BR6-(11.13)-3321 išdėstytą informaciją, atkreipdama dėmesį į tai, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-3481 esantis laukas Nr. 1, kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-2868 esantis laukas Nr. 1; kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-4049 esantis laukas Nr. 1; kontroliniame žemės sklype Nr. 136331-1305 esantis laukas Nr. 1 yra netinkami paramai dėl to, kad jie yra apaugę medžiais ir krūmais, kontroliniame žemės sklype Nr. 136330-7432 esančio lauko Nr. 1 dalis yra tinkama paramai, nes krūmai ir nendrės buvo nupjautos, t. y. dėl šios lauko dalies sankcijos netaikomos (b. l. 69–70).

2012-05-28 Agentūroje gautas pareiškėjo prašymas pakartotinai padaryti patikrą jo deklaruotiems sklypams (b. l. 68) ir 2012-06-22 Agentūra rašte Nr. BR6-(2.47)-5306 pareiškėją informavo, kad pakartotinės patikros vietoje neinicijuos (b. l. 41–42).

Įvertinusi pareiškėjo 2011-05-17 paraišką, Agentūra pareiškėjui skyrė 9 838,10 Lt dydžio galutinę paramos sumą. Apie mokėtiną sumą ir pritaikytas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012-07-04 sprendimu Nr. BR6-1848096 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (b. l. 43–45).

Byloje kilęs ginčas dėl Agentūros 2012-07-04 sprendimo Nr. BR6-1850807 dalies, kuria pareiškėjui taikyta sankcija dėl pateiktoje paraiškoje netinkamai deklaruotų plotų, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išmokėti pareiškėjui tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2011 m. gauti.

Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis 2011 m. Taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemone „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu 3D-151, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta 2007-10-19 Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009-12-14 Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216.

Nustatyta, kad sankcijos pagal pareiškėjo pateiktą paraišką buvo pritaikytos dėl šių priežasčių: pareiškėjas deklaravo 127,57 ha plotą pagrindinei išmokai gauti, o patikros vietoje metu faktiškai nustatytas 112,17 ha plotas, be to, nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, todėl pagrindinė 41 481,63 Lt dydžio išmoka pareiškėjui nebuvo skirta. Pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių išskyrus kalnuotas vietoves“ (pareiškėjo turimų sąlyginių gyvulių skaičius lygus 0 (0 SG/ha)), todėl skaičiuojant paramą pagal šią priemonę atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko paramos skyrimo kriterijus (t. y. 75,10 ha ariamos žemės plotą, kuriam nekeliamas reikalavimas turėti 0,2 SG/ha). Pagal šią priemonę pareiškėjui skirta 9 838,10 Lt dydžio paramos suma. Pareiškėjas deklaravo 126,08 ha plotą „Natūra 2000“ vietovėje, o patikros vietoje metu faktiškai nustatytas 110,68 ha plotas, be to, nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis (b. l. 43). Taigi, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui pagrindinė 41 481,63 Lt dydžio išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus nebuvo skirta; pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) buvo skirta 9 838,10 Lt galutinė paramos suma, o 15 284,91 Lt dydžio parama pagal paramos priemonę „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ pareiškėjui nebuvo mokama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Teismas daro išvadą, kad byloje taikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Taigi, Agentūros priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės aplinkybe, jog nendres leidžiama pjauti iki kovo 31 d. (šis terminas pratęstas iki balandžio 18 d.), o nendrių pjovimą galima pradėti tik nuo lapkričio mėn. 1 d. ir tuo metu, kai buvo atliekama patikra (2011-11-16), laukai dar buvo apsemti ir į juos patekti buvo neįmanoma, todėl iki 2012-02-28 (kai patikra buvo baigta) neturėjo galimybės sutvarkyti deklaruojamų laukų (tiek nupjauti nendrių, tiek iškirsti krūmų ir pavienių medžių).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymo Nr. 173 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2006-07-15), kuriuo reglamentuojamos laukinės augalijos išteklių naudotojų teisės, atsakomybė, nustatoma laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, 29 punktą nendres pjauti leidžiama vandens telkiniuose, pelkėse ir užpelkėjusiose žemėse nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad, atsižvelgiant į nendrių auginimo specifiką, pareiškėjas nendres gali pjauti ir tvarkyti iki balandžio 18 d. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Agentūra nepagrįstai neįvertino pareiškėjo teiktų įrodymų dėl hidrometeorologinių sąlygų (Šilutės rajono savivaldybės administracijos Rusnės seniūnijos 2012-03-29 pažyma Nr. V3-84, (b. l. 37)), nes ji patvirtina, kad žemės sklypai Nr. 136330-4049, Nr. 136330-3481, Nr. 136330-7432, Nr. 136331-1305, Nr. 136330-1613, Nr. 136330-2868 yra užliejamoje zonoje. Be to, teismui pareiškėjas pateikė papildomų įrodomų dėl oro sąlygų nuo 2011-01-01 iki 2012-04-01, t. y. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties 2012-08-24 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58.16)-40MS-86 (b. l. 109) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties 2012-08-24 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58.16)-40MS-87 (b. l. 110), kurios patvirtina pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo laiku nupjauti nendres ir sutvarkyti deklaruojamų laukų (iškirsti krūmų). Taigi, teismas laiko pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jis iki 2012-02-28 negalėjo baigti darbų deklaruojamuose laukuose, nes šie buvo apsemti ir į juos patekti buvo neįmanoma. Iš to darytina išvada, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė netyrė, nevertino ir neišsiaiškino byloje nustatytų objektyvių aplinkybių (duomenų), jog realiai pareiškėjas neturėjo galimybės nupjauti nendrių ir sutvarkyti deklaruojamų laukų (nupjauti pavienius krūmus ar medžius).

