- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-4077-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00220-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas S. M. nurodė, kad nuo 2016-01-06 iki 2019-01-31 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose trūko teisės aktais numatyto ploto, neatitiko dieninis ir naktinis dirbtinis apšvietimas, šaltuoju metų laiku kamerose buvo šalta, nebuvo spintelių daiktams susidėti, langai buvo mediniai, nesandarūs, išpuvę, sienos nuo drėgmės apipelyjusios, sanitarinis mazgas atitvertas ne taip, kaip reikalauja higienos normos, buvo smarvė, nebuvo įrengtas stogelis pasivaikščiojimo kiemeliuose, jei pradėtų lyti. Taip pat jam kaip sergančiam ŽIV priklausė maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį, tačiau tai užtikrinta nebuvo, o kai buvo nubaustas ir patalpintas į drausmės izoliatorių, iš jo atimdavo dieną čiužinį. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.
Šalies argumentai
Taip pat nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos „Dėl S. M.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikytinas ieškinio senatis, buvo laikomas kamerose Nr. 102,10,72,7,88,90,17,24,93,45,8,37,48,60,25,70,27,81,73,61,65, kameroje buvo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, nuo bendros erdvės atskirti mūrine ar OSB sienele, yra durys arba užuolaida. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimai, 2016-02-25 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr.48,60 pelėsio nėra, 2016-11-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2017-02-20 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 7,72 netinkamas apšvietimas, kameroje Nr. 90 apšvietimas tinkamas, kamerose Nr. 7,90 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 7,72 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 90 – žemesnė, nei reikalaujama. Pelėsio nėra, kameras vėdinti galima. 2017-03-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 pelėsio nėra, 207-05-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 88,102 apšvietimas tinkamas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-07-21 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 24 apšvietimas tinkamas, 2017-12-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 93 pelėsis, 2018-06-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 37 lempos be gaubtų, 2018-06-16 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 8,10 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 apšvieta per maža, oro temperatūra prie atviro lango per žema, 2018-08-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 48 oro temperatūra atitinka reikalavimus, 2018-11-22 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 25,73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 25 lubos ištrupėjusios, 2018-12-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 santykinė oro drėgmė tinkama, 2018-12-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 61 apšvietimas tinkamas, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 65 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. Daugiau nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai su stogeliais. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 132¹ punktą, asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkštas inventorius išduodamas tik miego metu. Pareiškėjas dėl dietinio maitinimo skyrimo nesikreipė. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. M. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieštaraujančius veiksmus.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, 201-2019 metais periodiškai kalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, išdėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė.
Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2019 m. kovo 05 d. (spaudas ant voko, 3 b. l.), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 05 d.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos Nr. 60/09-10718 „Dėl S. M., pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-01-06 iki 2019-01-10. Teismas, taikydamas atsakovo prašomą trejų metų senaties terminą bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį bei reikalavimą, aptars pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2017-01-08 iki 2019-01-10. Konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina. Laikotarpiu nuo 2016-01-09 iki 2017-01-17 pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-03-22 pažymos Nr. 60/09-10718 „Dėl S. M.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, buvo nuo 2017-01-18 iki 2019-01-10. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 102,10,72,7,88,90,17,24,93,45,8,37,48,60,25,70,27,81,73,61,65, DI-1 kalinamas 225 dienas, po 21-6 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,6 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 225 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nenurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina.
Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis 1,70 m (kameroje Nr. 17) – 2,32 m (kamerose Nr. 7,27).
Vertinant baldų buvimą kamerose, iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ bei pateiktų kamerų fotonuotraukų nustatyta, jog kiekvienoje kameroje yra lentynos daiktams susidėti.
Iš pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus remonto darbus matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2016 metais 08-09 mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytas pelėsis, nudažyti nuvalyti plotai, 2016 m. 09-10 mėn. kameroje Nr. 61 pašalintas pelėsis, nudažytos lubos, grindys, sumontuotas naujas klozetas, 2016 m. 10-11 mėn. kameroje Nr. 70 pašalintas pelėsis, perdažytos lubos, sienos, sumontuotas naujas klozetas, pareiškėjas šiose kamerose buvo po remonto atlikimo, 2017 m. 03 mėn. kameroje Nr. 90 nuvalytos, perdažytos lubos, perdažytos sienos, pašalintas perteklinis gultas, pareiškėjas į šią kamerą patalpintas po remonto, 2018 m. 02 mėn. kameroje Nr. 8 suremontuotos sienos, lubos, įrengtas naujas apšvietimas, WC, balandžio mėn. kameroje Nr. 17 sutvarkytas klozeto nuleidimo mechanizmas, 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 70 nugrandytas tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, į šias kameras pareiškėjas patalpintas po remonto atlikimo, 2018 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 90 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, gegužės – birželio mėn. kameroje Nr. 93 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, liepos – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 72 užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos lubos ir sienos nuo pelėsių, jos perdažytos, įrengtas naujas WC, į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas iki remonto atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-03-18 pažymoje Nr. 61/04-737 „Dėl S. M.“ nurodyta, kad nuo 2016-01-06 iki 2019-01-31 pareiškėjas S. M. dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais.
Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2016-02-25 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr.48,60 pelėsio nėra, 2016-11-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2017-02-20 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 7,72 netinkamas apšvietimas, kameroje Nr. 90 apšvietimas tinkamas, kamerose Nr. 7,90 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 7,72 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 90 – žemesnė, nei reikalaujama. Pelėsio nėra, kameras vėdinti per langą galima. 2017-03-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 102 pelėsio nėra, 207-05-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 88,102 apšvietimas tinkamas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameras vėdinti per langą galima,2017-07-21 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 24 apšvietimas tinkamas, 2017-12-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 93 pelėsis, 2018-06-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 37 lempos be gaubtų, 2018-06-16 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 8,10 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 apšvieta per maža, oro temperatūra prie atviro lango per žema, 2018-08-08 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 48 oro temperatūra atitinka reikalavimus, 2018-11-22 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 25,73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 25 lubos ištrupėjusios, kameras vėdinti per langą galima, 2018-12-07 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 santykinė oro drėgmė tinkama, 2018-12-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 73 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 61 apšvietimas tinkamas, 2019-01-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 65 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. Iš pateiktų atsakymų matyti, jog nustatyti trūkumai šalinami.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas S. M. pas gydytojus kreipėsi, kad susirgimams turėjo įtakos sąlygos kamerose, nenurodė. 2017-07-11 pareiškėjui paskirta dirbančio maisto norma visam laikui, šis įrašas ne kartą asmens ligos istorijoje yra pakartotas., nurodant, jog dirbančio asmens maisto norma skiriama neterminuotai, visam bausmės laikui.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose, tai nėra paneigta bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiškėjas visas 225 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam buvo užtikrinamas teisės aktais numatytas minimalus kameros gyvenamasis plotas. Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms dalinai yra paneigti Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų išvadomis, nustatant, jog kamerose Nr. 102 (ten pareiškėjas buvo 57 dienas), Nr. 7 (18 dienų) oro temperatūra santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 90 (49 dienos), Nr. 88 (7 dienos), oro temperatūra, apšvietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 72 (2 dienos)Nr. 8 (5 dienos), Nr. 10 (19 dienų), Nr. 61 (2 dienos) apšvietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 48 (7 dienos) oro temperatūra atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 25 (1 diena), Nr. 73 (5 dienos), Nr. 70 (8 dienos) oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 48,60,7,72,90,102,88,25,73,70 pelėsio nenustatyta, tačiau kamerose Nr. 7,72 apšvietimas buvo per mažas, kamerose Nr. 102,93 nustatytas pelėsis. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo, tačiau abejonės yra traktuotinos pareiškėjo naudai. Pažymėtina, jog lempų be gaubtų buvimu ar ištrupėjusiomis lubomis pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo negrindžia. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinis mazgas atskiriamas 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Bet, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, jog tualetai yra atskirti mažiausia 1,70 m aukščio sienele, teismas konstatuota, jog privatumas pažeidžiamas nebuvo, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta.
Buvimas laikino sulaikymo kamerose laikytinas trumpalaikiu, nesukeliančiu ilgalaikių pasekmių. Vertinant buvimą drausmės izoliatoriuje, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 132¹ punktas nustato, kad asmenims, uždarytiems drausmės izoliatoriuje, minkštas inventorius išduodamas tik miego metu, tad argumentas dėl čiužinio atėmimo atmestinas. Pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką jam turėjo bloga, jo manymu, kameros langų būklė, stogelio nebuvimas, šie argumentai abstraktūs ir atmestini. Taip pat atmestinas argumentas dėl spintelių nebuvimo, kamerose yra įrengtos lentynos, kokią įtaką pareiškėjui turėjo tai, kad yra lentynos, bet nėra spintelių, nedetalizuota.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus, natūralaus apšvietimo stygius kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjui jau 2017-07-11 paskirtas maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį, šis maitinimas paskirtas neterminuotai, iki bausmės atlikimo, duomenų, jog jis būtų pakeistas, nėra. Pareiškėjas nurodo, jog jam toks maitinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje suteiktas nebuvo, teismas 2019-04-10 nutartimi papildomai nurodė pateikti įrodymus, jog pareiškėjui toks maitinimas buvo skirtas, tačiau įrodymų, jog toks paskirtas maitinimas buvo suteiktas, byloje nėra, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Nuo šio maitinimo paskyrimo 2017-07-11 pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo 54 dienas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, tad šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, blogas kvapas kameroje, higienos normų pažeidimai trumpalaikio sulaikymo ir karantino kamerose,) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką, 225 dienas buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne ištisai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip galimai neužtikrintas jam paskirtas dirbančio vyro maitinimas, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 540 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 540 (penki šimtai keturiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti, už laikotarpį nuo 2017-01-18 iki 2019-01-10.
Likusioje dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08, suėjus ieškinio senaties terminui, skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.