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo pateiktą argumentą, kad jis nendres visą laiką deklaravo kodu 5KT-1 ir tik iš Agentūros 2004-06-03 rašto Nr. BR6-(11.13)-2141 sužinojo, kad nendrės turi būti deklaruojamos su pasėlio kodu KT-1, daro išvadą, jog argumentas dėl pasėlio kodo neturi jokios reikšmės, nes patikros vietoje metu nebuvo nustatyti šienavimo terminų reikalavimų pažeidimai, o nustatyta, kad dalis deklaruotų laukų yra netinkami paramai gauti, t. y. apaugę medžiais ir krūmais. Tai reiškia, kad nustatyti pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos, nėra susiję su pareiškėjo klaidingai pasirinktu pasėlio kodu, o sankcijos pritaikytos dėl to, kad pareiškėjas prašė paramos už netinkamus plotus.

Žemesnės instancijos teismas

Kita vertus, 2011 m. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai: vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; pareiškėjas prašo paramos už deklaruotą plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. ploto, tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nėra mokama (2011 m. Taisyklių 51.1.4 punktas).

MPŪV taisyklių II dalyje numatyta, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikomi atvejai, kai pareiškėjas: a) deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas; vietoj ganyklų pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo naudmenų klasifikatoriuje nurodytas naudmenas. Visais šiais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. MPŪV taisyklių 33.3.4 punkte nurodyta, kad kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. ploto, tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama.

Skundžiamame Agentūros sprendime, be kita ko, remiamasi paminėtomis teisės normomis, t. y. kai nustatoma, kad pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Tačiau, įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad Agentūra, taikydama šias teisės normas, nenustatė, kad išmokų prašoma už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas žemės ūkio naudmenas. Pabrėžtina, jog, priimant sprendimą taikyti nurodytas sankcijas, remiantis anksčiau paminėtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas A. Č., atlikęs patikrą vietoje 2011 m. rugsėjo mėn., patvirtino, kad tuo metu, kai jis laukus apžiūrėjo, jie buvo tinkami deklaruoti. Kad laukai atitinka GAAB reikalavimus, patikrą atlikęs vyriausiasis specialistas A. Č. užfiksavo Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikros vietoje skyriaus kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1003370986-D5-1 (b. l. 93–95). 2011 m. lapkričio mėn. ir 2012 m. vasario mėn. patikrą atlikęs Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus darbuotojas E. Ž. užfiksavo, kad pareiškėjo deklaruojamuose laukuose buvo rasti medžiais ir krūmais apaugę plotai, todėl laukai Nr. 136330-2868, Nr. 136330-3481, Nr. 136330-4049 ir Nr. 136331-1305 netinkami paramai gauti (b. l. 24). Tačiau teismo posėdžio metu liudytojai – S. B., V. B. ir pats patikrą vietoje atlikęs darbuotojas E. Ž. patvirtino, kad laukai 2012-02-28 nebuvo iki galo apžiūrėti, nes laukai buvo apsemti ir patikrą atlikęs darbuotojas įkrito į vandenį. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo atliekama patikra vietoje (2012-02-28) nebuvo įmanoma neabejotinai nustatyti visų laukų ribų (o kartu nustatyti, ar yra pažeidimų), darytina išvada, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad deklaruojami plotai buvo tokios būklės, kaip nustatyta minėtose 2011 m. Taisyklių ir MPŪV taisyklių nuostatose, t. y. akivaizdžiai apleisti, nedirbami ir neprižiūrimi, ir kad jie buvo tokios būklės pareiškėjo 2011 m. paraiškos pateikimo metu.

Pagal 2011 m. Taisyklių 57 punktą, teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. MPŪV taisyklių 35 punkte taip pat įtvirtinta, kad sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų.

2006-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010-02-08 Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010 (OL 2010 L 36, p. 4)), 47 str. 1 dalyje numatyti force majeure ar išimtinėms aplinkybėms priskiriami atvejai: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje, epizootinė liga, paveikusi visus ar dalį ūkininko gyvulių.

Be kita ko, teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad laukų apsėmimą (potvynį) galima priskirti prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurios pakenkė naudojamiems žemės sklypams ir jų tvarkymui. Pažymėtina, kad nenumatytais (nenugalimais) įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikytinos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti, išvengti ir kokiomis nors priemonėmis pašalinti (pvz., stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai, sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas ir kt.). Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Taigi, aiškinant šią taisyklę, darytina išvada, kad potvynis (laukų apsėmimas vandeniu) yra laikytinas nenugalima jėga (force majeure) ar atsitiktine aplinkybe (cas fortuit), kurių pareiškėjas nenumatė ir numatyti negalėjo. Apie tokias aplinkybes pareiškėjas pranešė Agentūrai 2012-03-16 pranešime, pridėdamas tai patvirtinančius įrodymus, kaip to reikalauja anksčiau paminėtas 2011 m. Taisyklių 57 punktas (b. l. 78).

Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2012-02-28 Agentūros atliktos 2011-05-17 pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje deklaruotų duomenų patikros vietoje išvadomis, kreipėsi į Agentūrą dėl pakartotinės patikros, kuri, kaip matyti iš Agentūros 2012-06-22 rašto Nr. BR6-(2.47)-5306, nebuvo atlikta (b. l. 41).

Teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir išanalizavęs teisinį reguliavimą, daro pagrįstą išvadą, kad Agentūros 2012-07-04 sprendimas Nr. BR6-1850807 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ tinkamai nemotyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo prasme, ginčo aplinkybės Agentūros įvertintos netinkamai, todėl jis yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 6). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (b. l. 53).

ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo interesus teisme atstovavo advokatė Tatjana Borik (advokato orderis, b. l. 54), tačiau pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje negali būti sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 44 str. 1 ir 6 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. E. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-07-04 spendimą Nr. BR6-1850807 dalyje dėl sankcijų A. E. D. taikymo.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui A. E. D. tiesiogines išmokas, priklausančias mokėti pagal pareiškėjo A. E. D. pateiktą 2011-05-17 paraišką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2011 m. gauti.

Iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo A. E. D. naudai priteisti 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMilda VainienėLiuda Arlauskienė